Vieną lietingą ketvirtadienio vakarą grįžau namo taip pavargusi, kad net mintis apie vakarienės gaminimą atrodė kaip dar vienas darbas. Virtuvėje laukė kelios bulvės, šaldytuve – pusė stiklainio raugintų agurkų, o namiškiai jau sukinėjosi aplink ir klausinėjo, ką šiandien valgysime. Ir tada prisiminiau, kad prieš porą dienų buvau paruošusi didesnį kiekį orkaitėje troškintos vištienos.
Turinys (9)
- Ingredientai
- Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
- Kodėl ši vištiena būna tokia minkšta ir sultinga?
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos
- Kaip laikyti ir kiek išsilaiko?
- Kodėl orkaitėje paruošta vištiena nėra tikras ilgai laikomas konservas?
- Su kuo skaniausia valgyti?
- Dažniausiai užduodami klausimai
Išėmiau indelį iš šaldytuvo, pašildžiau mėsą su jos pačios sultimis, o kol virė bulvės, vakarienė beveik pati pasigamino. Kai visi susėdo prie stalo ir pradėjo girti minkštą, sultingą vištieną, pagalvojau, kad kartais geriausi receptai yra tie, kurie palengvina gyvenimą.
Nuo tada naminę vištienos tušonkę orkaitėje gaminu ne tik tada, kai turiu laisvą popietę, bet ir tuomet, kai noriu pasiruošti maisto kelioms dienoms į priekį. Man labai patinka, kad čia nereikia nei brangių produktų, nei ilgo stovėjimo prie keptuvės: pakanka vištienos, svogūno ir kelių paprastų prieskonių. Mėsa lėtai troškinasi uždengtame inde, prisigeria aromatų ir tampa tokia minkšta, kad lengvai išsiardo šakute.
Skaniausia dalis man visada būna susidariusios sultys, kurios atvėsusios virsta kvapniu drebučių sluoksniu. Tik iš karto pabrėžiu vieną svarbų dalyką: tai nėra ilgai kambario temperatūroje laikomas mėsos konservas, todėl paruoštą vištieną būtina laikyti šaldytuve arba užšaldyti.
Ingredientai
Maždaug 5–7 porcijoms. Paruošimas – apie 25 minutes, papildomai 15–20 minučių marinavimui ir apie 2–2,5 valandos troškinimui.
- 1,8 kg vištienos
- 1 didelis svogūnas
- Apie 1,8 arbatinio šaukštelio druskos, atsižvelgiant į jos rupumą ir skonį
- 6 juodųjų pipirų žirneliai
- 3 lauro lapai
- 50–100 ml karšto vandens, jei troškinant prireiktų papildomo skysčio
Šiam receptui labiausiai mėgstu naudoti vištienos šlaunelių ir krūtinėlės derinį. Krūtinėlė suteikia daugiau liesos mėsos, o šlaunelės padeda išlaikyti patiekalą sultingą ir sodraus skonio. Galima rinktis vištieną su kaulais arba juos išimti dar prieš gaminimą, tačiau su kaulais troškintos mėsos sultys dažnai būna sodresnės. Jeigu naudojate daugiausia krūtinėlę, ypač svarbu neperdžiovinti jos ir pasirūpinti, kad kepimo indas būtų gerai uždengtas.
1 stiklinė kruopų, 2 stiklinės vandens ir viena gudrybė: taip išverdu birų, kvapnų bulgurą
Sausos pupelės vis dar kietos? Štai ką keičiu virdama – ir kokio ingrediento nededu per anksti
Šį pyragą kepu ne valgymo dieną: vokiško štoleno paslaptis – vaisiai, marcipanas ir kantrybė
„Kam stiklainiuose laikai beveik vien vandenį?“ – obuolių kompotas su vienu priedu nustebino
Rudenį prisirinkau erškėtuogių ir išviriau tai, ko seniai nebuvau ragavęs: skonis nustebino visą šeimą
Troškinti kopūstai kaip senose valgyklose: visą skonį pakeičia viena paprasta gaminimo smulkmenaKaip gaminu žingsnis po žingsnio
1. Paruošiu vištieną
Pirmiausia vištieną supjaustau vidutinio dydžio gabalėliais, kad mėsa galėtų tolygiai troškintis. Jei naudoju šlauneles, dalį palieku su kaulais, o krūtinėlę supjaustau stambesniais gabalais. Per smulkiai mėsos nepjaustau, nes ilgo troškinimo metu ji ir taip taps labai minkšta. Žalią vištieną tvarkau ant atskiros lentelės ir jos neplaunu po tekančiu vandeniu, kad bakterijos su vandens purslais nepasklistų po virtuvę.
