Kiekvieną rudenį, kai temperatūra pradeda kristi, individualių namų savininkams vėl iškyla tas pats klausimas: kuo šildyti namus, kad žiemą netektų išleisti didelės dalies šeimos biudžeto? Malkos Lietuvoje vis dar labai populiarios, o nemažai žmonių renkasi ir medžio granules. Tačiau vien kuro kaina neparodo, kiek iš tikrųjų kainuoja visas šildymo sezonas. Reikia įvertinti ir pristatymą, sandėliavimą, katilo priežiūrą, kamino valymą bei laiką, kurį kasdien skiriame šildymui. Todėl vis dažniau pasidomiu alternatyvomis, kurios leidžia namuose palaikyti šilumą be nuolatinio kuro krovimo.
Turinys (18)
- Kodėl namų savininkai vis dažniau ieško alternatyvos malkoms?
- Ar šildymas medžio granulėmis iš tiesų patogesnis?
- Kaip veikia šilumos siurblys ir kodėl jis gali būti ekonomiškas?
- Šilumos siurblys „oras–vanduo“ – vienas populiariausių sprendimų Lietuvoje
- Kuo skiriasi „oras–vanduo“, „oras–oras“ ir geoterminis šildymas?
- Kada šilumos siurblys gali būti pigesnis už malkas?
- Kodėl prastai apšiltintame name šilumos siurblys gali nuvilti?
- Kaip apskaičiuoti, kiek kainuos šildymas šilumos siurbliu?
- Kaip teisingai palyginti malkų ir granulių šildymo kainą?
- Ar šilumos siurblys tinka namui su senais radiatoriais?
- Ar verta šilumos siurblį derinti su saulės elektrine?
- Ką būtina patikrinti prieš įrengiant šilumos siurblį?
- Ar reikia palikti seną malkinį katilą kaip rezervinį šildymą?
- Kada šilumos siurblys gali neatsipirkti?
- Ar Lietuvoje galima gauti paramą keičiant šildymo sistemą?
- Dažniausios klaidos renkantis šilumos siurblį
- Dažniausiai užduodami klausimai apie namų šildymą
- Ką pats rinkčiausi – malkas, granules ar šilumos siurblį?
Viena dažniausiai aptariamų alternatyvų – šilumos siurblys, ypač sistema „oras–vanduo“. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo patraukliai: nereikia ruošti malkų, nebereikia kiekvieną vakarą eiti į katilinę, o pageidaujamą kambarių temperatūrą galima palaikyti automatiškai. Tačiau esu įsitikinęs, kad šilumos siurblys nėra stebuklingas įrenginys, kuris bet kuriame name užtikrins pigiausią šildymą.
Jo ekonomiškumas labai priklauso nuo pastato šilumos nuostolių, radiatoriams reikalingos temperatūros, elektros kainos ir pačios sistemos parinkimo. Todėl prieš keičiant malkinį ar granulinį katilą verta suprasti, kada tokia investicija gali pasiteisinti, o kada geriau pirmiausia pasirūpinti paties namo būkle.
Kodėl namų savininkai vis dažniau ieško alternatyvos malkoms?
Šildymas malkomis daugeliui lietuvių atrodo įprastas ir suprantamas pasirinkimas. Nusiperki kuro, pasiruoši jį žiemai, užkuri katilą ir šildai namus. Jeigu turi nuosavo miško, tinkamą katilą ir galimybę nebrangiai pasiruošti medieną, toks sprendimas gali būti ekonomiškai patrauklus. Tačiau kai malkas tenka pirkti, užsisakyti pristatymą ir skirti laiko jų sandėliavimui, tikroji šildymo kaina tampa didesnė nei vien suma sąskaitoje už kurą.
Malkos turi būti tinkamai išdžiovintos, nes drėgna mediena dega neefektyviai ir gali skatinti nuosėdų kaupimąsi dūmtraukyje. Reikia turėti sausą vietą, kurioje būtų galima laikyti pakankamą atsargą visam sezonui. Taip pat būtina reguliariai prižiūrėti katilą ir valyti šildymo sistemą pagal gamintojo bei saugos reikalavimus. Todėl vertindamas malkinio šildymo išlaidas visada skaičiuočiau ne tik kurą, bet ir priežiūrą bei savo laiką.
