Pirmą kartą bulgurą paragavau ne namuose, o nedidelėje turkiškoje užkandinėje, į kurią užsukau po ilgo pasivaikščiojimo mieste. Norėjau kažko paprasto ir sotaus, todėl užsisakiau vištienos su garnyru, net pernelyg nesigilindama, kas bus lėkštėje. Atnešė gražius auksinius grūdelius, kurie iš pirmo žvilgsnio priminė ryžius, tik atrodė kiek stambesni ir rusvesni.
Turinys (10)
- Kas yra bulguras ir kodėl jis toks populiarus?
- Kuo bulguras naudingas organizmui?
- Ingredientai
- Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Kaip bulgurą pagardinti, kad kiekvieną kartą būtų vis kitoks?
- Dažniausios klaidos
- Kaip laikyti ir kiek išsilaiko?
- Su kuo skaniausia valgyti?
- Dažniausiai užduodami klausimai
Paragavusi nustebau – skonis buvo maloniai riešutinis, o kruopos tokios birios, kad nesulipo nė viena prie kitos. Netrukus pasiteiravau, kas tai per garnyras, ir išgirdau vieną žodį: bulguras.
Grįžusi namo iškart nusipirkau jo pakelį, nes norėjau pakartoti tą patį skonį savo virtuvėje. Tiesa, pirmas bandymas nebuvo toks sėkmingas: kruopas viriau beveik kaip įprastą košę, nuolat maišiau ir galiausiai gavau gerokai minkštesnį patiekalą, nei tikėjausi. Tik vėliau išmokau, kad bulguras mėgsta visai paprastą elgesį – trumpą pakepinimą svieste, tinkamą vandens kiekį ir kelias ramybės minutes po dangčiu.
Nuo tada jį gaminu ir prie mėsos, ir su grybais, ir su daržovėmis, o kartais valgau tiesiog vieną su nedideliu gabalėliu sviesto. Jei iki šiol rinkotės tik grikius ar ryžius, tikrai verta išbandyti šias kruopas – galbūt jos taps ir jūsų virtuvės atradimu.
Kas yra bulguras ir kodėl jis toks populiarus?
Bulguras – tai iš kviečių gaminamos kruopos, kurios prieš smulkinimą paprastai apverdamos arba apdorojamos garais, išdžiovinamos ir suskaldomos. Dėl tokio paruošimo jos išverda greičiau nei daugelis neapdorotų kviečių kruopų. Bulguras nuo seno naudojamas Turkijos, Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros regiono virtuvėse, kur iš jo gaminami sotūs garnyrai, salotos ir įvairūs daržovių patiekalai. Man ypač patinka, kad jo skonis pakankamai išraiškingas, bet kartu švelnus, todėl lengvai dera su skirtingais prieskoniais ir padažais.
Parduotuvėse galima rasti smulkaus, vidutinio ir stambaus bulguro. Smulkusis dažniau naudojamas salotoms ir patiekalams, kuriems kruopas užtenka trumpai išbrinkinti, o stambesnis puikiai tinka virti kaip garnyrą. Todėl prieš pradėdama gaminti visada pasižiūriu į pakuotę. Jei ant jos nurodytos kitokios vandens proporcijos ar virimo laikas, pirmiausia vadovaujuosi gamintojo rekomendacijomis.
Šį pyragą kepu ne valgymo dieną: vokiško štoleno paslaptis – vaisiai, marcipanas ir kantrybė
Sausos pupelės vis dar kietos? Štai ką keičiu virdama – ir kokio ingrediento nededu per anksti
Kiaulienos karką pirmiausia išviriau tamsiame aluje, o tada ištepiau šiuo glajumi – rezultatas nustebino
Du šokoladiniai lakštai, 250 g kokosų ir du kremai – perpjovus šį tortą sluoksniai kalba patys už save
Šaldiklyje radau špinatų, šaldytuve – sūrio: iš šių produktų išėjo padažas
Troškinti kopūstai kaip senose valgyklose: visą skonį pakeičia viena paprasta gaminimo smulkmenaKuo bulguras naudingas organizmui?
Viena priežasčių, kodėl pamėgau bulgurą, yra jo maistinė sudėtis. Šios kruopos turi skaidulinių medžiagų, kurios svarbios normaliai žarnyno veiklai ir padeda ilgiau jaustis sočiai. Bulgure taip pat yra sudėtinių angliavandenių ir augalinių baltymų, todėl jis gali būti vertinga subalansuoto valgiaraščio dalis. Žinoma, vienas produktas savaime sveikatos stebuklų nedaro, bet įvairesnis kruopų pasirinkimas tikrai praverčia kasdienėje mityboje.