Šiame etape pašalinu tik nereikalingus kaulų fragmentus ir tas dalis, kurių nenoriu palikti patiekale. Jeigu mėgstu liesesnį variantą, galiu nuimti dalį odelės, tačiau visos jos atsisakyti nebūtina. Truputis vištienos riebalų suteikia troškiniui daugiau skonio. Paruoštus gabalėlius sudedu į didelį dubenį, kuriame bus patogu viską išmaišyti.
2. Svogūną susmulkinu beveik iki tyrės
Didelį svogūną nulupu, supjaustau keliais gabalais ir sudedu į smulkintuvą. Susmulkinu, kol gaunu gana vientisą, sultingą masę. Būtent taip paruoštas svogūnas man patinka labiausiai, nes ilgai troškinantis jis beveik ištirpsta ir susimaišo su mėsos sultimis. Galutiniame patiekale nebelieka didelių svogūno gabalėlių, tačiau jo salstelėjęs aromatas puikiai jaučiamas.
Svogūnų tyrę sukrečiu ant vištienos, suberiu druską ir viską kruopščiai išmaišau. Dubenį uždengiu ir maždaug 15–20 minučių palaikau šaldytuve. Per tą laiką mėsa šiek tiek pasisūdo, o svogūno skonis pradeda pasiskirstyti tarp gabalėlių. Jei skubu, ilgesnio marinavimo tikrai nereikia, nes pagrindinis darbas vis tiek vyks orkaitėje.
3. Paruošiu troškinimo indą
Pasirenku pakankamai didelį karščiui atsparų indą su gerai priglundančiu dangčiu. Geriausiai man tinka storasienis keraminis arba ketaus troškintuvas, kuriame šiluma pasiskirsto tolygiai. Į dugną sudedu lauro lapus ir juodųjų pipirų žirnelius, o ant viršaus paskirstau vištieną su visu svogūnų mišiniu. Stengiuosi mėsos gabalėlius sudėti gana tolygiai, kad neliktų vienoje vietoje suspausto didžiulio kalno.
Papildomo vandens iš karto dažniausiai nepilu, nes kaitinama vištiena ir svogūnai patys išskiria nemažai skysčio. Tačiau jei mėsa labai liesa, galima įpilti nedidelį šlakelį vandens. Man svarbu, kad troškinant vištiena neišsausėtų, bet ir neplaukiotų dideliame kiekyje vandens. Tuomet galutinis skonis būna sodresnis, o susidariusios sultys – kvapnesnės.
4. Lėtai troškinu orkaitėje
Orkaitę įkaitinu iki maždaug 165 °C, uždengtą troškintuvą dedu į vidurinę lentyną ir palieku vištieną ramiai troškintis. Dažniausiai tam prireikia apie 2–2,5 valandos, priklausomai nuo gabalėlių dydžio, mėsos sudėties ir paties indo. Šiek tiek aukštesnę nei 160 °C temperatūrą renkuosi tam, kad laikyčiausi rekomendacijos paukštieną kepti bent maždaug 163 °C temperatūros orkaitėje. Per tą laiką mėsa tampa minkšta, o svogūnai beveik visiškai susimaišo su sultimis.
Maždaug įpusėjus gaminimui atsargiai patikrinu, ar indo dugne dar pakanka skysčio. Jei matau, kad mėsa pradeda sausėti, įpilu apie 50–100 ml karšto vandens ir vėl uždengiu. Dangčio be reikalo nekilnoju, nes taip išleidžiami karšti garai ir keičiasi troškinimo sąlygos. Patiekalas paruoštas, kai vištiena tampa labai minkšta, tačiau dėl saugumo storiausioje mėsos vietoje ji turi būti pasiekusi bent 74 °C temperatūrą, matuojamą maisto termometru neliečiant kaulo.
5. Atskiriu mėsą nuo kaulų
Kai vištiena jau išsitroškinusi, išimu indą iš orkaitės ir leidžiu mėsai šiek tiek pravėsti, kad būtų saugu ją tvarkyti. Jei naudojau vištieną su kaulais, juos kruopščiai pašalinu, nes vėliau mėsą dažnai dedu tiesiai į įvairius patiekalus. Tuomet gabalėlius švelniai išskirstau šakute arba pirštais, naudodama švarius virtuvės įrankius. Mėsos nesmulkinu iki visiškos košės – man patinka, kai lieka minkštų, lengvai atskiriamų pluoštų.