Dar vienas svarbus aspektas yra kasdienis patogumas. Net ir geras kietojo kuro katilas reikalauja tam tikro dėmesio, o išvykus kelioms dienoms gali tekti pasirūpinti, kas palaikys šilumą namuose. Žinoma, modernesnės sistemos su akumuliacinėmis talpomis gali palengvinti naudojimą. Tačiau visiškai automatizuotas šildymas daugeliui žmonių vis tiek atrodo patrauklus, ypač vyresniame amžiuje arba tada, kai namuose dažnai nieko nebūna.
Ar galima valgyti bulves po 60 metų? Mokslininkų išvados gali nustebinti daugelį
Šios 5 šunų veislės gali puikiai tikti šeimoms su vaikais: štai kurią specialistas įvertino geriausiai
Nusileidau į rūsį dviračio, o ten – vanduo iki batų: kaimynai jau dalijasi remonto sąskaitą
Veterinarų perspėjimas: 10 produktų, kurių šuniui neduodu net tada, kai jis labai prašo
„Ryanair“ keičia taisykles nuo lapkričio 10 dienos: keleiviams teks atvykti anksčiau
Telefonas pradėjo strigti, o baterija greitai seko – padariau vieną paprastą veiksmą ir pastebėjau skirtumąAr šildymas medžio granulėmis iš tiesų patogesnis?
Granuliniai katilai daugeliui namų savininkų yra tarpinis variantas tarp tradicinio kūrenimo ir visiškai automatinio šildymo. Granulės tiekiamos į degiklį automatiškai, todėl nereikia taip dažnai rankomis krauti kuro. Tinkamai įrengta sistema gali palaikyti pastovią temperatūrą ir veikti pagal nustatytą grafiką. Vis dėlto granulėms reikalinga sausa sandėliavimo vieta, o pačiam katilui – reguliari priežiūra.
Granulių kaina taip pat gali keistis priklausomai nuo sezono, pasiūlos ir kuro kokybės. Todėl vienais metais jų naudojimas gali atrodyti labai ekonomiškas, o kitais sąskaitos gali padidėti. Be to, automatinis tiekimas nereiškia, kad katilą galima visai pamiršti. Pelenus ir šilumokaitį reikia prižiūrėti pagal įrenginio reikalavimus, o kaminas bei kitos sistemos dalys taip pat turi būti tvarkingos.
Manau, kad gerai veikiantį granulinį katilą nebūtinai verta skubėti keisti vien dėl naujos technologijos. Jeigu namas šiltas, kuro sąnaudos nedidelės, o sistema nesukelia didelių rūpesčių, investicija į šilumos siurblį gali atsipirkti negreitai. Tačiau jeigu katilas pasenęs, reikalauja brangaus remonto arba šeimininkai nori atsisakyti kuro sandėliavimo, verta palyginti skirtingus sprendimus.
Kaip veikia šilumos siurblys ir kodėl jis gali būti ekonomiškas?
Šilumos siurblio veikimo principas gerokai skiriasi nuo paprasto elektrinio šildytuvo. Įprastas elektrinis kaitinimo elementas elektros energiją tiesiogiai paverčia šiluma, o šilumos siurblys didžiąją dalį šiluminės energijos paima iš aplinkos ir perkelia ją į namo šildymo sistemą. Tam reikalinga elektra, kuri naudojama kompresoriui, ventiliatoriams, cirkuliaciniams siurbliams ir kitoms dalims. Būtent šis veikimo principas tam tikromis sąlygomis leidžia gauti daugiau šiluminės energijos, negu sunaudojama elektros.