Bulguras turi ir B grupės vitaminų bei mineralinių medžiagų, tarp jų magnio, fosforo, mangano ir geležies. Skaidulų turintys viso grūdo produktai, valgomi kaip įvairios mitybos dalis, gali padėti palaikyti gerą virškinimą ir normalų cholesterolio kiekį. Tačiau svarbu nepamiršti, kad bulguras gaminamas iš kviečių, todėl jame yra glitimo. Žmonėms, sergantiems celiakija arba turintiems gydytojo patvirtintą būtinybę vengti glitimo, šios kruopos netinka.
Ingredientai
2–3 porcijoms:
- 1 stiklinė vidutinio stambumo arba stambesnio bulguro kruopų
- 2 stiklinės vandens
- 1 valgomasis šaukštas sviesto arba aliejaus
- Druskos pagal skonį
Ingredientų čia tiek nedaug, kad beveik visada viską turiu namuose. Sviestas suteikia švelnesnį, sodresnį skonį, o aliejus tinka tada, kai noriu lengvesnio arba augalinio varianto. Svarbiausia vandeniui ir bulgurui matuoti naudoti tą pačią stiklinę. Taip lengviausia išlaikyti santykį ir gauti norimą konsistenciją.
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
1. Įkaitinu sviestą ir suberiu sausą bulgurą
Pasirenku nedidelį puodą storu dugnu, nes jame šiluma pasiskirsto tolygiau, o kruopos mažiau linkusios prisvilti. Įdedu šaukštą sviesto arba įpilu aliejaus ir pakaitinu ant vidutinės ugnies. Tuomet suberiu sausą bulgurą ir maišydama pakepinu maždaug 2–3 minutes. Netrukus pasklinda malonus, lengvai riešutus primenantis aromatas, dėl kurio šis garnyras man toks skanus.
Šiame etape svarbu kruopų neskrudinti iki tamsiai rudos spalvos. Pakanka jas tolygiai sušildyti ir lengvai pakepinti riebaluose. Jei kaitra bus per stipri, smulkesni grūdeliai gali pradėti degti ir patiekalas įgaus kartumo. Todėl geriau kepinu ramiai ir visą laiką stebiu puodo dugną.
2. Supilu vandenį ir pasūdau
Kai bulguras maloniai pakvimpa, sumažinu kaitrą ir atsargiai supilu dvi stiklines karšto vandens. Tai darau pamažu, nes pilant vandenį į įkaitintus riebalus gali pakilti karštų garų ir skysčio purslų. Įberiu šiek tiek druskos, vieną kartą išmaišau ir palaukiu, kol vanduo užvirs. Šiame etape man svarbu nepadauginti skysčio, nes būtent nuo proporcijų labai priklauso, ar bulguras bus birus.
3. Verdu ant silpnos ugnies
Vandeniui užvirus sumažinu kaitrą iki silpnos ir uždengiu puodą dangčiu. Vidutinio stambumo bulgurą paprastai verdu apie 12–15 minučių, o stambesnėms kruopoms kartais prireikia iki 20 minučių. Vis dėlto laikas priklauso nuo kruopų rūšies ir gamintojo, todėl pabaigoje patikrinu jų minkštumą. Verdant nereikia nuolat kilnoti dangčio ar maišyti, nes taip išleidžiami garai ir gali nukentėti galutinė tekstūra.
Jeigu visas vanduo susigėrė, tačiau kruopos dar pernelyg kietos, įpilu kelis šaukštus karšto vandens ir trumpai paverdu toliau. O jei matau, kad kruopos jau minkštos, bet puodo dugne liko truputis skysčio, leidžiu jam susigerti arba trumpai pagaruoju be dangčio. Svarbu nepasikliauti vien laikrodžiu. Geriausias ženklas – minkšti, tačiau savo formą išlaikę grūdeliai.
4. Leidžiu bulgurui pailsėti po dangčiu
Kai vanduo susigeria, išjungiu kaitrą, bet puodo dar neatidengiu. Palieku bulgurą pastovėti maždaug 5–10 minučių, kad likusi drėgmė pasiskirstytų tolygiai, o grūdeliai galutinai išbrinktų. Šis paprastas žingsnis man padeda išvengti situacijos, kai paviršiuje kruopos jau sausokos, o apačioje dar pernelyg drėgnos. Kol bulguras ilsisi, ramiai pasiruošiu kitus pietų priedus.
