Vieną rudenį nusprendžiau pasidauginti kelias mėgstamas pelargonijas, kad pavasarį galėčiau jomis papuošti ne tik savo, bet ir mamos palanges. Nupjoviau kelis gražius stiebelius, pamerkiau į vandens stiklinę ir laukiau, kol pasirodys šaknelės. Tačiau ne visi auginiai įsišaknijo – kai kurių stiebai pradėjo minkštėti, o vanduo greitai drumstėsi. Tada supratau, kad net ir tokiam, atrodytų, paprastam darbui reikia šiek tiek daugiau dėmesio. Pradėjau domėtis, kaip auginius paruošti taip, kad sumažėtų puvimo rizika ir jie turėtų geresnes sąlygas leisti šaknis.
Turinys (7)
Vienas įdomesnių būdų, apie kuriuos sužinojau, buvo pelargonijų įšaknijimas naudojant vandenį ir kelis ceolito grūdelius. Ceolitas – porėta mineralinė medžiaga, naudojama ir kai kuriuose augalų auginimo substratuose. Šis metodas mane sudomino savo paprastumu, nes jam nereikia didelių vazonų ar daug žemės.
Vis dėlto iškart noriu perspėti, kad jokia priemonė negarantuoja gausių šaknų vos per penkias dienas. Kur kas svarbiau teisingai nupjauti auginius, palaikyti švarą ir užtikrinti tinkamą šviesą bei temperatūrą.
Ko reikės pelargonijų įšaknijimui?
- Sveikos, gerai augančios pelargonijos
- Švaraus, dezinfekuoto peilio arba sekatoriaus
- Nedidelių švarių indelių ar skaidrių puodelių
- Virinto ir atvėsinto vandens
- Maždaug 5 švarių ceolito grūdelių vienam indeliui
- Šaknų formavimąsi skatinančios priemonės, jei norite ją naudoti
- Šviesios, šiltos vietos be kaitrios tiesioginės saulės
Originaliame metode siūloma į kiekvieną indelį įlašinti po du lašus šaknų formavimąsi skatinančio preparato. Tačiau skirtingų gamintojų priemonės turi nevienodą koncentraciją, todėl tokios dozės negalima taikyti visiems produktams. Jei nusprendžiu naudoti stimuliatorių, vadovaujuosi tik jo etiketėje pateikta instrukcija. Be to, pelargonijų auginiai gali įsišaknyti ir be papildomų preparatų.
Kaip įšakniju pelargonijų auginius žingsnis po žingsnio
1. Pasirenku sveikus pelargonijų ūglius
Pirmiausia apžiūriu motininį augalą ir renkuosi sveikus, tvirtus, ligų ar kenkėjų nepažeistus ūglius. Dažniausiai kerpu maždaug 8–10 cm ilgio viršūninius auginius, ant kurių yra keli lapai. Pjūvį darau švariu, aštriu įrankiu, geriausia šiek tiek žemiau lapo prisitvirtinimo vietos. Tokia atsarga man svarbi, nes užterštas įrankis gali pernešti ligų sukėlėjus nuo vieno augalo kitam.
Rudenį vynmedį nugenėjau taip gražiai, kad pats didžiavausi: kitą vasarą supratau, ką nupjoviau
Avietynas prieš šalčius: viena pamiršta smulkmena gali kainuoti dalį kitų metų derliaus
Kodėl žmonės deda lauro lapą po pagalve? Sena tradicija slepia vieną paprastą paaiškinimą
Močiutė morkas dėdavo į dėžę ir užberdavo šiuo vienu dalyku – dabar supratau, kam to reikėjo
Maniau, kad baltų kojinių jau nebeišskalbsiu: išbandžiau paprastą mirkymą ir nustebau
Močiutė bulvių lupenų niekada neskubėdavo išmesti: dabar suprantu, kodėl ji buvo teisi2. Pašalinu apatinius lapus
Nuo nupjauto stiebelio pašalinu apatinius lapus, palikdama viršuje kelis sveikus. Taip apatinė augalo dalis galės būti vandenyje, o lapai nemirks ir nepradės pūti. Jei auginys turi žiedpumpurių ar žiedų, juos taip pat pašalinu, kad augalas daugiau išteklių skirtų šaknų formavimuisi. Prieš merkdama leidžiu pjūvio vietai trumpai apdžiūti, nes pelargonijos jautrios stiebo puviniui.
3. Paruošiu indelį su ceolitu
Į švarų nedidelį indelį įdedu kelis augalams auginti tinkamo ceolito grūdelius. Pagal aprašytą metodą jų naudojama maždaug po penkis, o tuomet įpilama nedaug virinto ir visiškai atvėsinto vandens. Vandens turi pakakti apatinei stiebelio daliai, tačiau lapai neturėtų būti apsemti. Jei naudojamas šaknų stimuliatorius, jo kiekį parenku tik pagal konkretaus gamintojo nurodymus.
Svarbu suprasti, kad ceolitas nėra stebuklinga priemonė, kuri savaime priverčia auginius greičiau auginti šaknis. Jis gali būti naudojamas kaip mineralinis priedas, tačiau patikimų duomenų, kad būtent penki jo grūdeliai užtikrintų greitesnį pelargonijų įsišaknijimą, nėra. Todėl šį metodą vertinu kaip vieną iš galimų bandymų, o ne vienintelį teisingą dauginimo būdą. Pelargonijas taip pat galima sėkmingai įšaknyti puriame, gerai drenuojamame substrate.
