Kai šeima pradeda svarstyti apie šunį, dažniausiai išgirstu tuos pačius pavadinimus – labradoras arba auksaspalvis retriveris. Šios veislės tikrai pelnė gerą vardą dėl draugiško būdo, noro bendrauti ir gebėjimo prisitaikyti prie šeimos gyvenimo. Tačiau jos nėra vienintelės, į kurias verta atkreipti dėmesį.
Turinys (15)
- Kokios penkios šunų veislės išskirtos kaip tinkamos šeimoms?
- 5 vieta – bokseris: energingas ir žaismingas šeimos draugas
- 4 vieta – ši cu: nedidelis šuo, kuriam svarbiausia žmogaus draugija
- 3 vieta – korgis: sumanus, ištikimas ir daug veiklos mėgstantis šuo
- 2 vieta – pudelis: vienas sumaniausių šunų, galintis prisitaikyti prie skirtingų šeimų
- 1 vieta – kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis: švelnus šeimos kompanionas
- Kodėl labradorai ir auksaspalviai retriveriai nepateko į penketuką?
- Koks šuo geriausiai tinka šeimai, gyvenančiai bute?
- Kuris šuo geriausiai sutaria su mažais vaikais?
- Kodėl veislė dar nepasako visko apie šuns charakterį?
- Į ką atkreipti dėmesį prieš įsigyjant šunį Lietuvoje?
- Kiek laiko kasdien reikia skirti šeimos šuniui?
- Dažniausios klaidos renkantis šunį šeimai
- Dažniausiai užduodami klausimai apie šeimos šunis
- Kurį iš šių penkių šunų rinkčiausi šeimai?
Neseniai susidomėjau šunų elgsenos specialisto sudarytu penkių veislių pasirinkimu, kuriame pirmąją vietą užėmė visai ne didelis retriveris, o nedidelis, švelnaus būdo šuo. Prisipažinsiu, toks pasirinkimas mane sudomino, todėl nusprendžiau išsamiau panagrinėti kiekvieną veislę.
Gyvenant Lietuvoje, kur vienos šeimos įsikūrusios nuosavuose namuose su kiemu, o kitos augina vaikus daugiabučiuose Vilniuje, Kaune ar kituose miestuose, tinkamo šuns pasirinkimas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti. Svarbu ne tik augintinio dydis ar graži išvaizda, bet ir jo energija, gebėjimas mokytis, priežiūros poreikiai bei santykis su vaikais.
Net pati draugiškiausia veislė netiks visiems, jeigu šeima negalės skirti pakankamai laiko pasivaikščiojimams, auklėjimui ir bendravimui. Todėl šį penketuką siūlau vertinti ne kaip visiems privalomą reitingą, o kaip naudingą atspirties tašką ieškant keturkojo šeimos nario.
Kokios penkios šunų veislės išskirtos kaip tinkamos šeimoms?
Šunų elgsenos specialisto sudarytame penketuke sąmoningai nėra labradorų ir auksaspalvių retriverių. Ne todėl, kad jie būtų netinkami vaikų turinčioms šeimoms, o todėl, kad jų gerosios savybės jau seniai plačiai žinomos. Šį kartą dėmesys skirtas kitoms veislėms, kurios taip pat gali būti puikios kompanionės. Į pasirinkimą pateko bokseris, ši cu, korgis, pudelis ir kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis.
Man patiko tai, kad šie šunys labai skirtingi. Vieni yra judrūs ir mėgsta aktyvius žaidimus, kiti labiau vertina artumą bei ramesnį šeimos gyvenimą. Kai kuriems būtina kasdienė protinė veikla, o kitiems daugiau dėmesio reikės skirti kailio priežiūrai. Būtent todėl verta pažvelgti ne tik į vietą penketuke, bet ir į tai, kokiai šeimai kiekviena veislė labiausiai tiktų.
