Į savo daugiabučio kiemą Vilniuje tą vakarą grįžau su dviem pirkinių maišais ir telefonu, kuriame buvo likę vos keli procentai baterijos. Už kampo turėjo šviesti senas žibintas, bet vietoj jo radau juodą stulpą. Vienoje pusėje automobiliai, kitoje – šlapi lapai ir duobėtas asfaltas, kurį tamsoje geriau pažinti iš anksto. Galiausiai teko įjungti telefono žibintuvėlį ir iki laiptinės eiti taip atsargiai, lyg nečiau ne pieną su duona, o labai brangų porcelianą.
Turinys (9)
- Vienas žibintas, o nepatogumų – visam kiemui
- Paaiškėjo, kad Vilniuje už miesto žibintus atsakinga konkreti įmonė
- Kur Vilniuje pranešti apie neveikiantį žibintą?
- Bet čia atsirado viena svarbi išimtis
- 2026 metais pasikeitė ir kreipinių tvarkymas
- O jeigu žibintas neįsižiebia jau savaitę?
- Sugedęs žibintas ir visiškai neapšviestas kiemas – ne tas pats
- Jei stulpas pavojingas, paprasto pranešimo neužtenka
- Ką supratau grįždamas per tą patį tamsų kiemą?
Kitą vakarą šviesos irgi nebuvo. Prie laiptinės sutikti kaimynai greitai nustatė tris skirtingas diagnozes: vienam atrodė, kad sudegė lemputė, antras kaltino senus laidus, o trečias sakė, kad čia administratoriaus darbas. Tiesa, niekas nežinojo, ar tam administratoriui kas nors apskritai pranešė.
Nusprendžiau pats išsiaiškinti, kas Vilniuje atsakingas už daugiabučių kiemų apšvietimą ir kur kreiptis, kai žibintas nebešviečia.
Vienas žibintas, o nepatogumų – visam kiemui
Dieną mūsų kiemas atrodo kaip daugelis senų Vilniaus daugiabučių kiemų. Automobiliai sustatyti gana ankštai, šaligatvis vietomis nelygus, o prie laiptinės auga keli dideli medžiai. Tačiau lapkritį temsta anksti, todėl neveikiantis žibintas viską pakeičia. Žmogui tenka žiūrėti ne tik po kojomis, bet ir saugotis tarp automobilių manevruojančių vairuotojų.
Supratau, kad čia ne vien patogumo klausimas. Tamsiame kieme sunkiau pastebėti kliūtis, slidžias vietas ar artėjančius automobilius. Ypač nepatogu vyresniems žmonėms ir tiems, kurie namo grįžta su vaikais. Todėl mintį „gal kas nors sutvarkys“ nusprendžiau pakeisti konkrečiu veiksmu.
Paaiškėjo, kad Vilniuje už miesto žibintus atsakinga konkreti įmonė
Pirmas atradimas buvo gana paprastas. Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad dėl neveikiančio apšvietimo gatvėje ar kieme galima kreiptis į UAB „Vilniaus apšvietimas“. Ši įmonė prižiūri sostinės viešojo apšvietimo infrastruktūrą, įskaitant gatves, takus ir dalį daugiabučių kiemų. Vadinasi, nebūtina laukti, kol problemą pastebės seniūnija ar kas nors iš kaimynų.
Keisti 4 padangas ar visus ratus: prieš registruodamasis palyginčiau ne vien serviso kainą
Paminklo raidės buvo patamsėjusios: prieš imdamas valiklį išbandžiau paprastesnį būdą
Daugiau nei 4 000 metų slėpta istorija: ką archeologai sužinojo iš Egipte rastų palaikų
Ant lapų užbėriau naujos skaldelės: ką tvarkydamas kapą šį rudenį daryčiau kitaip
Ieškote antrosios pusės? Suomija kviečia į nemokamas atostogas su aklu pasimatymu
Išrinktos 7 gražiausios pasaulio stotys: kai kurios atrodo tarsi iš fantastinio filmoDar įdomiau pasidarė paskaičius oficialią įmonės informaciją apie gedimų šalinimą. Joje rašoma, kad nesudėtingi gedimai paprastai pašalinami per 1–2 dienas, o kiekvienas pranešimas registruojamas ir įvertinamas. Tiesa, tai nėra pažadas, kad bet kuri lemputė bus pakeista jau rytoj. Jeigu pažeistas požeminis kabelis ar reikia sudėtingesnių darbų, remontas gali užtrukti gerokai ilgiau.
