žėk.lt naujienos

Visas pienės augalas valgomas, tačiau daugelis nė nenutuokia, kad tikrasis lobis slypi jos šaknyse

Pavasarį, kai pievos nusidažo ryškiai geltonai, daugelis pienes mato tik kaip paprastas laukų gėles ar net piktžoles. Prisipažinsiu – ilgą laiką ir aš į jas žiūrėjau gana abejingai. Tačiau kuo daugiau domėjausi senaisiais receptais ir natūralia virtuve, tuo dažniau suprasdavau, kad būtent paprasčiausi augalai kartais slepia didžiausius turtus. Pienė – vienas iš tų augalų, kuriame naudinga beveik viskas: lapai dedami į salotas, šaknys naudojamos arbatoms ar gėrimams, o žiedai tampa kvapnia, medų primenančia uogiene. Jos aromatas subtilus, šiek tiek gėliškas, o spalva – sodriai auksinė. Namuose pagaminta pienių uogienė man visuomet primena vaikystę ir senelių sodą, kai atrodydavo, kad pavasaris niekada nesibaigs. Svarbu paminėti vieną dalyką – apie sveikatingumo teiginius verta kalbėti atsargiai. Liaudies medicinoje pienių žiedų uogienė nuo seno vertinama dėl natūralių augalinių medžiagų, tačiau jos nereikėtų laikyti vaistu ar gydymo priemone. Tai gardus, aromatingas naminis skanėstas, kuris gali papildyti įvairią mitybą. Šiandien dalinuosi dviem populiariausiais pienių uogienės būdais: klasikiniu receptu su citrina, kai žiedai skaičiuojami vienetais, ir paprastesniu variantu pagal svorį. Kaip rinkti pienes uogienei? Prieš pradedant virti, labai svarbu tinkamai surinkti žiedus. Rinkitės jaunas, visiškai prasiskleidusias pienes, geriausia saulėtą dieną, kai žiedai būna atviri. Yra viena labai svarbi taisyklė, kurios niekada neignoruokite: nerinkite pienių šalia kelių, automobilių stovėjimo aikštelių ar pramoninių teritorijų. Pienės sugeria aplinkos medžiagas, todėl geriausia jų ieškoti pievose, soduose ar už miesto ribų. Pienių…