Kai mėsmalė pradeda mėsą ne gražiai malti, o spausti, plėšyti ar vynioti aplink peilį, pirmoji mintis dažniausiai būna, kad peilis tiesiog atšipo. Tačiau yra dar vienas svarbus dalykas – peilio ir sietelio darbiniai paviršiai turi gerai priglusti vienas prie kito. Jei mechanizmas kliba arba tarp šių detalių lieka tarpas, vien peilio aštrumas problemos gali neišspręsti.
Turinys (7)
Todėl prieš galandimą visada verta apžiūrėti visą mazgą ir įsitikinti, kad mėsmalė surinkta teisingai.
Šaltinyje siūlomas gana paprastas rankinis būdas, kuriam nereikia elektrinių galandimo staklių. Naudojamas 400 ir 800 grūdėtumo švitrinis popierius, 1000 grūdėtumo galandimo akmuo, vanduo, žymeklis ir visiškai lygus pagrindas.
Svarbu suprasti, kad čia apdorojamas ne vien peilis – lyginamas ir su juo besiliečiantis sietelio paviršius. Dirbu ramiai, be didelio spaudimo, nes svarbiausias tikslas yra išlaikyti lygią darbinę plokštumą.
Ko reikės
- 400 grūdėtumo švitrinio popieriaus;
- 800 grūdėtumo švitrinio popieriaus;
- 1000 grūdėtumo galandimo akmens;
- vandens;
- žymeklio;
- visiškai lygios lentos arba kito lygaus pagrindo;
- kelių lašų maistinio aliejaus.
Kaip galandu mėsmalės peilį ir sietelį žingsnis po žingsnio
Pirmiausia mėsmalę visiškai išardau ir apžiūriu jos mechanizmą. Išimu sraigtą, peilį bei sietelį ir patikrinu, ar nėra akivaizdaus klibėjimo, pažeidimų ar kitų problemų. Šaltinyje pabrėžiama, kad peilis ir sietelis turi būti pakankamai tvirtai prispausti vienas prie kito. Jei šios detalės tinkamai nesiliečia, mėsmalė gali mėsą labiau spausti negu pjauti.
Originaliame aprašyme, esant per dideliam laisvumui, siūloma prie sraigto naudoti maždaug 1,5–2 mm storio tarpinę, net išpjautą iš skardos. Šį patarimą vertinu atsargiai, nes skirtingų mėsmalių konstrukcija nėra vienoda. Netinkamo storio ar netinkamoje vietoje įdėta savadarbė detalė gali pakeisti mechanizmo prispaudimą. Todėl prieš modifikuodama mėsmalę pirmiausia patikrinčiau jos instrukciją, originalias poveržles ir tai, ar visos gamyklinės detalės yra savo vietose.
Galandimui 400 grūdėtumo švitrinį popierių padedu ant visiškai lygaus ir kieto pagrindo. Peilio plokščią darbinį paviršių nuspalvinu žymekliu – ši paprasta gudrybė leidžia matyti, kurios vietos jau liečiasi su abrazyvu, o kurios dar ne. Švitrinį popierių šiek tiek sudrėkinu vandeniu. Tada peilį judinu aštuoniukės formos judesiais, stengdamasi spausti tolygiai ir neskubėti.
Šlifuojant žymeklio sluoksnis palaipsniui nusitrina, todėl lengva pastebėti, ar visas darbinis paviršius apdorojamas vienodai. Šaltinyje taip pat minima, kad tokiu būdu pašalinamos paviršinės rūdys ir atnaujinamas metalas. Tačiau mano tikslas nėra nušlifuoti kuo daugiau medžiagos. Svarbiausia gauti kuo lygesnį kontaktinį paviršių ir be reikalo nepakeisti detalės geometrijos.
