Vienoje rankoje jau laikiau radiatoriaus nuorinimo raktelį, o kita tikrinau šaltą jo viršų. Apačioje metalas buvo šiltas, todėl atrodė, kad tereikia atsukti mažą ventilį ir problema bus išspręsta.
Turinys (5)
- Kodėl radiatorius viršuje šaltas, o apačioje šiltas?
- Pirmas klausimas: ar radiatorius prijungtas prie individualios, ar bendros namo sistemos?
- Antras klausimas: kas atsakingas už šildymo sistemos priežiūrą?
- Ką galima patikrinti pačiam, neliečiant nuorinimo ventilio?
- Kuo baigėsi mano bandymas nuorinti radiatorių?
Spalio viduryje, prasidėjus šildymui mūsų daugiabutyje, pastebėjau, kad viename kambaryje gerokai vėsiau nei kitame. Nenorėjau visą žiemą sėdėti prie nepakankamai šylančio radiatoriaus ir dar nerimauti dėl būsimų sąskaitų, todėl nusprendžiau pats išsiaiškinti priežastį.
Tačiau tą vakarą sustojau prieš pat atsukdamas ventilį. Vėliau supratau, kad pirmiausia turėjau atsakyti į du klausimus, kurie gali būti svarbesni už patį nuorinimą.
Kodėl radiatorius viršuje šaltas, o apačioje šiltas?
Pirmiausia dar kartą paliečiau radiatorių keliose vietose. Jo apatinė dalis buvo aiškiai šilta, o viršutinė – gerokai vėsesnė. Iš pradžių buvau įsitikinęs, kad viduje susikaupė oras, nes būtent tokį paaiškinimą dažniausiai girdėdavau kalbant apie netolygiai šylančius radiatorius.
Vėliau pasidomėjęs supratau, kad oras iš tiesų yra viena galimų priežasčių. Šildymo sistemoje susikaupę oro burbuliukai gali trukdyti vandeniui cirkuliuoti, todėl dalis radiatoriaus lieka šaltesnė. Ypač įtarimų kyla tuomet, kai kartu girdisi čiurlenimas, burbuliavimas ar neįprastas šnypštimas.
Tačiau vien temperatūrų skirtumas dar nereiškia, kad radiatoriuje tikrai yra oro. Šiluma gali pasiskirstyti nevienodai ir dėl sumažėjusio vandens srauto, termostatinio vožtuvo veikimo, netinkamo sistemos reguliavimo ar kitų priežasčių. Kai kuriuose radiatoriuose nedidelis temperatūrų skirtumas yra normalus.
Man buvo įdomu ir tai, kad priešingas požymis – šiltas radiatoriaus viršus ir gerokai šaltesnė apačia – gali būti susijęs su nuosėdomis ar nepakankama cirkuliacija. Tokios problemos paprastas nuorinimas nebūtinai pašalins. Todėl vien palietus radiatorių ranka tikslios diagnozės nustatyti negalima.
Tą vakarą pastebėjau dar vieną dalyką: radiatorius kartais tyliai sučiurlendavo. Tai sustiprino mano įtarimą dėl oro, tačiau vis dar nežinojau, ar turėčiau ką nors daryti pats. Būtent čia ir prasidėjo svarbiausia mano klaida – apie įrankį pagalvojau anksčiau negu apie pačią šildymo sistemą.

Pirmas klausimas: ar radiatorius prijungtas prie individualios, ar bendros namo sistemos?
Iki tol į radiatorių žiūrėjau kaip į paprastą savo buto įrenginį. Jis stovi mano kambaryje, todėl atrodė savaime suprantama, kad galiu jį ir pats nuorinti. Tačiau daugiabučio radiatorius dažnai yra bendros viso pastato šildymo sistemos dalis.