Prieš dalydama porcijomis išimu ir lauro lapus bei pipirų žirnelius. Galutinį skonį galiu pakoreguoti trupučiu druskos, tačiau dažniausiai papildomų prieskonių jau nebereikia. Vištiena būna prisigėrusi svogūno, pipirų ir lauro lapų aromato. O jos sultis būtinai pasilieku, nes jos suteikia patiekalui ypatingo sultingumo.
6. Sudedu į indelius ir pasiruošiu laikymui
Paruoštą vištieną paskirstau į mažesnius, negilius, maistui skirtus indus. Ant viršaus užpilu po kelis šaukštus troškinant susidariusių sulčių, kad mėsa išliktų sultinga. Kai kurios šeimininkės mėgsta ją sudėti į švarius stiklainius, ir taip daryti galima, jei šie bus laikomi tik šaldytuve bei greitai suvartojami. Tačiau vien užsukti dangtelį nepakanka, kad tokia mėsa taptų saugiu ilgai laikomu konservu.
Nelaikau didelio troškintuvo ant stalo tol, kol jis visiškai atšals. Mėsą greitai padaliju nedidelėmis porcijomis ir pasirūpinu, kad ji patektų į šaldytuvą arba šaldiklį ne vėliau kaip per dvi valandas po gaminimo. Negiliuose induose maistas atvėsta greičiau, todėl mažėja bakterijų dauginimosi rizika. Jeigu dalį vištienos norėsiu suvalgyti tik po kelių savaičių, tą porciją iš karto skirsiu užšaldyti.
Kodėl ši vištiena būna tokia minkšta ir sultinga?
Didžiausia šio recepto paslaptis – ne ypatingi prieskoniai, o lėtas troškinimas uždengtame inde. Mėsa palaipsniui kaista savo sultyse, todėl nepraranda tiek drėgmės, kiek galėtų prarasti kepama atvirai. Šlaunelių jungiamasis audinys per ilgą troškinimą suminkštėja, todėl mėsa ima lengvai skirtis į pluoštus. Krūtinėlė suteikia daugiau liesų gabalėlių, o tamsesnė vištienos mėsa padeda išlaikyti sodresnį skonį.
Svogūnas taip pat labai svarbus, nors jo čia tik viena galva. Susmulkintas iki tyrės jis tolygiai pasiskirsto tarp mėsos gabalėlių ir troškinantis suteikia natūralaus salstelėjimo. Lauro lapai bei pipirų žirneliai papildo skonį, bet jo neužgožia. Man patinka, kad gatavą vištieną vėliau lengva pritaikyti skirtingiems patiekalams, nes ji nėra pernelyg aštriai ar sudėtingai pagardinta.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Pirmasis mano patarimas – naudoti ne vien vištienos krūtinėlę, jei norite ypač sultingo rezultato. Šlaunelių mėsa geriau pakelia ilgą troškinimą ir išlaiko malonią tekstūrą. Jei vis dėlto naudojate tik krūtinėlę, stebėkite jos būklę ir nepalikite orkaitėje ilgiau nei reikia norimam minkštumui pasiekti. Svarbu ne vien laikas, bet ir tai, kiek skysčio susikaupė inde.
Antrasis patarimas – nepersistengti su prieskoniais. Kartais norisi pridėti česnako, paprikos, įvairių žolelių ir dar pusę prieskonių lentynos, tačiau man ši vištiena skaniausia būtent dėl savo paprastumo. Svogūnas, lauro lapai ir juodieji pipirai suteikia pakankamai aromato. Be to, švelniai pagardinta mėsa vėliau tinka ir sriubai, ir makaronų padažui, ir pyragėlių įdarui.
Trečioji mano gudrybė – niekada neišpilti sultinio, kuris susidaro troškinant. Atvėsęs jis dažnai tampa minkštais, kvapniais drebučiais, nes verdant iš vištienos išsiskiria želatinos suteikiančių medžiagų. Pakaitinus tie drebučiai vėl suskystėja ir maloniai sudrėkina mėsą. Todėl kiekvienai porcijai visada palieku šiek tiek šių sulčių, ypač jei vištieną ruošiu užšaldyti.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – troškinti vištieną neuždengtame inde, tikintis tokio paties minkšto rezultato. Tuomet skystis greičiau išgaruoja, o ypač liesi gabalėliai gali tapti sausi. Kita klaida – visą laiką laikyti per aukštą temperatūrą, nes tuomet mėsa labiau kepa, o ne lėtai troškinasi. Man geriausiai pasiteisina vidutinė orkaitės temperatūra, sandariai uždengtas troškintuvas ir pakankamas gaminimo laikas.
