Vieną žiemos rytą išėjau iš namų įsitikinusi, kad esu pasiruošusi bet kokiam šalčiui. Apsiaviau storas kojines, žieminius batus su pašiltinimu ir net pasidžiaugiau, kokia šiemet esu protinga – pagaliau nebesušalsiu. Tačiau vos pusvalandį pastovėjusi lauke supratau, kad mano kojų pirštai su tokiu optimizmu visiškai nesutinka.
Turinys (7)
- Kodėl kojos šąla net šiltuose žieminiuose batuose?
- Kaip veikia vidpadžiai su folijos sluoksniu?
- Kaip pati renkuosi šiltus vidpadžius?
- Ar galima tokius vidpadžius pasigaminti namuose?
- Didžiausia klaida – pamiršti drėgmę
- Ar folijiniai vidpadžiai apsaugos net esant –30 °C?
- Ką dar darau, kad žiemą kojos būtų šiltesnės?
Kol laukiau autobuso, mintyse jau planavau, kaip grįžusi kišiu kojas po šilta antklode ir daugiau niekur neisiu. Namuose vyras nusijuokė, kad turbūt reikėjo apsiauti dar trečią porą kojinių, bet aš jau žinojau, jog problema gali būti visai ne jų storis.
Kitą dieną ištraukiau savo žieminių batų vidpadžius ir atidžiau juos apžiūrėjau. Viršus minkštas, malonus, tačiau apačioje – vos keli milimetrai medžiagos, skiriančios pėdas nuo šalto bato pado. Tada prisiminiau girdėtą patarimą į batus įsidėti vidpadžius su folijos sluoksniu. Esą jie padeda ilgiau išlaikyti šilumą ir sumažina šalčio pojūtį, ypač stovint ant šalto grindinio.
Nusprendžiau pasidomėti, kuo tokie vidpadžiai skiriasi nuo įprastų ir kodėl kartais net labai šilti batai neapsaugo nuo šąlančių kojų.
Kodėl kojos šąla net šiltuose žieminiuose batuose?
Žiemą pėdos netenka šilumos ne tik per batų viršų, bet ir per padus, kurie nuolat liečiasi su šaltu paviršiumi. Jei bato padas plonas arba prastai izoliuoja šilumą, stovint vietoje kojos gali pradėti šalti gana greitai. Prie to prisideda ir drėgmė, nes suprakaitavusios kojinės praranda dalį savo šiluminių savybių. Pati pastebėjau, kad ilgiausiai kojos išlieka šiltos tada, kai batai sausi, pakankamai erdvūs ir turi gerą izoliacinį sluoksnį po pėdomis.
Kaip veikia vidpadžiai su folijos sluoksniu?
Tokie vidpadžiai dažniausiai gaminami iš kelių sluoksnių: minkštos tekstilės, veltinio arba putų medžiagos ir plono folijos paviršiaus. Svarbiausią naudą praktiškai gali suteikti būtent izoliacinės medžiagos, kurios mažina šilumos perdavimą per bato padą. Folija gali atspindėti šiluminę spinduliuotę, tačiau glaudžiai suspausta tarp kitų sluoksnių ji neveikia taip pat, kaip atspindinti danga su oro tarpu. Todėl nereikėtų tikėti pažadu, kad vien blizgus sluoksnis šildys stipriau už bet kokį vilnonį vidpadį.
Kaip pati renkuosi šiltus vidpadžius?
Rinkdamasi vidpadžius pirmiausia žiūriu ne į gražią pakuotę, o į jų storį, sudėtį ir tai, ar jie telpa į mano batus. Jeigu įdėjus papildomą sluoksnį pirštai susispaudžia, šilumos gali būti net mažiau, nes pablogėja komfortas ir kraujotaka. Todėl mieliau pakeičiu seną vidpadį nauju, o ne dedu kelis vieną ant kito. Man svarbu, kad pėda galėtų normaliai judėti, o batai išliktų patogūs net ilgiau vaikštant.
Jeigu renkuosi daugiasluoksnius vidpadžius su folija, vadovaujuosi gamintojo nurodymais, kurią pusę dėti į viršų. Paprastai švelnesnis tekstilinis paviršius skirtas kontaktui su kojine, tačiau skirtingų gaminių konstrukcija gali skirtis. Taip pat atkreipiu dėmesį, ar vidpadžiai neslysta ir nesusiraukšlėja. Nelygus paviršius batuose gali ne tik erzinti, bet ir nutrinti pėdas.
Ar galima tokius vidpadžius pasigaminti namuose?
Internete galima rasti patarimų iškirpti vidpadžius iš folija padengto pakloto arba priklijuoti maistinės folijos prie senų vidpadžių. Vis dėlto paprasta virtuvinė folija greitai susilamdo, plyšta ir gali sukurti nepatogų paviršių po pėda. Be to, savadarbis sluoksnis ne visada tinkamai praleidžia drėgmę ar išlaiko formą. Todėl pati verčiau renkuosi specialiai avalynei pagamintus vidpadžius, kurių nereikia kiekvieną rytą taisyti batuose.
Didžiausia klaida – pamiršti drėgmę
Vieną dalyką supratau gana greitai: net geriausi vidpadžiai nepadės, jei batai viduje drėgni. Žiemą pėdos taip pat prakaituoja, o susikaupusi drėgmė gali sustiprinti šalčio pojūtį. Grįžusi namo išimu vidpadžius ir leidžiu jiems išdžiūti kambario temperatūroje, o prireikus keičiu ir kojines. Batų nedžiovinu tiesiai ant labai karšto radiatoriaus, nes karštis gali pažeisti jų medžiagas ir klijus.
Ar folijiniai vidpadžiai apsaugos net esant –30 °C?
Pažadas, kad įdėjus vieną daiktą kojos nesušals net per trisdešimties laipsnių šaltį, skamba įspūdingai, tačiau juo nepasitikėčiau. Tikrasis šilumos išsaugojimas priklauso nuo visų batų konstrukcijos, kojinių, drėgmės, judėjimo ir lauke praleidžiamo laiko. Ilgai stovint dideliame šaltyje net ir gerai apšiltinta avalynė gali nepakankamai apsaugoti nuo nušalimo. Todėl ekstremaliam šalčiui būtina rinktis tokioms sąlygoms pritaikytus batus, o ne tik papildomus vidpadžius.
Ką dar darau, kad žiemą kojos būtų šiltesnės?
Prieš išeidama patikrinu, ar batai visiškai sausi, ir apsimaunu drėgmę gerai valdančias, šiltas kojines. Dažnai renkuosi vilnos mišinio kojines, nes jos patogios ir padeda išlaikyti šilumą net esant nedideliam drėgmės kiekiui. Vengiu pernelyg ankštų batų ir stengiuosi ilgai nestovėti nejudėdama ant šalto paviršiaus. Jei pėdos pradeda tirpti, skaudėti ar praranda jautrumą, nelaukiu, kol sušals dar labiau, o einu į šiltą vietą.
Dabar, kai ruošiuosi ilgesniam pasivaikščiojimui žiemą, apie vidpadžius pagalvoju ne mažiau nei apie šiltą paltą ar pirštines. Nedidelis papildomas izoliacijos sluoksnis gali padėti, tačiau tik tada, kai visa avalynė tinkama šalčiui ir nespaudžia pėdų. O jums žiemą dažnai šąla kojos, net kai avite šiltus batus? Parašykite komentaruose, kokius vidpadžius naudojate – vilnonius, veltinius ar su folijos sluoksniu. Labai įdomu sužinoti, kas jums iš tikrųjų pasiteisino per lietuviškas žiemas!






