Senuose daugiabučiuose radiatoriai gali būti sujungti bendrais stovais, einančiais per kelis aukštus. Tokiu atveju viename bute atlikti veiksmai gali turėti įtakos ne tik tam radiatoriui, bet ir sistemos veikimui kitur. Oras taip pat gali kauptis ne konkrečiame radiatoriuje, o aukštesnėje bendro vamzdyno vietoje.
Individualiame name su nuosavu katilu situacija kitokia. Tokios sistemos savininkas paprastai turi daugiau galimybių pats stebėti jos slėgį, valdyti šildymą ir atlikti gamintojo leidžiamus priežiūros veiksmus. Vis dėlto ir čia reikia žinoti konkretaus katilo bei radiatorių reikalavimus.
Yra ir daugiabučių, kuriuose įrengtos individualios butų šildymo sistemos arba kitokie šilumos paskirstymo sprendimai. Todėl vien pasakymas „gyvenu bute“ dar neatsako, kaip konkrečiai įrengtas šildymas. Reikia suprasti, kurie įrenginiai yra individualūs, o kurie priklauso bendrai pastato sistemai.
Mano atveju atsakymas paaiškėjo prisiminus, kad radiatoriai prijungti prie bendrų namo stovų. Vadinasi, net ir mažas nuorinimo ventilis nebuvo vien tik mano patogumo klausimas. Supratau, kad prieš jį sukdamas turėčiau pasitarti su žmogumi, kuris prižiūri visą sistemą.
Antras klausimas: kas atsakingas už šildymo sistemos priežiūrą?
Čia laukė dar vienas netikėtumas. Iš pradžių galvojau skambinti šilumos tiekėjui, nes būtent iš jo ateina sąskaitos už šildymą. Tačiau paaiškėjo, kad centralizuotai tiekiamos šilumos atveju atsakomybė už tiekimą ir pastato vidaus sistemą nėra tas pats.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba aiškina, kad šilumos tiekėjas paprastai atsako už šilumos pristatymą iki pastato įvado. Tuo tarpu bendros namo vidaus šildymo sistemos priežiūrą organizuoja pastato valdytojas, o techninius darbus atlieka paskirtas šildymo sistemos prižiūrėtojas. Būtent į jį, namo administratorių arba bendrijos pirmininką rekomenduojama kreiptis, kai radiatoriai nešyla ar šyla netolygiai.
Prižiūrėtojo kontaktų pradėjau ieškoti laiptinėje. Toks paprastas dalykas anksčiau net nebūtų atėjęs į galvą, nes buvau įpratęs viską pirmiausia bandyti išspręsti pats. Kontaktinę informaciją taip pat galima sužinoti iš namo administratoriaus ar bendrijos atstovo.
Skambindamas paaiškinau, kad vienas radiatorius viršuje vėsus, apačioje šiltas, o kartais girdžiu vandens čiurlenimą. Manęs paklausė, ar problema atsirado tik prasidėjus šildymui ir ar kiti radiatoriai veikia įprastai. Tada supratau, kad tokios detalės specialistui gali būti naudingesnės nei mano spėjimas, jog būtinai reikia nuorinti.
Didžiausia rizika būtų buvusi ne pats oro išleidimas, o neatsargus nežinomo ar seno ventilio atsukimas. Šildymo sistemoje gali būti karšto, slėgio veikiamo vandens, o pažeistas ventilis gali pradėti leisti vandenį. Daugiabutyje toks gedimas gali paliesti ir kaimynus, todėl nenorėjau rizikuoti.
Ką galima patikrinti pačiam, neliečiant nuorinimo ventilio?
Kol laukiau atsakymo dėl patikros, nusprendžiau atlikti tik tuos veiksmus, kuriems nereikia ardyti ar atidarinėti šildymo sistemos. Pirmiausia patikrinau, ar radiatoriaus termostatinė galvutė nėra nustatyta į mažiausią padėtį. Tada pasižiūrėjau, ar šilumai netrukdo prie radiatoriaus pristumti daiktai ir užuolaidos.