Pavyzdžiui, jeigu šilumos siurblio naudingumo koeficientas konkrečiomis sąlygomis yra 3, tai sunaudojęs vieną kilovatvalandę elektros jis gali perduoti maždaug tris kilovatvalandes šilumos. Tačiau nereikėtų manyti, kad toks rezultatas bus pasiekiamas visą žiemą. Naudingumas kinta priklausomai nuo lauko temperatūros, šildymo sistemos vandens temperatūros ir darbo režimo. Todėl vertinant įrenginį svarbu žiūrėti ne tik į gražius reklaminius skaičius, bet ir į tikėtinį sezoninį efektyvumą.
Šilumos siurblys „oras–vanduo“ – vienas populiariausių sprendimų Lietuvoje
Individualiuose namuose dažnai įrengiami šilumos siurbliai „oras–vanduo“. Tokia sistema paima šilumą iš lauko oro ir perduoda ją vandeniui, kuris cirkuliuoja grindinio šildymo vamzdeliuose arba radiatoriuose. Jeigu įranga tinkamai sukomplektuota, ji gali ruošti ir karštą vandenį buitiniam naudojimui. Man šis sprendimas atrodo patrauklus tuo, kad nereikia kasdien rūpintis degimu, malkomis ar granulėmis.
Tačiau Lietuvoje būtina atsižvelgti į šaltas žiemos dienas. Kai lauke temperatūra smarkiai nukrinta, šilumos siurbliui paprastai reikia daugiau elektros tam pačiam šilumos kiekiui perduoti. Be to, esant tam tikroms oro sąlygoms, lauko blokas turi periodiškai atitirpinti šilumokaitį, o tai taip pat veikia bendrą efektyvumą. Todėl labai svarbu, kad įrenginys būtų parinktas pagal realius namo poreikius, o ne vien pagal jo plotą.
Dar vienas privalumas – automatinis temperatūros reguliavimas. Galima nustatyti pageidaujamą šildymo režimą ir prireikus jį koreguoti. Vis dėlto tokia sistema dažniausiai geriausiai veikia tada, kai palaikoma gana tolygi temperatūra ir nereikia nuolat staigiai kaitinti atvėsusių patalpų. Todėl tinkamas valdymo sureguliavimas yra ne mažiau svarbus už patį įrenginį.
Kuo skiriasi „oras–vanduo“, „oras–oras“ ir geoterminis šildymas?
Nors visi šie sprendimai vadinami šilumos siurbliais, jų pritaikymas skiriasi. Sistema „oras–vanduo“ skirta šildyti vandenį, kuris tiekiamas į namo šildymo kontūrą. „Oras–oras“ įrenginys šilumą tiesiogiai perduoda patalpų orui, todėl jis gali būti tinkamas mažesniems ar atviro išplanavimo namams bei atskiroms patalpoms. Tačiau šildant kelis uždarus kambarius gali prireikti papildomų vidinių blokų ar kitų sprendimų.
Geoterminis šilumos siurblys šilumą ima iš grunto ar kito tinkamo šaltinio. Tokios sistemos efektyvumas paprastai mažiau priklauso nuo staigių lauko oro temperatūros pokyčių. Vis dėlto jai reikalinga tinkama sklypo infrastruktūra ir dažnai didesnės pradinės investicijos. Todėl renkantis tarp šių technologijų svarbu įvertinti ne tik šildymo sąnaudas, bet ir įrengimo galimybes.
Kada šilumos siurblys gali būti pigesnis už malkas?
Didžiausią galimybę sutaupyti šilumos siurblys paprastai suteikia tada, kai namas gerai apšiltintas ir šildymo sistemai nereikia labai aukštos vandens temperatūros. Pavyzdžiui, grindinis šildymas dažniausiai gali veikti su žemesnės temperatūros vandeniu nei seni, mažo ploto radiatoriai. Tai šilumos siurbliui palankesnės sąlygos, nes mažėja temperatūrų skirtumas, kurį įrenginys turi įveikti. Dėl to gali pagerėti sezoninis efektyvumas.