Ar galima valgyti bulves po 60 metų? Mokslininkų išvados gali nustebinti daugelį
Veterinarų perspėjimas: 10 produktų, kurių šuniui neduodu net tada, kai jis labai prašo
Arabika ar robusta? Kavos pupelių skirtumas, kurio daugelis nepastebi – o jis keičia skonį ir kofeino kiekį
Nusileidau į rūsį dviračio, o ten – vanduo iki batų: kaimynai jau dalijasi remonto sąskaitą
Išrinktos 10 ekonomiškiausių kelionių krypčių 2027 metais: viena jų – visai netoli Lietuvos
Kaip atskirti tikrą sviestą nuo riebalų mišinio? Vienos detalės parduotuvėje daugelis nepastebi5 vieta – bokseris: energingas ir žaismingas šeimos draugas
Bokseriai man visada atrodo labai išraiškingi šunys. Jų judesiuose daug energijos, o mimika kartais tokia juokinga, kad atrodo, jog šuo nuolat bando pralinksminti aplinkinius. Šios veislės atstovai dažnai būna draugiški, žaismingi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Tačiau jų energingumas reiškia, kad šeimininkai turi būti pasirengę ne vien ramiems pasivaikščiojimams aplink namą.
Bokseriui reikia reguliaraus fizinio aktyvumo, žaidimų ir nuoseklaus auklėjimo. Jaunas, entuziastingas šuo kartais gali netyčia pargriauti mažą vaiką vien todėl, kad pernelyg džiaugiasi susitikimu. Todėl svarbu nuo mažens mokyti jį ramiai pasisveikinti, valdyti susijaudinimą ir gerbti žmonių asmeninę erdvę. Tokie įgūdžiai naudingi ne tik šeimose su vaikais, bet ir kasdien bendraujant su svečiais.
Jeigu šeima mėgsta aktyvų laisvalaikį, ilgesnius pasivaikščiojimus ir žaidimus lauke, bokseris gali tapti puikiu kompanionu. Vis dėlto tai nėra šuo, kuriam užtenka trumpai išeiti į kiemą ir visą dieną nieko neveikti. Jo energijai reikia tinkamos veiklos, o jautrumui – ramaus, pagarbaus bendravimo. Dėl šios priežasties bokserį pirmiausia siūlyčiau šeimai, pasirengusiai reguliariai užsiimti šuns ugdymu.
4 vieta – ši cu: nedidelis šuo, kuriam svarbiausia žmogaus draugija
Ši cu – nedidelis šuo, kurio išvaizda dažnai iš karto patraukia dėmesį. Ilgas kailis, išraiškingos akys ir mielas snukutis sukuria tikro kambarinio augintinio įspūdį. Šios veislės šunys ilgą laiką buvo veisiami kaip žmogaus kompanionai, todėl daugelis jų labai mėgsta būti arti šeimininkų. Toks šuo gali patikti žmonėms, kurie ieško mažesnio augintinio ir nori su juo daug bendrauti.
Gyvenant bute ši cu dydis tikrai patogus. Tačiau mažas šuo nereiškia, kad jam nereikia pasivaikščiojimų, auklėjimo ar veiklos. Jis taip pat turi mokytis ramiai elgtis su svetimais žmonėmis, kitais gyvūnais ir įvairiose kasdienėse situacijose. Be to, jo ilgas kailis reikalauja reguliaraus šukavimo ir dažnai profesionalios priežiūros.
Renkantis ši cu šeimai su mažais vaikais, ypač svarbu išmokyti vaikus švelniai elgtis su nedideliu šunimi. Jo negalima tampyti už kailio, kelti be suaugusiojo priežiūros ar trukdyti, kai jis miega. Taip pat verta įvertinti, kad dėl trumpo snukučio ši veislė gali būti jautresnė karščiui ir turėti kvėpavimo sunkumų. Todėl prieš įsigyjant augintinį būtina atsakingai pasidomėti jo sveikata ir kilme.
3 vieta – korgis: sumanus, ištikimas ir daug veiklos mėgstantis šuo
Korgiai dėl savo trumpų kojų ir išraiškingos išvaizdos atrodo nepaprastai mieli. Tačiau po žaisminga išvaizda slepiasi tikras darbinis šuo, kurio protėviai buvo naudojami gyvuliams ganyti. Dėl to korgiai dažnai pasižymi dideliu sumanumu, budrumu ir noru veikti. Manau, kad būtent šios savybės daro juos įdomiais, bet kartu ir reikliais šeimos augintiniais.
