Vieną rudens popietę turguje pamačiau gražius, šviežius pievagrybius ir nusipirkau net du kilogramus. Grįžusi namo iš pradžių galvojau virti grybų sriubą, bet paskui prisiminiau vieną seniai ragautą užtepėlę, kurios skonio niekaip negalėjau pamiršti. Ji buvo tiršta, kvapni, su lengva pomidorų rūgštele ir švelniu pakepintų svogūnų saldumu. Tąkart ją valgėme ant šviežios duonos, ir visi vis prašė dar po šaukštelį. Nusprendžiau pabandyti panašų skanėstą pagaminti pati.
Turinys (7)
Prisipažinsiu, iš pradžių nesitikėjau, kad iš paprastų pievagrybių išeis toks sodraus skonio patiekalas. Juk nereikia nei miško grybų, nei ypatingų prieskonių – tik pomidorų, morkų, svogūnų ir šiek tiek kantrybės. Tačiau būtent lėtas troškinimas čia atlieka svarbiausią darbą: skysčio perteklius išgaruoja, daržovės suminkštėja, o visi skoniai susijungia. Kai pirmą kartą užtepiau šios grybų masės ant traškaus skrebučio, supratau, kad receptą tikrai pasiliksiu. Nuo tada tokią užtepėlę kartais gaminu didesniu kiekiu, kad dalį galėčiau užšaldyti.
Ingredientai
- 2 kg šviežių pievagrybių
- 1 kg pomidorų
- 400 g morkų
- 400 g svogūnų
- 1 stiklinė augalinio aliejaus (apie 200–250 ml)
- Maždaug 1 arbatinis šaukštelis druskos arba pagal skonį
- 10 juodųjų pipirų žirnelių
- 6 lauro lapai
- 1 valgomasis šaukštas 9 % acto
- Vandens pievagrybiams apvirti
Iš šių ingredientų išeina nemažas kiekis grybų užtepėlės, todėl naudoju didelį puodą storu dugnu. Pomidorus renkuosi prinokusius ir mėsingus, nes labai vandeningi vaisiai pailgina troškinimo laiką. Aliejaus kiekis gana didelis, todėl jis ne tik padeda kepti daržoves, bet ir suteikia užtepėlei švelnesnę tekstūrą. Jei gaminate pirmą kartą, galite visus kiekius sumažinti perpus.
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
1. Paruošiu ir apverdu pievagrybius
Pirmiausia pievagrybius apžiūriu, pašalinu pažeistas vietas ir greitai nuplaunu po tekančiu vandeniu. Stambesnius grybus perpjaunu į kelias dalis, kad jie tolygiau išvirtų. Sudedu į didelį puodą, užpilu vandeniu, įberiu žiupsnelį druskos ir užverdu. Nuo užvirimo verdu apie 20 minučių, tada suverčiu į kiaurasamtį ir palieku gerai nuvarvėti.
2. Pakepinu svogūnus ir morkas
Kol grybai verda, nulupu svogūnus ir supjaustau nedideliais kubeliais. Morkas nuskutu ir sutarkuoju stambia tarka. Keptuvėje įkaitinu dalį recepte numatyto aliejaus, suberiu svogūnus ir morkas, tada kepinu maždaug 10–15 minučių. Daržovės turi suminkštėti ir lengvai pagelsti, tačiau jų neskrudinu iki tamsiai rudos spalvos.
Du šokoladiniai lakštai, 250 g kokosų ir du kremai – perpjovus šį tortą sluoksniai kalba patys už save
300 g mėsos, skardinė pupelių ir jokio majonezo: sočios salotos, kurias paruošiu per 15 minučių
Apkeptą žuvį užpilu kečupo marinatu ir palieku nakčiai: kitą dieną ji būna nepaprastai minkšta
Šį pyragą kepu ne valgymo dieną: vokiško štoleno paslaptis – vaisiai, marcipanas ir kantrybė
Išviriau 400 g vištų kepenėlių ir sumaišiau su šiais produktais – salotų dubuo ištuštėjo pirmas
Sausos pupelės vis dar kietos? Štai ką keičiu virdama – ir kokio ingrediento nededu per anksti3. Susmulkinu grybus ir daržoves
Apvirtus ir nuvarvintus pievagrybius sumalu mėsmale arba susmulkinu virtuviniu smulkintuvu. Pomidorus nuplaunu, pašalinu kotelių vietas ir taip pat susmulkinu. Pakepintus svogūnus bei morkas galima sumalti kartu, jei norite vientisesnės konsistencijos. Aš kartais dalį daržovių palieku smulkiais gabalėliais, nes man patinka, kai užtepėlėje jaučiama jų tekstūra.
4. Viską lėtai troškinu
Susmulkintus pievagrybius, pomidorus, svogūnus ir morkas sudedu į didelį puodą storu dugnu. Supilu likusį aliejų, įberiu druskos, sudedu juodųjų pipirų žirnelius ir lauro lapus. Viską gerai išmaišau, užverdu, tuomet sumažinu kaitrą ir palieku lėtai troškintis. Puodo dangtį laikau šiek tiek pravertą, kad galėtų išgaruoti drėgmės perteklius.
Troškinu maždaug dvi valandas, reguliariai pamaišydama, ypač kai masė pradeda tirštėti. Artėjant gaminimo pabaigai maišyti reikia dažniau, nes tiršta užtepėlė gali lengvai prisvilti prie dugno. Jei masė smarkiai taškosi, sumažinu kaitrą ir naudoju nuo purslų apsaugantį tinklelį. Pabaigoje ji turi būti tiršta, lengvai tepama ir nebepriminti vandeningo padažo.