Jeigu namo šilumos poreikis nedidelis, šilumos siurblio sunaudojamos elektros kiekis taip pat gali būti santykinai mažas. Tačiau jei malkas šeimininkas gauna labai pigiai arba turi nuosavą kuro šaltinį, finansinis palyginimas gali būti visai kitoks. Tuomet net gerai veikiantis šilumos siurblys nebūtinai bus pigiausias pasirinkimas vien pagal metines sąskaitas. Vis dėlto jo naudai gali kalbėti patogumas ir mažesnis kasdienės priežiūros poreikis.
Man atrodo svarbu atskirti du klausimus: kiek kainuoja pagaminti šilumą ir kiek kainuoja pakeisti visą šildymo sistemą. Net jei šilumos siurblio eksploatacija pigesnė, naujo įrenginio montavimas gali pareikalauti nemažos investicijos. Todėl tikroji nauda paaiškėja vertinant ne vien pirmos žiemos sąskaitas, o ilgesnį laikotarpį.
Kodėl prastai apšiltintame name šilumos siurblys gali nuvilti?
Vieną svarbiausių dalykų visada pabrėžčiau prieš perkant bet kokį naują šildymo įrenginį: pirmiausia reikia įvertinti namo šilumos nuostolius. Jeigu per sienas, stogą, nesandarius langus ar grindis nuolat prarandama daug šilumos, jai kompensuoti teks sunaudoti daugiau energijos. Šilumos siurblys negali panaikinti pastato konstrukcijų trūkumų. Jis tik tiekia šilumą, kurios namui reikia.
Sename, menkai apšiltintame name gali būti įrengti radiatoriai, kuriems šalčiausiomis dienomis reikia labai karšto vandens. Tokiomis sąlygomis dalies šilumos siurblių efektyvumas sumažėja. Jeigu dėl didelio šilumos poreikio dažnai įsijungia papildomas elektrinis kaitinimo elementas, bendras elektros suvartojimas gali dar padidėti. Todėl prieš renkantis įrangą verta patikrinti, ar šildymo sistemą galima pritaikyti žemesnei temperatūrai.
Kartais ekonomiškesnis pirmasis žingsnis būna ne naujas katilas ar siurblys, o palėpės apšiltinimas, nesandarių vietų sutvarkymas ar šildymo sistemos subalansavimas. Tokie darbai sumažina šilumos poreikį nepriklausomai nuo to, koks šildymo būdas naudojamas. Todėl man patinka sprendimus pradėti nuo paties namo, o tik tada rinktis įrangą.
Kaip apskaičiuoti, kiek kainuos šildymas šilumos siurbliu?
Norint palyginti šilumos siurblį su malkomis ar granulėmis, pirmiausia reikia žinoti apytikrį metinį namo šilumos poreikį. Tai nėra tas pats, kas elektros suvartojimas: šilumos poreikis parodo, kiek energijos per sezoną reikia patalpoms apšildyti. Tada šį dydį galima padalyti iš tikėtino sezoninio šilumos siurblio efektyvumo rodiklio. Taip gaunamas orientacinis elektros kiekis, reikalingas šildymui.
Tarkime, namui per metus reikia 12 000 kilovatvalandžių šilumos. Jeigu realus sezoninis sistemos efektyvumo rodiklis būtų 3, vien patalpų šildymui teoriškai reikėtų apie 4 000 kilovatvalandžių elektros. Jeigu visa ši elektra kainuotų po 0,20 euro už kilovatvalandę, jos išlaidos sudarytų apie 800 eurų. Tačiau tai tik iliustracinis skaičiavimas, o ne konkretaus namo sąskaitos prognozė.
Realiu atveju reikėtų papildomai įvertinti karšto vandens ruošimą, pagalbinių įrenginių suvartojimą, galimą elektrinio teno darbą, faktinę elektros kainą ir kitus sistemos ypatumus. Taip pat verta naudoti ne reklaminį momentinį efektyvumą, o kuo realistiškesnį sezoninį rodiklį, atitinkantį Lietuvos klimatą ir konkrečias šildymo temperatūras. Tik toks palyginimas gali padėti priimti pagrįstą sprendimą.
Kaip teisingai palyginti malkų ir granulių šildymo kainą?