Korgiui neužtenka vien gražaus guolio ir kelių žaislų. Jam patinka mokytis komandų, spręsti užduotis, ieškoti paslėptų skanėstų ir dalyvauti šeimos veikloje. Jei šuo nuobodžiauja, gali pradėti pernelyg daug loti arba pats susirasti užsiėmimų, kurie šeimininkams nepatiks. Todėl labai vertinu nuoseklų korgių dresavimą nuo ankstyvo amžiaus.
Dar vienas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra ganymo instinktas. Kai kurie korgiai gali bandyti vaikus ar kitus šeimos narius valdyti judėdami aplink juos, o kartais ir grybštelėdami už kulnų. Tai nebūtinai yra agresija, tačiau tokio elgesio nereikėtų ignoruoti. Tinkama socializacija, mokymas ir aiškios ribos padeda šuniui geriau suprasti, kaip elgtis namuose.
Korgis gali gyventi ir miesto bute, jeigu šeima skiria jam pakankamai laiko. Vis dėlto vertėtų atsižvelgti į jo polinkį šertis, poreikį judėti ir kūno sudėjimą, dėl kurio reikia saugoti nugarą nuo nereikalingo krūvio. Aš tokį šunį labiausiai įsivaizduoju šeimoje, kuri mėgsta aktyviai leisti laiką ir nori ne tik kompaniono, bet ir sumanaus žaidimų draugo. Tada korgis gali tapti tikru šeimos gyvenimo dalyviu.
2 vieta – pudelis: vienas sumaniausių šunų, galintis prisitaikyti prie skirtingų šeimų
Pudeliai dažnai siejami su įmantriomis šukuosenomis, tačiau man atrodo, kad taip nuvertinamos jų tikrosios savybės. Tai labai sumanūs, judrūs ir dažnai lengvai mokytis motyvuojami šunys. Tinkamai auklėjami pudeliai gali puikiai įsilieti į šeimos kasdienybę, dalyvauti įvairiose veiklose ir mokytis sudėtingesnių komandų. Būtent jų gebėjimas prisitaikyti ir noras bendradarbiauti su žmogumi padėjo šiai veislei užimti antrąją vietą.
Vienas didžiausių pudelių privalumų – skirtingi jų dydžiai. Galima rinktis mažesnį arba didesnį pudelį, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą, šeimos patirtį ir galimybes. Tačiau dydis nėra vienintelis svarbus kriterijus. Net nedidelis pudelis gali būti labai aktyvus ir reikalauti nemažai protinės veiklos.
Pudeliai dažnai rekomenduojami ir dėl to, kad jų kailis šeriasi mažiau nei daugelio kitų veislių. Vis dėlto tai nereiškia, kad pudeliai nesukelia alergijos arba kad jų kailiu nereikia rūpintis. Priešingai, jį būtina reguliariai šukuoti ir kirpti, kad nesusidarytų sąvėlų. Jei šeimoje yra alergiškų žmonių, sprendimą reikėtų priimti labai atsargiai, nes visiškai nealergizuojančios šunų veislės nėra.
Man pudelis atrodo ypač tinkamas žmonėms, kurie nori aktyviai dalyvauti augintinio gyvenime. Su juo galima mokytis įvairių užduočių, žaisti paieškos žaidimus ir reguliariai mankštintis. Tačiau šuo, kuris greitai mokosi gerų įpročių, lygiai taip pat greitai gali išmokti ir nepageidaujamo elgesio. Todėl svarbiausia ne vien jo intelektas, bet ir šeimininko nuoseklumas.
1 vieta – kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis: švelnus šeimos kompanionas
Pirmąją vietą penketuke užėmė kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis. Tai nedidelis, išraiškingų akių ir švelnaus kailio šuo, kuris dažnai pasižymi meiliu, draugišku būdu. Šios veislės atstovai paprastai mėgsta žmogaus draugiją ir noriai leidžia laiką šalia šeimininkų. Būtent orientacija į žmogų ir gana lengvas prisitaikymas prie ramaus šeimos gyvenimo buvo svarbiausi argumentai, kodėl šiai veislei skirta pirmoji vieta.