Tokiu pačiu principu apdoroju ir sietelį. Jo pusę, kuri liečiasi su peiliu, taip pat pažymiu žymekliu, sudrėkinu abrazyvinį paviršių ir šlifuoju tolygiais apskritais arba pusapskritimiais judesiais. Šaltinyje minima, kad maždaug po 5 minučių paviršius turėtų būti tolygiai atsinaujinęs. Vis dėlto labiau orientuojuosi į patį paviršių ir žymeklio paliktas žymes, o ne vien į laiką.
Baigusi darbą su 400 grūdėtumo švitriniu popieriumi pereinu prie smulkesnio – 800 grūdėtumo. Vėl naudoju šiek tiek vandens ir pakartoju procedūrą tiek peiliui, tiek sieteliui. Šiame etape paviršius jau ne tiek intensyviai šlifuojamas, kiek toliau lyginamas. Judesius išlaikau tolygius ir vengiu stipriai spausti vieną detalės kraštą.
Galutiniam paviršiaus užbaigimui šaltinyje naudojamas 1000 grūdėtumo galandimo akmuo. Ant jo peilis ir sietelis dar kartą apdorojami aštuoniukės principu, kol metalinis paviršius tampa glotnus. Ir šiame etape svarbiausia, kad naudojamas akmuo būtų lygus. Įdubęs ar nelygiai nudilęs akmuo gali trukdyti išlaikyti plokščią kontaktinį paviršių.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Žymeklis čia yra labai naudingas ne dėl grožio, o kaip paprastas kontrolės būdas. Jei po kelių judesių dažai nusitrina tik nuo vienos peilio ar sietelio vietos, vadinasi, visas paviršius dar nesiliečia su abrazyvu vienodai. Tai leidžia geriau suprasti detalės būklę ir nešlifuoti aklai. Darbą tęsiu ramiai ir nuolat stebiu rezultatą.
Labai svarbus ir pats pagrindas, ant kurio dedamas švitrinis popierius. Jei paviršius išlinkęs, minkštas ar nelygus, kartu su juo gali būti netolygiai šlifuojama ir mėsmalės detalė. Todėl renkuosi kuo lygesnį, stabilų pagrindą. Šaltinyje būtent plokštumos išlaikymui skiriama daug dėmesio.
Po galandimo visas maistą liečiančias detales kruopščiai nuvalau ir nuplaunu, kad ant jų neliktų metalo, abrazyvo ar žymeklio likučių. Tik švarias ir sausas detales vėl montuoju į mėsmalę. Jei gamintojas konkrečiam modeliui pateikia atskiras peilio priežiūros ar surinkimo instrukcijas, joms teikiu pirmenybę. Tai ypač svarbu elektrinėms mėsmalėms, kurių konstrukcija gali skirtis nuo paprastų rankinių modelių.
Dažniausios klaidos
Viena didžiausių klaidų – galąsti tik peilį ir visai neapžiūrėti sietelio. Šios dvi detalės veikia kartu, todėl nelygus ar stipriai nusidėvėjęs sietelio paviršius gali trukdyti net ir atnaujintam peiliui gerai pjauti. Būtent todėl šaltinio metode abrazyvais apdorojamos abi kontaktinės plokštumos. Po darbo taip pat patikrinama, kaip jos susiliečia tarpusavyje.
Kita klaida – stipriai spausti peilį prie švitrinio popieriaus tikintis, kad taip darbas vyks greičiau. Šiuo atveju svarbiau tolygumas nei jėga, nes reikia išsaugoti plokščią darbinį paviršių. Lygiai taip pat nenaudoju atsitiktinio kreivo pagrindo ar stipriai nudilusio galandimo akmens. Netolygus šlifavimas gali duoti priešingą rezultatą nei tikėtasi.
Atsargiai vertinu ir savadarbes tarpines. Originaliame straipsnyje siūloma maždaug 1,5–2 mm tarpinė, jei sraigtas turi laisvumo ir peilis nepakankamai prispaudžiamas prie sietelio. Tačiau tai nėra universali specifikacija visoms mėsmalėms. Jei mechanizmas turi aiškų defektą, trūksta originalios poveržlės arba detalės stipriai susidėvėjusios, geriau pirmiausia nustatyti tikrąją laisvumo priežastį.