Lygindamas su malkomis ar granulėmis neskaičiuočiau vien nupirkto kuro kiekio. Svarbu žinoti, kiek iš jo realiai gaunama naudingos šilumos. Skirtingo drėgnumo malkos turi skirtingą naudingąją šiluminę vertę, o katilo efektyvumas taip pat lemia, kokia kuro energijos dalis pasieks namo šildymo sistemą. Todėl vien palyginti vieno kubinio metro malkų ir vienos kilovatvalandės elektros kainas būtų neteisinga.
Granulėms galioja panašus principas. Reikia įvertinti jų šilumingumą, katilo efektyvumą ir tikrąją įsigijimo kainą su pristatymu. Be to, tiek malkiniam, tiek granuliniam katilui gali reikėti priežiūros, valymo, tam tikrų eksploatacinių medžiagų ir remonto. Jeigu įranga jau sena, ateityje gali būti reikalingas ir didesnis jos atnaujinimas.
Todėl palyginimą atlieku taip: pirmiausia nustatau, kiek šilumos reikia namui, tada apskaičiuoju, kiek kainuotų tą šilumą pagaminti kiekvienu būdu. Atskirai įvertinu pradinę investiciją ir kasmetines papildomas išlaidas. Tik tada galima pamatyti, kuris variantas naudingesnis konkrečiai šeimai. Tas pats šildymo būdas vienam namui gali būti ekonomiškas, o kitam – visai nepalankus.
Ar šilumos siurblys tinka namui su senais radiatoriais?
Šį klausimą laikau vienu svarbiausių keičiant seną šildymo sistemą. Namuose su grindiniu šildymu paprastai lengviau pasiekti gerą šilumos siurblio efektyvumą, nes pakanka palyginti žemos tiekiamo vandens temperatūros. Tuo tarpu senesni radiatoriai neretai buvo parinkti darbui su aukštesnės temperatūros vandeniu. Jeigu šalčiausiomis dienomis jiems būtina labai karšta šilumnešio temperatūra, šilumos siurbliui gali būti sunkiau dirbti ekonomiškai.
Vis dėlto tai nereiškia, kad visi namai su radiatoriais yra netinkami. Kartais radiatoriai būna pakankamai dideli ir gali šildyti patalpas net su žemesnės temperatūros vandeniu. Kitais atvejais pakanka pakeisti dalį radiatorių arba pagerinti pastato šiluminę varžą. Todėl prieš perkant įrangą verta atlikti šilumos nuostolių skaičiavimą ir įvertinti esamos sistemos galimybes.
Ar verta šilumos siurblį derinti su saulės elektrine?
Šilumos siurblio ir saulės elektrinės derinys daugeliui Lietuvos namų savininkų atrodo patrauklus. Saulės moduliai gamina elektros energiją, kuri gali būti naudojama šilumos siurbliui ir kitiems buitiniams įrenginiams. Per metus tai gali padėti sumažinti perkamą elektros kiekį ar bendras elektros išlaidas, priklausomai nuo pasirinkto elektros apskaitos modelio. Tačiau labai svarbu suprasti, kad šilumos poreikis ir saulės elektrinės gamyba ne visada sutampa.
Lietuvoje daugiausia saulės energijos paprastai pagaminama šviesiuoju metų laiku, kai šildymo poreikis nedidelis. O gruodį ir sausį, kai namui dažniausiai reikia daugiau šilumos, dienos trumpos ir saulės elektrinės gamyba gali būti gerokai mažesnė. Todėl būtų neteisinga žadėti, kad vien saulės moduliai visą žiemą nemokamai šildys namą. Reali ekonominė nauda priklauso nuo elektrinės galios, vartojimo įpročių, atsiskaitymo už naudojimąsi tinklais ir kitų aplinkybių.