Tokį spanielį nesunku įsivaizduoti šeimoje, kurioje mėgstami pasivaikščiojimai, bendri vakarai ir ramus laikas namuose. Jis nėra toks didelis kaip retriveris, todėl gali būti patogesnis gyvenant bute. Tačiau ir šiam šuniui reikia kasdienio judėjimo, bendravimo bei auklėjimo. Vien dėl mažo dydžio jo nereikėtų laikyti nereikliu augintiniu.
Vis dėlto yra viena labai svarbi priežastis, kodėl šios veislės nerekomenduočiau rinktis vien pagal gražų charakterio aprašymą. Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai turi reikšmingų paveldimų sveikatos problemų rizikų, įskaitant tam tikras širdies ir neurologines ligas. Todėl renkantis veisėją būtina domėtis tėvų sveikatos tyrimais, veterinarine istorija ir atsakingu veisimu. Malonus būdas yra didelis privalumas, tačiau šuns gerovė ir sveikata turi būti ne mažiau svarbūs.
Kodėl labradorai ir auksaspalviai retriveriai nepateko į penketuką?
Pirmą kartą perskaičiusi šį pasirinkimą nustebau, kad jame nėra labradorų ir auksaspalvių retriverių. Juk būtent šios veislės dažnai minimos kalbant apie šeimos šunis. Tačiau paaiškinimas paprastas: specialistas norėjo atkreipti dėmesį į kitus galimus pasirinkimus, o ne paneigti retriverių privalumus. Todėl jų nebuvimas penketuke nereiškia, kad jie būtų blogesni šeimos draugai.
Labradorai ir auksaspalviai retriveriai taip pat reikalauja laiko, fizinės veiklos ir auklėjimo. Ypač jauni šunys gali būti energingi, stiprūs ir kartais pernelyg entuziastingi mažiems vaikams. Be to, didesnio šuns išlaikymas paprastai kainuoja daugiau vien dėl maisto, kai kurių priemonių ir priežiūros poreikių. Todėl net ir labai populiarios šeimos veislės pasirinkimą verta gerai apgalvoti.
Koks šuo geriausiai tinka šeimai, gyvenančiai bute?
Lietuvoje nemažai šeimų gyvena daugiabučiuose, todėl dažnai svarstoma, ar bute galima auginti aktyvų šunį. Mano nuomone, svarbiausia ne vien kvadratinių metrų skaičius. Kur kas daugiau lemia galimybė reguliariai vedžioti augintinį, suteikti jam veiklos ir ramios vietos poilsiui. Net nedidelis šuo gali prastai jaustis erdviame bute, jeigu visą dieną nuobodžiauja ir negauna dėmesio.
Mažesnis ši cu ar kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis daugeliui šeimų gali būti patogesnis dėl savo dydžio. Tačiau jų priežiūra taip pat turi savų iššūkių: vienam reikia intensyvesnės kailio priežiūros, kitam būtina itin atsakingai vertinti sveikatos klausimus. Pudelis gali būti geras pasirinkimas ir bute, jei patenkinamas jo aktyvumo poreikis. O korgiui ar bokseriui gali reikėti daugiau struktūruotos kasdienės veiklos.
Gyvenant Vilniaus daugiabutyje, pavyzdžiui, Fabijoniškėse ar Pašilaičiuose, taip pat svarbu pagalvoti apie pasivaikščiojimų maršrutus ir kasdienį darbo grafiką. Ar galėsite šunį išvesti ryte prieš darbą? Kas pasirūpins juo, jei grįšite vėlai? Ar netoliese yra saugių vietų pasivaikščiojimams? Tokie klausimai dažnai padeda priimti geresnį sprendimą nei vien veislės populiarumas.
Kuris šuo geriausiai sutaria su mažais vaikais?
Su vaikais gerai sutarti gali daugelio veislių šunys, tačiau garantijų vien pagal kilmę nėra. Net labai draugiškas augintinis gali išsigąsti, jei vaikas jį staiga apkabina, pažadina ar bando atimti maistą. Todėl visada pabrėžiu, kad šuns ir mažo vaiko bendravimą turi prižiūrėti suaugusieji. Vaikams taip pat reikia paaiškinti, kaip atpažinti, kada šuniui norisi pabūti ramiai.