4. Įstatau auginius ir parenku tinkamą vietą
Paruoštus stiebelius atsargiai įstatau į indelius taip, kad jų apatinė dalis liestų vandenį. Indelius padedu šviesioje vietoje, kur auginius pasiekia daug išsklaidytos šviesos. Man tinka šviesi palangė, kurios nekaitina stiprūs tiesioginiai saulės spinduliai, arba vieta po augalams skirta lempa. Įšaknijimui palanki maždaug 20–24 °C temperatūra, o didelio karščio stengiuosi vengti.
5. Stebiu vandenį ir laukiu šaknų
Kas kelias dienas patikrinu, ar vanduo išliko švarus ir ar stiebeliai nepradėjo minkštėti. Jei vanduo drumstėja, jį pakeičiu šviežiu, o indelį išplaunu. Jei apatinė auginio dalis juoduoja ar pūva, tokio stiebelio nepalieku šalia sveikų auginių. Mano tikslas – ne kuo greičiau pamatyti šakneles, o sudaryti sąlygas, kad jos išaugtų sveikos.
Per kiek laiko pelargonijos išleidžia šaknis?
Internete galima rasti pažadų, kad pelargonijos per penkias ar septynias dienas bus tiesiog apaugusios šaknimis. Tačiau realus įsišaknijimo laikas priklauso nuo veislės, auginių būklės, temperatūros, šviesos ir pasirinkto dauginimo būdo. Pirmieji šaknų požymiai kartais pasirodo gana greitai, bet dažniausiai verta nusiteikti laukti kelias savaites. Kai kuriems auginiams tvirtai šaknų sistemai susiformuoti gali prireikti keturių ar net daugiau savaičių.
Dėl to po savaitės dar nesulaukusi šaknų tikrai nenusimenu. Jei stiebelis išlieka tvirtas, lapai nenyksta, o puvinio požymių nėra, kantriai laukiu toliau. Nuolat traukioti auginio iš indelio ir tikrinti jo nereikia, nes taip galima pažeisti vos pasirodžiusias šakneles. Šiuo atveju kantrybė dažnai naudingesnė už papildomus eksperimentus.
Kada įsišaknijusias pelargonijas sodinti į žemę?
Kai auginys jau turi kelias sveikas, maždaug 2–3 cm ilgio šaknis, jį galima atsargiai perkelti į nedidelį vazonėlį. Renkuosi lengvą, purų, gerai vandenį praleidžiantį substratą ir indą su drenažo skylutėmis. Persodindama elgiuosi švelniai, nes vandenyje užaugusios šaknys gali būti gana trapios. Pirmosiomis dienomis žemę palaikau lengvai drėgną, tačiau neleidžiu jai nuolat būti šlapiai.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Didžiausią dėmesį visada skiriu auginių kokybei ir švarai. Net pats geriausias įšaknijimo būdas nepadės, jei stiebelis jau pažeistas ligos arba laikomas nuolat užsistovėjusiame vandenyje. Taip pat patariu vienu metu pasiruošti kelis auginius, nes ne visi jie būtinai prigis. Jei dalis nepavyks, vis tiek turėsite galimybę užsiauginti kelis naujus augalus.
Dažniausios klaidos dauginant pelargonijas
Viena dažniausių klaidų – pamerkti stiebelį kartu su apatiniais lapais, kurie vandenyje pradeda irti. Kita problema – per karšta, tiesioginės saulės kaitinama palangė, kurioje auginys gali greitai prarasti drėgmę. Taip pat neverta pilti daugiau šaknų stimuliatoriaus, nei rekomenduoja gamintojas, tikintis pagreitinti procesą. Svarbiausia išvengti puvimo ir leisti augalui įsišaknyti savo tempu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima pelargonijas įšaknyti be ceolito?
Taip, ceolitas nėra būtinas. Pelargonijos dauginamos tiek vandenyje, tiek puriame substrate, pavyzdžiui, mišinyje su perlitu. Jei norite patikimesnio ir sodininkystėje plačiai naudojamo būdo, galite rinktis mažą vazonėlį su gerai drenuojama žeme.
Ar būtina naudoti šaknų augimo stimuliatorių?
Ne, daugelis pelargonijų auginių gali išleisti šaknis ir be jo. Stimuliatoriai kartais naudojami šaknų formavimuisi paskatinti, tačiau jie nepakeičia tinkamos priežiūros. Svarbu naudoti tik konkrečiam augalui ir pasirinktam įšaknijimo būdui tinkamą preparatą.
Ar pelargonijas galima dauginti rudenį?
Taip, rudenį auginius galima įšaknyti namuose, ypač jei norite išsaugoti mėgstamas veisles kitam sezonui. Tačiau trumpėjant dienoms augimas gali būti lėtesnis, todėl svarbu pasirūpinti pakankamu apšvietimu. Iki pavasario naujus augalus galima auginti šviesioje, nuo šalčio apsaugotoje vietoje.
Pelargonijų dauginimas man patinka tuo, kad iš vieno gražaus augalo galima užsiauginti net kelis naujus. Nebūtina pirkti brangių priemonių ar tikėtis stebuklų per kelias dienas – daug svarbiau paruošti sveikus auginius ir tinkamai jais pasirūpinti. O jei mėgstate eksperimentuoti, metodą su ceolitu galima palyginti su įšaknijimu įprastame substrate ir patiems įvertinti skirtumą. O jūs kaip dauginate pelargonijas – merkiate į vandenį ar sodinate tiesiai į žemę? Pasidalykite patirtimi komentaruose!