Kur Vilniuje pranešti apie neveikiantį žibintą?
Pasitikrinau kelis oficialius būdus. Apie miesto apšvietimo gedimą galima pranešti telefonu +370 686 17097 – šiuo numeriu visą parą dirba „Vilniaus apšvietimo“ avarinė dispečerinė. Taip pat galima skambinti trumpuoju numeriu 1355, kuriuo priimami miesto infrastruktūros pranešimai. Jeigu patogiau rašyti, gedimų tarnybos el. paštas yra dispecerine@vilniausapsvietimas.lt.
Man patogiausias pasirodė internetinis variantas. Oficialioje svetainėje vilniausapsvietimas.lt/pranesti-apie-gedima/ veikia speciali gedimų registravimo forma. Apie tą pačią problemą galima pranešti ir per „Tvarkau miestą“ platformą. Jos pranašumas tas, kad galima pažymėti problemos vietą žemėlapyje ir pridėti nuotrauką.
Registruojant pranešimą verta nurodyti tikslų adresą, artimiausią namo numerį ir vietą, kur stovi neveikiantis žibintas. Jeigu kieme keli panašūs stulpai, labai praverstų nuotrauka iš kiek didesnio atstumo, kad būtų matomi orientyrai. Aš dar pridėčiau, ar neveikia tik vienas šviestuvas, ar visas kiemo apšvietimas. Tokios smulkmenos padeda tarnybai greičiau suprasti, kokios problemos ieškoti.
Bet čia atsirado viena svarbi išimtis
Beieškodamas informacijos supratau, kodėl kaimynai taip lengvai susiginčijo. Ne kiekvienas daugiabučio kieme esantis šviestuvas priklauso miesto apšvietimo tinklui. Vieni žibintai gali būti miesto infrastruktūros dalis, o kitus gali būti įsirengusi bendrija, privatus sklypo savininkas ar pastato valdytojas. Todėl vien tai, kad stulpas stovi šalia daugiabučio, dar neatsako į klausimą, kas jį privalo taisyti.
Jeigu neveikia ant namo fasado pritvirtintas šviestuvas arba bendrijai priklausanti kiemo apšvietimo sistema, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo valdytoją. Tai gali būti bendrija, jungtinės veiklos įgaliotas asmuo arba administratorius. Vilniaus savivaldybė nurodo, kad savo namo valdytoją galima susirasti miesto interaktyviajame žemėlapyje, pasirinkus temą „Pastatų administravimas“. O jeigu neaišku, kam priklauso pats žibintas, verta paprašyti atsakingų įstaigų tai patikslinti pagal infrastruktūros duomenis.
Čia slypi ir piniginis skirtumas. Miesto valdomo apšvietimo priežiūra nėra tas pats, kas privačios bendrosios elektros įrangos remontas. Jei šviestuvas yra butų savininkų bendrojo turto dalis, jo priežiūra organizuojama pagal bendrojo turto valdymo taisykles, o būtinas išlaidas paprastai dengia savininkai. Todėl prieš kalbant apie remonto sąskaitą pirmiausia reikia nustatyti įrangos priklausomybę.
2026 metais pasikeitė ir kreipinių tvarkymas
Radau dar vieną visai naują detalę. Nuo 2026 metų rugsėjo 15 dienos „Vilniaus apšvietimo“ bendrais klientų klausimais rūpinasi „Gijų“ grupės konsultavimo komanda. Darbo dienomis nuo 7.30 iki 17.30 valandos galima kreiptis telefonais +370 616 34533 arba +370 5 249 6127. Bendriems klausimams ir skundams nurodomas el. paštas informacija@vilniausapsvietimas.lt, tačiau avarinių gedimų tarnybos kontaktai nepasikeitė.
Ši naujiena man pasirodė naudinga dėl vienos priežasties. Vienu kontaktu galima registruoti patį gedimą, o kitu – vėliau pasiteirauti dėl užstrigusio jo nagrinėjimo. Įmonė taip pat nurodo, kad bendruoju el. paštu atsiųstiems kreipiniams siunčiamas automatinis gavimo patvirtinimas su informacija apie atsakymo terminą. Tokį patvirtinimą verta išsaugoti, jeigu klausimas užsitęstų.
O jeigu žibintas neįsižiebia jau savaitę?