Dar viena klaida – spręsti apie vištienos saugumą vien pagal jos spalvą arba tai, kad mėsa lengvai plyšta. Nors ilgai troškinama mėsa dažniausiai būna visiškai iškepusi, patikimiausias būdas tuo įsitikinti yra maisto termometras. Paukštienos vidus turi pasiekti bent 74 °C temperatūrą. Tai ypač svarbu, jei gabalėliai labai stambūs arba vienoje vietoje sudėti itin tankiai.
Pavojingiausia klaida būtų manyti, kad išvirtą vištieną sudėjus į stiklainius ir užsukus dangtelius galima laikyti virtuvės spintelėje. Tai netiesa, net jeigu dangtelis atrodo sandariai pritrauktas, o mėsa kvepia ir atrodo visiškai gerai. Tokia laikymo praktika gali kelti botulizmo pavojų, nes paprastas troškinimas orkaitėje nepašalina visų ilgalaikiam konservavimui svarbių rizikų. Todėl šį patiekalą visada laikau tik šaltai arba užšaldau.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko?
Tinkamai pagamintą ir greitai atvėsintą vištieną laikau šaldytuve, kurio temperatūra ne aukštesnė kaip +4 °C. Sandariame maistui skirtame inde ją galima laikyti maždaug 3–4 dienas nuo pagaminimo. Jei matau, kad per tą laiką visos porcijos nesuvalgysime, dalį mėsos iš karto užšaldau. Šaldiklyje, maždaug –18 °C temperatūroje, geriausią kokybę ji paprastai išlaiko kelis mėnesius, todėl mėgstu ant indelių užrašyti užšaldymo datą.
Užšaldytą vištieną geriausia atitirpinti šaldytuve, o ne palikti per naktį ant virtuvės stalo. Prieš patiekdama pašildau ją su trupučiu išsaugotų sulčių, kad mėsa vėl būtų sultinga. Pakartotinai šildomo patiekalo vidus turi pasiekti bent 74 °C temperatūrą. Jei noriu panaudoti tik vieną porciją, iš karto išimu tik tiek, kiek reikia, kad likusio maisto nereikėtų be reikalo šildyti.
Kodėl orkaitėje paruošta vištiena nėra tikras ilgai laikomas konservas?
Šiame recepte kartais vartojamas pavadinimas „tušonkė“, tačiau jį suprantu kaip naminę minkštai troškintą mėsą, o ne kaip pramoniniu būdu konservuotą produktą. Mėsa yra mažo rūgštingumo maistas, todėl netinkamai konservuojant sandariuose stiklainiuose gali susidaryti sąlygos botulizmo toksinui atsirasti. Įprasta orkaitė ir karštas mėsos sudėjimas į stiklainius nėra patikimas būdas sunaikinti tokį pavojų keliančias sporas. Todėl net ir labai švariai paruoštų indų negalima laikyti įrodymu, kad produktas saugus laikyti kambario temperatūroje.
Ilgalaikiam mėsos konservavimui be šaldytuvo naudojamas specialus slėginis konservavimo įrenginys ir tiksliai patikrintos konkrečiam produktui skirtos procedūros. Tam netinka paprastas orkaitės kaitinimas, vandens vonelė ar vien sandariai užsukti dangteliai. Apie šiuos skirtumus aiškiai rašo Nacionalinis maisto konservavimo namuose centras. Jei tokios įrangos ir patikrinto recepto neturite, saugiausia troškintą mėsą laikyti šaldytuve arba užšaldyti porcijomis.
Su kuo skaniausia valgyti?
Man ši vištiena labiausiai patinka su paprastomis virtomis bulvėmis ir raugintais agurkais. Kai mėsos sultys susimaišo su karštomis bulvėmis, net papildomo padažo dažniausiai nebereikia. Taip pat labai skanu ją patiekti su grikiais, ryžiais ar perlinėmis kruopomis. Toks patiekalas sotus, paprastas ir primena tikrus naminius pietus.