Man labai svarbu, kad augintinis namuose turėtų savo saugią vietą. Tai gali būti guolis ar atskiras kampelis, kuriame niekas jo netrukdys. Jei šuo ten nueina ilsėtis, vaikai turi žinoti, kad jo negalima persekioti ar tempti atgal į žaidimą. Toks paprastas susitarimas padeda kurti saugesnį ir pagarbesnį ryšį.
Kodėl veislė dar nepasako visko apie šuns charakterį?
Renkantis augintinį lengva susižavėti veislės aprašymu. Vienur skaitome, kad šuo labai protingas, kitur – kad švelnus, ištikimas ar lengvai dresuojamas. Tačiau kiekvienas šuo yra individualus. Net tos pačios vados šuniukai gali skirtis drąsa, jautrumu, aktyvumu ir reakcija į naujas situacijas.
Didelę reikšmę turi ankstyvoji socializacija, gyvenimo patirtis ir nuoseklus auklėjimas. Šuo, kuris nuo mažens mokėsi ramiai bendrauti su žmonėmis ir kitais gyvūnais, dažnai lengviau prisitaiko prie šeimos kasdienybės. Tačiau net ir geriausią pradžią turinčiam augintiniui reikės kantrybės. Todėl šeimai siūlyčiau rinktis ne tik veislę, bet ir konkretų šunį, kurio poreikius galės patenkinti.
Į ką atkreipti dėmesį prieš įsigyjant šunį Lietuvoje?
Prieš parsivežant šunį namo svarbu pagalvoti apie jo kilmę, sveikatos būklę ir ilgalaikę priežiūrą. Jeigu renkamasi veislinis šuniukas, verta prašyti informacijos apie tėvų sveikatą ir veislei aktualius tyrimus. Taip pat pravartu susipažinti su aplinka, kurioje šuniukas augo, ir išsiaiškinti, kaip jis buvo socializuojamas. Atsakingas pasirinkimas prasideda gerokai anksčiau už pirmą dieną namuose.
Lietuvoje šunys turi būti paženklinti mikroschemomis ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Taip pat svarbu pasirūpinti privalomomis ir veterinarijos gydytojo rekomenduojamomis profilaktinėmis priemonėmis, įskaitant vakcinaciją. Prieš įsigydama augintinį pasidomėčiau ir konkrečios savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklėmis. Tokie dalykai gal ir neatrodo romantiški, tačiau yra svarbi atsakingo šeimininko pareiga.
Kiek laiko kasdien reikia skirti šeimos šuniui?
Kartais manęs klausia, kuri šunų veislė reikalauja mažiausiai dėmesio. Tačiau šuo nėra augintinis, kuriam pakanka tik pripilti maisto ir retkarčiais išvesti į lauką. Jam reikia fizinio aktyvumo, protinės veiklos, bendravimo ir poilsio. Konkretus šių poreikių kiekis priklauso nuo amžiaus, veislės, sveikatos ir individualaus temperamento.
Bokseris ar korgis daugelyje šeimų reikalaus gana aktyvios dienotvarkės. Pudeliui taip pat naudinga reguliari protinė veikla ir mokymas, o ši cu ar kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis dažnai labiau prisitaiko prie ramesnio gyvenimo ritmo. Vis dėlto net mažesniems šunims reikia kasdienių pasivaikščiojimų. Todėl prieš renkantis veislę labai svarbu sąžiningai įvertinti, kiek laiko šeima iš tiesų galės skirti augintiniui.
Dažniausios klaidos renkantis šunį šeimai
Viena dažniausių klaidų – rinktis šunį vien pagal jo išvaizdą. Mažas ir mielas augintinis nebūtinai bus ramus, o didelis šuo nebūtinai bus netinkamas butui. Kartais šeimos tikisi, kad šuo pats savaime puikiai sutars su vaikais, nes taip parašyta veislės aprašyme. Tačiau tinkamą elgesį reikia nuosekliai ugdyti, o vaikų ir šunų bendravimui nustatyti aiškias taisykles.
Kita klaida – neįvertinti ilgalaikių išlaidų. Be maisto ir pagrindinių priemonių, reikės lėšų veterinarinei priežiūrai, kailio tvarkymui, dresūrai ir nenumatytiems sveikatos klausimams. Kai kurios veislės turi didesnę paveldimų ligų riziką, o kitoms reikia daugiau profesionalios kailio priežiūros. Todėl manau, kad atsakingas pasirinkimas yra ne tas, kuris šiandien atrodo patraukliausias, o tas, kurį šeima galės tinkamai prižiūrėti daugelį metų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie šeimos šunis
Kuri šunų veislė geriausia šeimai su vaikais?