Pirmiausia patikrinčiau, ar pranešimas tikrai užregistruotas. Jeigu turėčiau jo numerį, nurodyčiau jį teiravaudamasis apie darbų eigą. „Vilniaus apšvietimas“ paaiškina, kad sudėtingiems gedimams, ypač kai reikia keisti požeminius kabelius, gali prireikti daugiau laiko. Šaltuoju metų laiku kai kurie darbai, įmonės duomenimis, gali užtrukti net iki 25 dienų.
Tačiau ilgesnis terminas nereiškia, kad gyventojui belieka tyliai laukti. Jei gedimas neišspręstas ir negaunama aiškaus paaiškinimo, galima pateikti rašytinę užklausą dėl jo būklės bei numatomų veiksmų. Jeigu problema susijusi su miesto infrastruktūra, o atsakymo vis tiek nėra, galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę el. paštu savivaldybe@vilnius.lt arba per savivaldybės klientų aptarnavimo kanalus. Svarbu nurodyti ankstesnio pranešimo datą ir paaiškinti, kodėl neapšviesta vieta kelia pavojų.
Sugedęs žibintas ir visiškai neapšviestas kiemas – ne tas pats
Dar vienas dalykas, kurį verta atskirti: jeigu žibintas anksčiau švietė, o dabar neveikia, kalbame apie gedimą. Tačiau jei kieme niekada nebuvo apšvietimo, vien pranešimo apie sugedusią lemputę neužteks. „Vilniaus apšvietimas“ nurodo, kad prašymus dėl naujų apšvietimo tinklų įrengimo reikia teikti Vilniaus miesto savivaldybei. Sprendžiant dėl plėtros vertinami gyventojų srautai, saugumas ir tam skirtas biudžetas.
Taigi naujo stulpo įrengimas ir seno šviestuvo remontas yra du skirtingi klausimai. Senas žibintas gali reikalauti gana paprasto remonto, o naujai sistemai jau reikia planavimo, finansavimo ir techninių sprendimų. Todėl kreipdamasis aiškiai aprašyčiau, ar prašau sutaisyti neveikiantį šviestuvą, ar apskritai įrengti apšvietimą. Tai padėtų išvengti nereikalingo susirašinėjimo.
Jei stulpas pavojingas, paprasto pranešimo neužtenka
Yra situacijų, kai problema kur kas rimtesnė nei tamsus kiemas. Jeigu stulpas pasviręs, apgadintas po avarijos, iš jo kyšo laidai ar matyti atvira elektros įranga, prie jo artintis negalima. „Vilniaus apšvietimas“ tokius atvejus priskiria skubaus reagavimo situacijoms. Esant tiesioginiam pavojui žmonėms reikia skambinti 112, o ne bandyti ką nors taisyti pačiam.
Ką supratau grįždamas per tą patį tamsų kiemą?
Anksčiau būčiau piktai pakomentavęs, kad Vilniuje sugebame apšviesti pastatus, bet kartais pamirštame taką iki laiptinės. Dabar bent jau žinočiau, nuo ko pradėti. Jei žibintas priklauso miesto tinklui, yra konkretūs kontaktai ir registravimo forma, o jei jis privatus – reikia nustatyti jo valdytoją. Beje, dar viena naudinga smulkmena: jeigu kada pamatysite dieną įjungtą gatvės žibintą, tai nebūtinai gedimas – po remonto apšvietimas kartais trumpam įjungiamas patikrai.
Labiausiai nustebino tai, kad tokiai mažai kiemo problemai išsiaiškinti prireikė ne naujo žibinto, o kelių minučių oficialios informacijos paieškos. Tamsa savaime neišnyks vien todėl, kad visi kaimynai apie ją kalba. Kartais pakanka vieno tiksliai užregistruoto pranešimo, kad gedimas apskritai patektų į atsakingų specialistų akiratį. O telefoną nuo šiol geriau pasiliksiu skambučiui, ne vien keliui pasišviesti.
Ar jūsų daugiabučio kieme visi žibintai veikia? Gal esate susidūrę su situacija, kai neveikiantis apšvietimas ilgai nebuvo taisomas arba niekas nežinojo, kam priklauso stulpas? Parašykite komentaruose, kuriame Vilniaus rajone gyvenate ir kaip pavyko išspręsti panašią problemą. Kitų gyventojų patirtis gali padėti tiems, kurie šį vakarą namo vėl grįš pasišviesdami telefonu.