Jeigu svarstau tokį derinį, pirmiausia vertinu visų metų elektros vartojimą. Taip galima suprasti, kokią dalį šilumos siurbliui reikalingos elektros energijos padėtų kompensuoti nuosava gamyba. Svarbu atsižvelgti ir į elektrinės įrengimo kainą, nes tai papildoma investicija. Tik kartu įvertinus visus duomenis galima spręsti, kiek toks sprendimas iš tikrųjų apsimokėtų.
Ką būtina patikrinti prieš įrengiant šilumos siurblį?
Prieš įsigydamas šilumos siurblį pirmiausia užsakyčiau namo šilumos nuostolių skaičiavimą. Vien namo plotas neleidžia tiksliai nustatyti, kokios galios įrenginio reikės, nes du panašaus dydžio pastatai gali sunaudoti labai skirtingą šilumos kiekį. Didelę įtaką turi sienų ir stogo apšiltinimas, langai, sandarumas, vėdinimas ir pageidaujama vidaus temperatūra. Todėl spėlioti pagal kaimyno namą tikrai nerekomenduočiau.
Kitas žingsnis – esamos šildymo sistemos įvertinimas. Reikia žinoti, ar namuose įrengtas grindinis šildymas, ar radiatoriai, kokios temperatūros vanduo jiems reikalingas ir ar sistema tinkamai subalansuota. Taip pat svarbu įvertinti elektros įvado galimybes, lauko bloko vietą, triukšmo reikalavimus bei kondensato ir atitirpinimo vandens nuvedimą. Visa tai turi įtakos ne tik sistemos efektyvumui, bet ir patogiam naudojimui.
Dar verta pasidomėti, kaip įrenginys dirbs per stipresnius šalčius ir ar reikės papildomo šilumos šaltinio. Kai kuriose sistemose pagalbinis elektrinis kaitinimo elementas įsijungia tik tam tikromis sąlygomis, o kitur gali būti numatytas atskiras rezervinis šildymas. Tokie sprendimai turi būti parenkami pagal realius namo poreikius. Man svarbiausia, kad montuotojas pateiktų aiškų techninį ir ekonominį paaiškinimą, o ne vien pažadėtų labai mažas sąskaitas.
Ar reikia palikti seną malkinį katilą kaip rezervinį šildymą?
Keičiant šildymo sistemą natūraliai kyla klausimas, ar verta atsisakyti seno katilo visiškai. Vieniems namams pakaks tinkamai suprojektuotos šilumos siurblio sistemos su numatytu papildomu šildymu. Kitiems, ypač atokesnėse vietovėse arba turintiems specifinių poreikių, gali būti svarbus papildomas šilumos šaltinis. Tačiau tai turi būti techninis ir ekonominis sprendimas, o ne automatinė taisyklė kiekvienam namui.
Jeigu senas katilas paliekamas, būtina įvertinti, ar jį galima saugiai ir tinkamai sujungti su nauja sistema. Skirtingi šildymo įrenginiai turi savo valdymo, cirkuliacijos ir saugos reikalavimus. Todėl tokių sistemų nereikėtų jungti savarankiškai be tinkamo projekto ir specialistų. Taip pat svarbu nepamiršti, kad net nenaudojamam kietojo kuro katilui gali būti reikalinga atitinkama priežiūra.
Kada šilumos siurblys gali neatsipirkti?
Ne kiekvienas šildymo sistemos pakeitimas būtinai sumažina bendras išlaidas. Pavyzdžiui, jeigu name jau veikia geras malkinis katilas, kurui išleidžiama nedaug, o naujam šilumos siurbliui įsigyti ir sumontuoti reikėtų didelės sumos, atsipirkimo laikas gali būti ilgas. Panaši situacija gali susidaryti ir tada, kai namas labai prastai apšiltintas, o jo radiatoriams reikia itin karšto vandens. Tokiais atvejais verta pirmiausia apskaičiuoti, kiek kainuotų sumažinti šilumos nuostolius.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kad šilumos siurblys yra techninis įrenginys, kuriam reikalinga priežiūra ir kuris ilgainiui gali gesti. Todėl vien elektros sąnaudų nepakanka visai ekonomikai įvertinti. Reikia atsižvelgti į įrenginio tarnavimo laiką, techninės priežiūros išlaidas, galimus remonto darbus ir finansavimo sąlygas. Kartais patogesnis sprendimas nebūtinai yra pigiausias, tačiau šeimininkui vis tiek gali būti vertas investicijos.
