Egipto piramidės jau tūkstančius metų stebina savo dydžiu ir paslaptimis. Tačiau kas buvo žmonės, gyvenę šalia faraonų, prižiūrėję jų valdas ir dalyvavę kuriant vieną įspūdingiausių senovės civilizacijų? Naujas archeologinis atradimas Sakaroje leidžia pažvelgti į Senovės Egiptą visai kitaip – per vieno žmogaus gyvenimo istoriją.
Turinys (5)
Pietinėje Sakaros nekropolio dalyje, netoli faraono Merenrės piramidės, archeologai aptiko aukšto rango pareigūno, vardu Unis, palaikus. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip dar vienas radinys regione, kuriame senovinių kapaviečių ir istorinių paminklų netrūksta.
Tačiau šį kartą mokslininkų dėmesį patraukė ne prabangūs laidojimo reikmenys ar įspūdinga kapavietės architektūra. Daugiausia informacijos suteikė paties žmogaus kaulai.
Gyveno ilgiau nei 50 metų, tačiau kentėjo nuo ligų
Ištyrę palaikus specialistai nustatė, kad Unis mirė būdamas vyresnis nei 50 metų. Senovės Egipte sulaukti tokio amžiaus nebuvo neįmanoma, tačiau tai vis tiek buvo reikšmingas gyvenimo tarpsnis, ypač turint omenyje to meto medicinos galimybes.
Nors vyras užėmė aukštas pareigas, jo gyvenimas, regis, nebuvo toks patogus, kaip būtų galima įsivaizduoti žvelgiant į didingus faraonų rūmus ir šventyklas.
Nuo siaubo parko iki Memfio: ką Lietuva žiūrėjo YouTube praėjusią savaitę
Actas tinka viskam? Prieš valydamas juo paminklą pirmiausia išsiaiškinčiau akmens rūšį
„Airbnb“ pradės mokėti turistams už lietingas atostogas: kompensacijos – iki 1 000 eurų per dieną
Kad obuoliai nesupūtų iki žiemos, laikykitės 6 taisyklių – viena klaida prasideda dar prieš nešant juos į rūsį
Močiutė bulvių lupenų niekada neskubėdavo išmesti: dabar suprantu, kodėl ji buvo teisi
Laikrodžių persukimas tampa praeitimi? Dauguma pasaulio valstybių jau gyvena kitaipKaulų tyrimai atskleidė rimtų dantų ir aplinkinių audinių ligų požymių. Tokios problemos galėjo sukelti ilgalaikį skausmą, apsunkinti valgymą ir paveikti bendrą sveikatą.
Dar įdomesni pasirodė skeleto pakitimai, būdingi žmonėms, kurių kūnas ilgą laiką patyrė didelį fizinį krūvį.
Tai leidžia manyti, kad net aukštas socialinis statusas Senovės Egipte nebūtinai reiškė lengvą gyvenimą be fizinių sunkumų.
Tokie radiniai archeologams ypač vertingi, nes papildo žinias, kurias iki šiol daugiausia teikė papirusai, kapaviečių įrašai ir sienų piešiniai.
Ką apie žmogų gali papasakoti jo kaulai?
Senovės egiptiečiai paliko daugybę pasakojimų apie dievus, faraonus, karinius žygius ir religines apeigas. Tačiau paprastų žmonių kasdienybė, jų ligos, fiziniai sunkumai ir senėjimas istoriniuose šaltiniuose atsispindi gerokai rečiau.
Būtent todėl žmogaus palaikų tyrimai gali atskleisti tai, ko neįmanoma perskaityti ant šventyklos sienos.
Dantų būklė leidžia spręsti apie mitybą, burnos sveikatą ir kai kuriuos gyvenimo įpročius. Kaulų pakitimai gali parodyti ilgalaikį fizinį krūvį, persirgtas ligas ar patirtas traumas.
Unio atvejis primena, kad už įspūdingų Senovės Egipto statinių slypėjo tikri žmonės, turėję savo rūpesčių, sveikatos problemų ir kasdienių pareigų.
Net ir priklausydami aukštesniam visuomenės sluoksniui jie nebuvo apsaugoti nuo ligų, kurios šiandien dažnai išsprendžiamos įprasto vizito pas gydytoją metu.
Sakara – vieta, kur istorija vis dar slepiasi po smėliu
Sakara yra viena svarbiausių Egipto archeologinių vietovių. Ji įsikūrusi netoli Kairo ir garsėja didžiuliu senovinių kapaviečių kompleksu.
Čia stovi ir garsioji Džoserio laiptuotoji piramidė – vienas seniausių monumentalių akmeninių statinių pasaulyje.
Tačiau Sakara nėra vien piramidžių kompleksas. Per daugelį šimtmečių čia buvo laidojami faraonai, jų šeimų nariai, aukšto rango pareigūnai ir kiti visuomenės atstovai.
Dėl to archeologai gali tyrinėti ne tik valdovų istoriją, bet ir platesnį Senovės Egipto gyvenimo paveikslą.
Pietinėje Sakaros dalyje vykstantys kasinėjimai ir toliau atskleidžia naujų detalių apie laidojimo tradicijas, visuomenės sandarą bei žmonių gyvenimo sąlygas prieš tūkstančius metų.
Egiptas nori turistams parodyti ne tik piramides, bet ir žmonių istorijas
Naujausiais archeologiniais tyrimais domisi ir Egipto turizmo institucijos. Turizmo ir senienų ministras Sherifas Fathy apsilankė kasinėjimų vietoje, kur susipažino su vykdomais darbais.
Egipto valdžia siekia, kad nauji archeologiniai atradimai ilgainiui taptų ir turistinių maršrutų dalimi.
Tokios istorijos gali pakeisti įprastą ekskursijų pobūdį. Užuot vien klausęsi, kada buvo pastatyta viena ar kita piramidė, keliautojai galėtų daugiau sužinoti apie žmones, kurie gyveno tuo laikotarpiu.
Kaip jie maitinosi? Kokiomis ligomis sirgo? Kiek ilgai gyveno? Ar aukštas pareigas užimantys žmonės iš tiesų turėjo lengvesnį gyvenimą?
Būtent tokie klausimai padeda senovės civilizaciją suvokti ne kaip tolimą ir sustingusį istorijos laikotarpį, o kaip tikrų žmonių pasaulį.
Ką verta žinoti planuojantiems kelionę į Sakarą?
Daugelis pirmą kartą į Egiptą atvykstančių keliautojų pirmiausia nori pamatyti Gizos piramides ir Didįjį sfinksą. Tačiau netoli Kairo esanti Sakara taip pat verta dėmesio, ypač tiems, kurie domisi archeologija ir Senovės Egipto istorija.
Čia galima išvysti skirtingų laikotarpių piramides, senovines kapavietes ir archeologinių tyrimų atskleistus paminklus.
Vis dėlto ne visos kasinėjimų vietos yra atviros turistams. Dalis teritorijų gali būti uždarytos dėl vykstančių tyrimų arba konservavimo darbų.
Todėl prieš kelionę verta pasidomėti, kuriuos objektus galima aplankyti, ir iš anksto aptarti maršrutą su vietiniu gidu.
Naujasis radinys dar kartą parodo, kad Egipto istorija toli gražu nėra iki galo atskleista. Kartais užtenka vieno žmogaus palaikų, kad prieš tūkstančius metų gyvenusi civilizacija pasirodytų gerokai artimesnė ir suprantamesnė.