5. Įpilu acto ir pakoreguoju skonį
Likus kelioms minutėms iki troškinimo pabaigos, supilu vieną valgomąjį šaukštą 9 % acto. Gerai išmaišau ir dar truputį pakaitinu, kad skoniai susijungtų. Paragauju, ar pakanka druskos, ir, jei reikia, įberiu šiek tiek maltų juodųjų pipirų. Prieš patiekdama išimu visus lauro lapus ir pipirų žirnelius, kad jų netyčia niekas nekąsteltų.
6. Paruošiu užtepėlę laikymui
Paruoštą grybų masę iš karto padaliju į mažesnius, negilius, maistui skirtus indus, kad ji greičiau atvėstų. Nelaikau didelio karšto puodo ant viryklės kelias valandas, nes tokie patiekalai turi būti greitai atšaldomi. Į šaldytuvą užtepėlę įdedu ne vėliau kaip per dvi valandas po gaminimo. Jei matau, kad viso kiekio per kelias dienas nesuvalgysime, dalį iš karto užšaldau.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Jeigu norite ypač švelnios, beveik paštetą primenančios užtepėlės, jau ištroškintą masę galima papildomai sutrinti elektriniu trintuvu. Tačiau man kartais skaniau, kai joje lieka mažų grybų ir daržovių gabalėlių. Taip pat patariu nepridėti per daug prieskonių, nes pievagrybių aromatas gana subtilus ir jį lengva užgožti. Jei mėgstate pikantiškesnius patiekalus, likus kelioms minutėms iki troškinimo pabaigos galima įdėti truputį smulkinto česnako.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – nepakankamai gerai nuvarvinti apvirtus grybus. Tuomet užtepėlėje susikaupia daugiau skysčio ir ją tenka troškinti ilgiau. Kita klaida – per didelė kaitra, dėl kurios masė gali pradėti svilti, nors viršuje dar atrodo skysta. Todėl geriausia neskubėti, naudoti storadugnį puodą ir reguliariai pamaišyti.
Tačiau svarbiausia klaida būtų manyti, kad šią užtepėlę galima supilstyti į stiklainius, užsukti dangtelius ir laikyti sandėliuke. Pievagrybiai yra mažo rūgštingumo produktas, o vienas šaukštas acto tokiam dideliam kiekiui grybų ir daržovių negarantuoja saugaus konservavimo. Net ilgas troškinimas ir karštas išpilstymas nepaverčia šio recepto patikrintu konservavimo būdu. Todėl paruoštą užtepėlę laikau tik šaldytuve arba šaldiklyje.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko?
Atvėsintą grybų užtepėlę laikau sandariame inde šaldytuve, kurio temperatūra ne aukštesnė kaip +4 °C. Ją reikėtų suvartoti per 3–4 dienas nuo pagaminimo. Ilgesniam laikymui patogiausia užšaldyti nedidelėmis porcijomis, kurias vėliau galėsite atitirpinti šaldytuve. Kad skonis ir tekstūra išliktų kuo geresni, užšaldytą užtepėlę rekomenduoju sunaudoti maždaug per 2–3 mėnesius.
Su kuo skaniausia valgyti?
Man ši pievagrybių užtepėlė skaniausia ant šiek tiek paskrudintos duonos. Užtepu storesnį sluoksnį, o šalia kartais padedu raugintą agurką arba kelis šviežio pomidoro griežinėlius. Taip pat labai mėgstu ją patiekti prie virtų bulvių, grikių ar kitų kruopų. Jei užtepėlė šiek tiek pašildyta, ji gali būti ir puikus garnyro padažas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima šią užtepėlę gaminti iš rudųjų pievagrybių?
Taip, rudieji pievagrybiai taip pat puikiai tinka šiam receptui. Jų skonis gali būti kiek ryškesnis, todėl užtepėlė išeis dar aromatingesnė. Gaminimo eiga išlieka tokia pati kaip naudojant įprastus baltuosius pievagrybius.
Ar galima sumažinti aliejaus kiekį?
Galima, tačiau tuomet užtepėlės tekstūra bus kitokia, o troškinant ją gali tekti dažniau maišyti. Aliejus suteikia švelnumo ir padeda tolygiai paskirstyti skonį. Jei norite lengvesnio varianto, siūlyčiau pirmiausia išbandyti pusę recepto su mažesniu aliejaus kiekiu.
Ar galima grybų užtepėlę laikyti rūsyje?
Ne, pagal šį receptą pagaminta užtepėlė nėra saugus ilgai kambario ar rūsio temperatūroje laikomas konservas. Tam reikėtų specialiai patikrinto konservavimo recepto ir jam numatyto apdorojimo metodo. Šią užtepėlę geriausia laikyti šaldytuve arba užšaldyti.
Dabar, kai parduotuvėje pamatau gražių pievagrybių už gerą kainą, kartais iš karto pagalvoju apie šią užtepėlę. Man patinka, kad iš paprastų produktų galima pagaminti tokį sodraus skonio naminį skanėstą, kuris tinka ir pusryčiams, ir vakarienei. O kai ant stalo atsiranda šviežios duonos bei karštų bulvių, dažniausiai nieko daugiau nė nebereikia. O jūs esate gaminę grybų ikrus iš pievagrybių? Labiau mėgstate glotnią užtepėlę ar tokią, kurioje jaučiasi grybų gabalėliai? Pasidalykite komentaruose!