Vienos visiems geriausios veislės nėra, nes šeimos labai skiriasi savo gyvenimo būdu ir patirtimi. Šiame penketuke pirmąją vietą užėmė kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis dėl švelnaus būdo ir polinkio bendrauti su žmonėmis. Tačiau renkantis būtent šią veislę būtina ypač atidžiai įvertinti paveldimų sveikatos problemų riziką.
Ar korgis tinka šeimai su mažais vaikais?
Korgis gali tapti puikiu šeimos nariu, jeigu yra tinkamai socializuojamas ir auklėjamas. Tačiau jo ganymo instinktas gali pasireikšti bandymu vaikytis bėgančius vaikus ar grybštelėti už kulnų. Todėl svarbu mokyti tinkamo elgesio ir visada prižiūrėti mažų vaikų bei šuns bendravimą.
Ar pudelis tinka alergiškiems žmonėms?
Pudeliai paprastai šeriasi mažiau nei daugelio kitų veislių šunys, tačiau tai nereiškia, kad jie visiškai nesukelia alerginių reakcijų. Alergenų būna ne tik kailyje, bet ir gyvūno odos dalelėse bei seilėse. Todėl šeimai, kurioje yra alergiškų žmonių, prieš įsigyjant šunį reikėtų pasitarti su sveikatos specialistu ir atsargiai įvertinti individualią reakciją.
Ar mažas šuo visada geriau tinka butui?
Ne visada, nes šuns dydis nėra vienintelis svarbus kriterijus. Nedidelis, bet labai aktyvus šuo gali reikalauti daugiau užsiėmimų nei ramesnio būdo didesnis augintinis. Todėl vertinu ne tik ūgį, bet ir aktyvumo, bendravimo, lojimo bei kasdienės priežiūros poreikius.
Ar verta rinktis šunį iš prieglaudos?
Žinoma, tinkamas šeimos draugas gali laukti ir gyvūnų prieglaudoje. Ypač renkantis suaugusį šunį kartais galima daugiau sužinoti apie jo jau susiformavusį charakterį ir elgesį. Svarbiausia pasikalbėti su jį prižiūrinčiais žmonėmis, įvertinti šuns poreikius ir neskubėti priimti sprendimo vien iš gailesčio.
Kurį iš šių penkių šunų rinkčiausi šeimai?
Jeigu ieškočiau šuns aktyviai šeimai, kurioje visi mėgsta judėti, pirmiausia pasidomėčiau bokseriu, korgiu arba pudeliu. Jeigu gyvenimas ramesnis, o pagrindinis noras – švelnus ir artumą mėgstantis kompanionas, dėmesį patrauktų ši cu ar kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis. Tačiau prieš priimdama sprendimą būtinai įvertinčiau kiekvienos veislės sveikatą, priežiūros sudėtingumą ir konkretaus šuns charakterį. Man daug svarbiau atsakingai pasirinkti augintinį nei vadovautis vien gražiai atrodančiu reitingu.
Šis penketukas dar kartą priminė, kad šeimos šuo nebūtinai turi būti labradoras ar auksaspalvis retriveris. Puikių kompanionų galima rasti tarp labai skirtingų veislių, jei tik šeimininkai supranta jų poreikius. Vis dėlto nė viena veislė savaime negarantuoja tobulo elgesio, todėl svarbiausia lieka kantrybė, tinkamas auklėjimas ir pagarba gyvūnui. Šuo šeimoje turėtų būti ne laikina pramoga vaikams, o mylimas ir atsakingai prižiūrimas šeimos narys.
O kokią šunų veislę jūs laikote tinkamiausia šeimai su vaikais? Gal auginate bokserį, ši cu, korgį, pudelį ar kavalieriaus karaliaus Karolio spanielį ir galite pasidalyti savo patirtimi? Labai įdomu sužinoti, ar jūsų augintinio charakteris atitinka tai, kas dažniausiai pasakojama apie jo veislę.
