Vieną vakarą tvarkiau virtuvę po šeimos vakarienės ir radau ant stalviršio numestą rankšluostį. Pakėliau jį dviem pirštais ir kurį laiką negalėjau suprasti, kas jam nutiko. Dar ryte jis buvo šviesus, gražus, beveik naujas, o dabar atrodė taip, lyg būtų pats kepęs kotletus, maišęs padažą ir dar spėjęs išvalyti visą viryklę.
Turinys (6)
Paklausiau vyro, ką jis su juo darė. Šis ramiai atsakė: „Nieko ypatingo, tik rankas nusivaliau.“ Tada supratau, kad mūsų supratimas apie žodį „ypatingo“ šiek tiek skiriasi.
Iš pradžių norėjau rankšluostį tiesiog išmesti, nes ant jo matėsi kelios senos riebalų dėmės, o audinys net po ankstesnio skalbimo nebeatrodė švarus. Tačiau prisiminiau, kiek panašių rankšluosčių per metus jau buvau pakeitusi, ir nusprendžiau dar kartą pabandyti juos išgelbėti. Anksčiau tokius skalbinius virindavau dideliame puode, bet tas darbas man visai nepatiko: virtuvėje karšta, laiko sugaištu daug, o audinys nuo dažno virinimo greičiau dėvisi.
Dabar prieš įprastą skalbimą juos pamirkau šiltame tirpale, kuris padeda suminkštinti riebalų nešvarumus. Ne kiekviena sena dėmė dingsta iš pirmo karto, bet rezultatas dažnai būna gerokai geresnis nei skalbiant be jokio paruošimo.
Ko reikės virtuviniams rankšluosčiams mirkyti?
- 3 litrų šilto vandens
- 1 valgomojo šaukšto skysto skalbiklio
- 1 arbatinio šaukštelio indų ploviklio
- 1 valgomojo šaukšto valgomosios sodos
- Dubens ir minkšto šepetėlio arba švarios šluostės
Kaip išskalbiu riebaluotus rankšluosčius žingsnis po žingsnio
Pirmiausia į dubenį įpilu maždaug 3 litrus šilto, apie 40–50 °C temperatūros vandens, jei tokį mirkymą leidžia audinio priežiūros etiketė. Įdedu skystą skalbiklį, nedidelį kiekį indų ploviklio ir valgomąją sodą. Viską gerai išmaišau, kad priemonės tolygiai pasiskirstytų vandenyje. Indų ploviklio nepilu daugiau, nes jo tikslas – padėti atlaisvinti riebalus, o ne pripildyti dubenį putų.
Tuomet į tirpalą panardinu nešvarius rankšluosčius ir patikrinu, ar vanduo juos visiškai apsemia. Palieku mirkti maždaug valandą, o jei dėmės senesnės – iki dviejų valandų. Kartais švelniai pajudinu audinį vandenyje, kad tirpalas pasiektų labiausiai išteptas vietas. Mirkyti per naktį paprastai nematau reikalo, ypač jei rankšluosčiai spalvoti arba jų audinys jautresnis.
Po mirkymo labiausiai suteptas vietas atsargiai patrinu rankomis arba minkštu šepetėliu. Stengiuosi netrinti pernelyg stipriai, nes taip galima pažeisti audinio pluoštą ir rankšluostis greičiau susidėvės. Tada audinį kruopščiai išskalauju švariame vandenyje, kad pašalinčiau indų ploviklio likučius. Tik po to dedu į skalbyklę ir skalbiu su įprastu skalbikliu pagal audinio etiketę.
Ką darau, jeigu riebalų dėmė labai sena?
Kai pamatau vieną ypač tamsią įsisenėjusią dėmę, kartais ją apdoroju atskirai dar prieš mirkymą. Ant sauso audinio užlašinu kelis lašus paprasto indų ploviklio ir švelniai paskirstau pirštais. Palieku maždaug 15–20 minučių, o tada išskalauju šiltu vandeniu. Po tokio paruošimo rankšluostį skalbiu kaip įprasta, tačiau pirmiausia patikrinu nepastebimoje vietoje, ar priemonė nekeičia audinio spalvos.