Ar Lietuvoje galima gauti paramą keičiant šildymo sistemą?
Lietuvoje tam tikrais laikotarpiais taikomos finansavimo priemonės neefektyviems šildymo įrenginiams keisti ir efektyvesnei įrangai diegti. Tačiau paramos sąlygos, tinkami pareiškėjai, įrenginiai ir finansavimo dydžiai gali keistis. Todėl prieš pirkdamas šilumos siurblį visada patikrinčiau, ar tuo metu galioja tinkama finansavimo priemonė ir kokius reikalavimus būtina atitikti. Vien tikėtis kompensacijos jos sąlygų nepatikrinus būtų rizikinga.
Jeigu numatoma parama, svarbu pasidomėti ir darbų atlikimo terminais bei dokumentais. Kai kurioms priemonėms gali būti taikomos išankstinės registracijos, techninių charakteristikų ar kitokios sąlygos. Todėl ekonomiškumą geriausia skaičiuoti dviem būdais: su realiai galima parama ir be jos. Taip aiškiau matyti, ar investicija išliktų priimtina net pasikeitus finansavimo aplinkybėms.
Dažniausios klaidos renkantis šilumos siurblį
Viena dažniausių klaidų – pirkti įrenginį vien pagal namo plotą. Du vienodo dydžio namai gali turėti visiškai skirtingus šilumos nuostolius, todėl jiems nebūtinai tiks vienodos galios sistema. Per silpnas įrenginys gali nepakankamai šildyti per šalčius, o netinkamai parinktas per galingas modelis kai kuriomis sąlygomis gali dažnai įsijungti ir išsijungti bei dirbti neefektyviai. Todėl galios parinkimą geriau grįsti skaičiavimais.
Kita klaida – tikėti vien gamintojo nurodytu didžiausiu efektyvumo koeficientu. Toks rodiklis dažnai gaunamas konkrečiomis bandymo sąlygomis, kurios nebūtinai atitinka šalčiausias Lietuvos žiemos dienas. Daug svarbiau įvertinti tikėtinį sezoninį efektyvumą konkrečioje šildymo sistemoje. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad didesnė tiekiamo vandens temperatūra paprastai mažina šilumos siurblio ekonomiškumą.
Dar viena klaida – neįvertinti visų įrengimo darbų. Kartais skelbime matoma patraukli paties siurblio kaina, tačiau vėliau paaiškėja, kad reikės keisti radiatorius, pritaikyti elektros įvadą, įrengti naują karšto vandens talpą ar atlikti kitus darbus. Todėl prieš priimant sprendimą prašyčiau išsamios sąmatos. Tai padeda išvengti nemalonių finansinių netikėtumų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie namų šildymą
Kuo pigiausia šildyti individualų namą Lietuvoje?
Vieno visiems pigiausio šildymo būdo nėra. Tai priklauso nuo namo šilumos poreikio, kuro ar elektros kainos, įrengtos sistemos ir pradinės investicijos. Gerai apšiltintame name šilumos siurblys gali būti labai ekonomiškas, tačiau kai kuriais atvejais malkos ar granulės išlieka konkurencingas pasirinkimas.
Ar šilumos siurblys „oras–vanduo“ veikia per didelius šalčius?
Daugelis tinkamai parinktų šiuolaikinių įrenginių gali veikti ir esant neigiamai lauko temperatūrai. Tačiau jų šiluminė galia bei efektyvumas priklauso nuo konkretaus modelio ir darbo sąlygų. Todėl svarbu patikrinti gamintojo techninius duomenis ir įsitikinti, kad sistema suprojektuota pagal namo poreikius šalčiausiu laikotarpiu.
Ar šilumos siurblys tinkamas senam namui?