Jei norisi visai kitokios vakarienės, vištieną galima įmaišyti į makaronus, papildyti keptomis daržovėmis arba naudoti tirštam padažui. Ji puikiai tinka ir sriuboms, nes yra jau iškepusi ir pakankamai minkšta, todėl nereikia ilgai virti. Kartais iš jos gaminu pyragėlių įdarą, įmaišydama pakepintų svogūnų arba grybų. Man patinka, kad vieną kartą paruošusi didesnį kiekį mėsos vėliau galiu sugalvoti kelias visiškai skirtingas vakarienes.
Dabar tokį troškinį vadinu vienu patogiausių savo virtuvės pagalbininkų. Jis nereikalauja nuolatinio stovėjimo prie viryklės, o rezultatas būna toks gardus, kad kartais sunku atsispirti ir neparagauti dar vieno gabalėlio tiesiai iš troškintuvo. Vis dėlto didžiausias jo privalumas man atsiskleidžia ne gaminimo dieną, o tada, kai po darbo norisi šilto naminio maisto be didelio vargo. Tuomet šaldytuve ar šaldiklyje laukianti porcija minkštos vištienos tikrai praverčia.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima šią vištienos tušonkę gaminti vien iš krūtinėlės?
Taip, tačiau vištienos krūtinėlė turi mažiau riebalų ir ilgai troškinama gali greičiau išsausėti. Todėl man labiau patinka ją derinti su šlaunelių mėsa, kuri suteikia sultingumo. Jei naudojate tik krūtinėlę, ypač svarbu indą laikyti uždengtą ir stebėti mėsos minkštumą bei susidariusio skysčio kiekį.
Ar būtina prieš gaminimą išimti kaulus?
Ne, vištieną galima troškinti ir su kaulais. Taip mėsa dažnai įgauna sodresnį skonį, o susidariusios sultys būna aromatingos. Tačiau prieš dedant vištieną į laikymo indus kaulus būtina kruopščiai pašalinti, ypač jei mėsa vėliau bus naudojama pyragėlių įdarui, makaronams ar kitiems patiekalams.
Ar vietoje troškintuvo galima naudoti stiklainius?
Šiam receptui rekomenduoju įprastą karščiui atsparų troškinimo indą su dangčiu, o ne mėsos kaitinimą stiklainiuose. Iš orkaitės išimtą ir paruoštą vištieną vėliau galima sudėti į švarius, maistui skirtus stiklainius, jei jie bus laikomi šaldytuve. Tačiau toks laikymas nėra konservavimas, todėl mėsą reikia suvartoti per 3–4 dienas arba užšaldyti.
Kodėl atvėsusios vištienos sultys virsta drebučiais?
Ilgai troškinant vištieną, ypač su kaulais ir jungiamuoju audiniu, į skystį patenka želatinos suteikiančių medžiagų. Atvėsusios sultys dėl to gali sustingti į minkštus drebučius, o pakaitintos vėl tampa skystos. Tai natūrali patiekalo savybė, kuri padeda mėsai išlikti sultingai ir po pakartotinio pašildymo.
Kiek laiko galima laikyti naminę vištienos tušonkę?
Jei vištiena buvo tinkamai pagaminta, greitai atvėsinta ir laikoma ne aukštesnėje kaip +4 °C temperatūroje, ją reikėtų suvartoti per 3–4 dienas. Ilgesniam laikymui geriausia atskiras porcijas užšaldyti. Kambario temperatūroje tokių indelių laikyti negalima, net jei mėsa sudėta į stiklainius ir dangteliai sandariai užsukti.
Ar galima pagaminti šią vištieną be svogūno?
Galima, tačiau skonis bus kiek paprastesnis, nes būtent svogūno tyrė suteikia mėsai švelnaus salstelėjimo ir papildomo aromato. Jei svogūno nemėgstate, galima jo kiekį sumažinti arba naudoti kitus lengvus prieskonius pagal savo skonį. Vis dėlto pirmą kartą siūlyčiau išbandyti originalų variantą, nes ilgai troškinantis svogūnas beveik visiškai susimaišo su mėsos sultimis.
O jūs gaminate naminę vištienos tušonkę? Gal turite savo mėgstamą prieskonių derinį arba būdą, kaip išsaugoti mėsą kuo sultingesnę? Labai įdomu, ar tokią vištieną dažniau valgote su bulvėmis, grikiais, o gal naudojate pyragėliams ir sriuboms. Pasidalykite komentaruose – mielai sužinosiu, kokie paprasti naminiai patiekalai labiausiai gelbsti jūsų šeimą užimtomis dienomis!