Šis būdas man ypač praverčia tada, kai ant rankšluosčio lieka kepimo aliejaus ar riebaus padažo dėmių. Vis dėlto labai senos, kelis kartus karščiu paveiktos dėmės gali neišnykti visiškai. Svarbiausia nedžiovinti rankšluosčio karštoje džiovyklėje, kol dėmė dar matoma, nes karštis gali apsunkinti vėlesnį jos pašalinimą.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Ilgainiui supratau, kad virtuvinių rankšluosčių švara priklauso ne vien nuo stipraus skalbiklio. Daug naudingiau neleisti riebalams kauptis savaitėmis ir rankšluosčius keisti pakankamai dažnai. Dabar turiu atskirus rankšluosčius rankoms, švariems indams ir virtuvės paviršiams, todėl jie ne taip greitai išsitepa. O riebaluotą keptuvę pirmiausia nuvalau popieriumi ar tam skirta šluoste, užuot aukojusi gerą medvilninį rankšluostį.
Jeigu rankšluostis drėgnas, jo iškart negrūdu į skalbinių krepšį. Pirmiausia leidžiu jam išdžiūti arba išskalbiu nedelsdama, nes suspaustas drėgnas audinys gali įgauti nemalonų kvapą. Paprastus medvilninius rankšluosčius, kai tai leidžia gamintojo etiketė, kartais skalbiu 60 °C temperatūroje. Tačiau spalvotiems ar mišraus pluošto audiniams parenku jų priežiūrai tinkamą režimą.
Dažniausios klaidos skalbiant riebaluotus rankšluosčius
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad kuo daugiau priemonių įpilsime, tuo geriau išsiskalbs audinys. Per didelis skalbiklio kiekis gali sunkiau išsiskalauti, o indų ploviklis skalbyklėje gali pernelyg putoti. Todėl indų ploviklį naudoju tik mirkymui arba atskiroms dėmėms apdoroti ir prieš skalbdama rankšluosčius gerai išskalauju. Taip pat nemaišau šio tirpalo su chloro balikliu ar kitomis cheminėmis valymo priemonėmis.
Kita klaida – visus rankšluosčius be atrankos merkti į karštą vandenį. Kai kurie spalvoti audiniai gali blukti, todėl pirmiausia patikrinu etiketę ir išbandau tirpalą nepastebimoje vietoje. Jeigu audinys labai senas, sutrūnijęs ar turi stiprų užsilikusį kvapą, kurio nepašalina tinkamas skalbimas, kartais protingiau jį pakeisti. Jokios priemonės nesugrąžins visiškai susidėvėjusiam pluoštui pradinio tvirtumo.
Kaip išlaikyti rankšluosčius švarius ilgiau?
Man pasiteisino paprasta taisyklė: virtuviniai rankšluosčiai neturi tarnauti viskam iš eilės. Jeigu kepu mėsą ar gaminu riebų padažą, rankas ir paviršius valau tam tinkamomis priemonėmis, o švarius indus sausinu atskiru rankšluosčiu. Po darbo audinius išskleidžiu, kad jie greičiau išdžiūtų, ir laiku pakeičiu švariais. Tokia kasdienė priežiūra kartais padeda daugiau negu ilgas ir varginantis įsisenėjusių dėmių šveitimas.
Dabar vyras jau žino, kad mano šviesūs virtuviniai rankšluosčiai nėra skirti keptuvės kraštams valyti. Nors, prisipažinsiu, kartais vis dar randu vieną kitą paslaptingą riebalų dėmę ir tenka vėl traukti dubenį mirkymui. O kaip jūs išskalbiate riebaluotus virtuvinius rankšluosčius? Ar naudojate sodą, iš anksto mirkote, o gal turite kitą išbandytą gudrybę? Parašykite komentaruose, kas jums pasiteisina geriausiai!