Gali būti tinkamas, tačiau prieš perkant būtina įvertinti šilumos nuostolius ir esamą šildymo sistemą. Jei namas nesandarus, o radiatoriams reikia aukštos temperatūros vandens, šildymo išlaidos gali būti didesnės nei tikimasi. Kartais pirmiau verta pagerinti namo apšiltinimą arba pakeisti dalį radiatorių.
Ar šildymas šilumos siurbliu visiškai nereikalauja priežiūros?
Ne, nors kasdienės priežiūros paprastai reikia gerokai mažiau nei kūrenant malkomis. Šilumos siurblį būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus, tikrinti sistemos būklę ir laiku atlikti rekomenduojamą techninę priežiūrą. Taip pat svarbu stebėti, ar sistema dirba efektyviai ir ar neatsiranda gedimų.
Ar saulės elektrinė leis žiemą namą šildyti nemokamai?
Vien saulės elektrinės įrengimas to negarantuoja, nes žiemą elektros gamyba paprastai gerokai mažesnė nei vasarą. Tačiau per metus pagaminta energija, priklausomai nuo pasirinkto naudojimo ir atsiskaitymo modelio, gali padėti sumažinti bendras išlaidas. Tikslų rezultatą reikia skaičiuoti pagal elektrinės galią, namo vartojimą ir galiojančias sąlygas.
Per kiek metų gali atsipirkti šilumos siurblys?
Atsipirkimo laikas labai individualus. Jis priklauso nuo įrangos ir montavimo kainos, galimos paramos, ankstesnio šildymo būdo ir skirtumo tarp metinių eksploatavimo išlaidų. Jei šilumos siurblys įrengiamas vietoj vis dar efektyviai veikiančio pigaus šildymo šaltinio, atsipirkimas gali būti ilgas, o kartais vien pagal finansinius kriterijus investicija gali ir neatsipirkti per numatomą įrangos tarnavimo laiką.
Ką pats rinkčiausi – malkas, granules ar šilumos siurblį?
Jeigu turėčiau gerai apšiltintą individualų namą su grindiniu šildymu, pirmiausia rimtai svarstyčiau šilumos siurblį. Tokiose sąlygose jis gali dirbti efektyviai, o automatinis temperatūros palaikymas suteikia daug kasdienio patogumo. Tačiau prieš pirkdamas vis tiek palyginčiau numatomas sąnaudas su kitais galimais šildymo būdais. Vien patogumo ar reklamuojamo efektyvumo rodiklio man neužtektų tokiam sprendimui priimti.
Jeigu namas senas ir prastai apšiltintas, pirmiausia skirčiau dėmesio šilumos nuostolių mažinimui. Galbūt būtų naudingiau apšiltinti stogą, sutvarkyti nesandarias vietas ar pagerinti šildymo sistemos veikimą. Po tokių darbų ir naują šildymo įrangą galima parinkti tiksliau. O jei jau turiu ekonomiškai veikiantį katilą ir nebrangų kurą, jo keitimą svarstyčiau tik atlikęs visus skaičiavimus.
Mano nuomone, geriausias namų šildymo būdas yra ne tas, apie kurį šiuo metu daugiausia kalbama, o tas, kuris geriausiai tinka konkrečiam namui ir jo šeimininkams. Vieniems svarbiausia mažiausios išlaidos, kitiems – patogumas, mažiau kasdienio darbo ar galimybė valdyti šildymą nuotoliniu būdu. Todėl visada rekomenduočiau palyginti ne tik kuro ar elektros kainą, bet ir sistemos įrengimą, priežiūrą bei ilgalaikes išlaidas. Tik taip galima priimti sprendimą, dėl kurio nereikėtų gailėtis po pirmos šaltos žiemos.
O kuo savo namus šildote jūs – malkomis, granulėmis, dujomis ar šilumos siurbliu? Ar esate pastebėję didelį išlaidų skirtumą pakeitę šildymo sistemą? Pasidalykite savo patirtimi, nes tikri skirtingų Lietuvos namų savininkų pastebėjimai gali padėti kitiems geriau įvertinti savo pasirinkimus.