Įsitikinau, kad prie šio radiatoriaus nieko nebuvo pristumta, o termostato nustatymas nesiskyrė nuo įprasto. Taip pat palyginau kitų kambarių radiatorius ir pastebėjau, kad jie šyla tolygiau. Užsirašiau šiuos pastebėjimus, kad galėčiau tiksliau papasakoti prižiūrėtojui.
Dar pravertė paprastas kambario termometras. Viename kambaryje jis rodė apie 19 °C, kitame – beveik 21 °C, nors durys tarp jų buvo dažnai atidarytos. Vien iš šių skaičių gedimo nustatyti negalima, nes temperatūrą veikia langai, kambarių dydis ir kiti dalykai, tačiau skirtumas padėjo aiškiau nusakyti situaciją.
Specialistui naudinga žinoti, ar šaltas tik vienas radiatorius, ar keli, kada problema prasidėjo ir ar girdisi neįprasti garsai. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar šildymas tik pradėtas tiekti ir ar problema kartojasi kelias dienas. Tokius dalykus galima stebėti nieko neatsukant.
Jeigu būčiau gyvenęs individualiame name su nuosavu šildymo katilu, prieš nuorinimą dar būčiau patikrinęs sistemos slėgio rodmenis ir gamintojo instrukciją. Nuorinant gali pasišalinti šiek tiek vandens, todėl slėgis kartais sumažėja. Universalaus visoms sistemoms tinkamo slėgio skaičiaus nėra – jis priklauso nuo įrangos ir sistemos.
Tačiau daugiabutyje nusprendžiau nestebėti jokio manometro svetimame šilumos punkte ir neliesti bendrų sklendžių. Jei problema slypi stove, cirkuliacijoje ar sistemos balansavime, tai turi įvertinti atsakingas specialistas. Man pakako surinkti informaciją ir apie sutrikimą pranešti.
Kuo baigėsi mano bandymas nuorinti radiatorių?
Kai šildymo sistemos prižiūrėtojas patikrino situaciją, paaiškėjo, kad netolygus šilimas susijęs su oru bendrame stove. Reikėjo pašalinti susikaupusį orą tinkamoje sistemos vietoje, o ne man savarankiškai atsukinėti savo buto radiatoriaus ventilį. Po atliktų darbų radiatorius pradėjo šilti tolygiau, o anksčiau girdėtas čiurlenimas išnyko.
Labiausiai įsiminiau tai, kad problemos sprendimas buvo gana paprastas, bet tik todėl, kad prie jos priėjo tinkamas žmogus. Pats nebūčiau žinojęs, ar pakanka nuorinti vieną radiatorių, ar reikia tikrinti visą stovą. Jei būčiau pradėjęs sukti ventilį, galbūt būčiau tik išleidęs dalį vandens ir vis tiek neišsprendęs priežasties.
Dabar suprantu ir tai, kad netolygiai šylantis radiatorius nebūtinai automatiškai reiškia didesnę sąskaitą. Daugiabučiuose šildymo išlaidų paskirstymas priklauso nuo namo apskaitos ir taikomo metodo, todėl negalima pažadėti, kad vien nuorinimas sumažins mokėjimą konkrečia suma. Tačiau tinkamai veikianti šildymo sistema padeda tolygiau paskirstyti šilumą ir išvengti nereikalingų sutrikimų.
Prisiminęs tą vakarą vis dar matau save su mažu nuorinimo rakteliu rankoje. Jei šiandien vėl pastebėčiau šaltą radiatoriaus viršų, pirmiausia išsiaiškinčiau du dalykus: kokiai šildymo sistemai jis priklauso ir kas atsakingas už jos priežiūrą. Tik tada spręsčiau, kokių veiksmų reikia imtis.
O ar jums prasidėjus šildymo sezonui yra tekę susidurti su netolygiai šylančiais radiatoriais? Kaip problemą išsprendėte – patys ar padedami namo šildymo sistemos prižiūrėtojo? Pasidalykite komentaruose.