Kaip patikrinu rezultatą
Baigusi galandimą patikrinu, kaip peilis priglunda prie sietelio. Mėsmalę surenku tokia tvarka, kokia numatyta jos konstrukcijoje, ir tinkamai užveržiu fiksuojančią veržlę. Šaltinyje taip pat siūloma į mechanizmą įlašinti kelis lašus aliejaus ir kelis kartus pasukti rankeną, kad judančios dalys lengviau prasidirbtų. Jei naudojamas aliejus ten, kur jis gali liestis su maistu, renkuosi tik tam tinkamą maistinį produktą.
Galutinį rezultatą tikrinu maldama mėsą. Tinkamai veikianti mėsmalė turėtų mėsą pjauti ir stumti per sietelio angas gana tolygiai, o ne paversti ją sutrinta, aplink peilį besiveliančia mase. Jei problema išlieka ir po kruopštaus surinkimo bei galandimo, priežastis gali būti ne vien peilio aštrumas. Tokiu atveju verta apžiūrėti kitų mechanizmo dalių nusidėvėjimą arba kreiptis į specialistą.
Ko šiuo būdu geriau nedaryti
Originalaus straipsnio antraštėje teigiama, kad po tokio galandimo mėsmalė galės malti net kaulus, tačiau pačiame aprašyme toks bandymas nepateikiamas – rezultatas tikrinamas malant mėsą. Todėl šio pažado neperimu. Mėsmale malu tik tai, kam konkretų prietaisą yra numatęs jo gamintojas, nes kieti kaulai gali pažeisti peilį, sietelį, sraigtą ar pavaros mechanizmą.
Taip pat nenaudoju šio metodo kaip universalaus sprendimo stipriai pažeistoms detalėms. Jei peilis įskilęs, deformuotas, sietelis smarkiai išdilęs arba mechanizme jaučiamas neįprastas laisvumas, vien šlifavimo gali nepakakti. Tokiais atvejais saugiau keisti nusidėvėjusią detalę tinkama konkrečiam mėsmalės modeliui. Galandimas geriausiai tinka tada, kai reikia atnaujinti nusidėvėjusius, bet vis dar techniškai tvarkingus darbinius paviršius.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar reikia galąsti tik mėsmalės peilį?
Šiame metode apdorojamas ir peilis, ir su juo besiliečianti sietelio pusė. Jų tarpusavio kontaktas yra svarbi mėsmalės pjovimo mechanizmo dalis. Todėl vien atnaujinus peilį, bet palikus labai nelygų sietelio paviršių, norimo rezultato galima ir negauti.
Kam reikalingas žymeklis?
Juo nuspalvinamas darbinis metalinis paviršius prieš šlifavimą. Judinant detalę ant abrazyvo galima matyti, kur žymeklis jau nusitrynė ir kurios vietos dar nėra vienodai apdorotos. Tai paprastas būdas stebėti kontaktinę plokštumą darbo metu.
Kokio grūdėtumo švitrinis popierius naudojamas?
Šaltinyje pirmiausia naudojamas 400, o paskui 800 grūdėtumo švitrinis popierius. Galutiniam užbaigimui pasirenkamas 1000 grūdėtumo galandimo akmuo. Visais etapais svarbus ne tik abrazyvas, bet ir visiškai lygus pagrindas bei tolygūs judesiai.
Ar po galandimo mėsmale galima malti kaulus?
Vien galandimas savaime nepakeičia mėsmalės techninių galimybių. Nors toks pažadas pateikiamas originalo antraštėje, straipsnio bandyme aprašomas tik mėsos malimas. Todėl kaulus ar kitus labai kietus produktus malčiau tik tada, jei konkretaus mėsmalės modelio gamintojas aiškiai nurodo, kad prietaisas tam skirtas.