5. Išpurenų šakute ir patiekiu
Galiausiai nukeliu dangtį ir bulgurą atsargiai išpurenų šakute. Nenaudoju šaukšto stipriai spaudydama grūdelius, nes noriu, kad jie liktų kuo puresni. Tinkamai paruoštas bulguras būna minkštas, tačiau nevirtęs vientisa lipnia mase. Patiekiu iš karto, kol šiltas ir kvepia sviestu.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Mano svarbiausia taisyklė – prieš verdant bulgurą trumpai pakepinti svieste arba aliejuje. Tai nėra privaloma, bet būtent taip labiausiai išryškėja jo malonus riešutinis aromatas. Jei kruopas gaminu kaip garnyrą, dažniausiai renkuosi vidutinio stambumo arba stambesnį bulgurą, nes jį lengviau išvirti birų. Labai smulkiam bulgurui dažnai užtenka karšto vandens ir trumpesnio brinkimo, todėl jam šio recepto laiko ir proporcijų aklai netaikyčiau.
Dar vienas patarimas – bulguro paprastai nereikia mirkyti per naktį, o daugumos fasuotų kruopų prieš virimą nereikia net plauti. Vis dėlto visada verta patikrinti pakuotę, nes skirtingi gamintojai gali pateikti kitokias instrukcijas. Jei noriu sodresnio skonio, vietoje vandens naudoju daržovių arba vištienos sultinį. Tik tuomet druskos beriu atsargiau, nes pats sultinys gali būti pakankamai sūrus.
Kaip bulgurą pagardinti, kad kiekvieną kartą būtų vis kitoks?
Vienas mano mėgstamiausių variantų – bulguras su pakepintais svogūnais ir morkomis. Daržoves atskirai pakepinu, kol suminkštėja, o tada įmaišau į jau išvirusį ir išpūrentą bulgurą. Kartais pridedu smulkiai pjaustytos saldžiosios paprikos, kuri suteikia spalvos ir lengvo saldumo. Taip iš paprasto garnyro gaunu beveik savarankišką patiekalą.
Jei norisi sodresnio skonio, labai tinka pievagrybiai arba kiti kepimui tinkami grybai. Pakepinti su svogūnais jie suteikia bulgurui malonų aromatą, o patiekalas tampa sotesnis. Šiltuoju metų laiku mėgstu ir gaivesnį variantą su pomidorais, agurkais, petražolėmis bei trupučiu citrinų sulčių. Atvėsęs bulguras puikiai tinka salotoms, todėl likusias kruopas galima panaudoti visai kitam patiekalui.
Dažniausios klaidos
Dažniausia klaida – įpilti per daug vandens, neatsižvelgiant į kruopų stambumą. Tuomet bulguras tampa pernelyg minkštas, o vietoje biraus garnyro gauname tirštą košę. Kita klaida – nuolat maišyti kruopas verdant, nors joms geriau ramiai sugerti skystį po dangčiu. Taip pat nereikėtų kaitros laikyti per stiprios, nes vanduo gali išgaruoti greičiau, negu bulguras spės suminkštėti.
Dar viena klaida, kurią pati kadaise dariau, – išjungus viryklę iš karto išdėti kruopas į lėkštes. Tuomet jos kartais būna nevienodos tekstūros, nes nespėja tolygiai išbrinkti. Dabar visada skiriu papildomas kelias minutes poilsiui po dangčiu. Būtent šis nedidelis laukimas dažnai ir padeda gauti tą malonų rezultatą, kai kiekvienas grūdelis išlieka atskiras.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko?
Jei bulguro išverdu daugiau, nei reikia vieniems pietums, jo nelaikau kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas. Leidžiu trumpai pravėsti, sudedu į negilų sandarų indą ir padedu į šaldytuvą, kuriame temperatūra ne aukštesnė kaip +4 °C. Tinkamai laikytą išvirtą bulgurą geriausia suvartoti per 3–4 dienas. Prieš valgant jį galima pašildyti, įpylus šlakelį vandens, kad kruopos vėl taptų minkštesnės.
Norėdama pasiruošti garnyro keliems kartams, atvėsusį bulgurą kartais padaliju porcijomis ir užšaldau. Šaldiklyje jis gerai išlaiko kokybę maždaug 2–3 mėnesius, jei yra tinkamai supakuotas. Atšildytą bulgurą galima naudoti kaip šiltą garnyrą arba įmaišyti į daržovių patiekalus. Tik nereikėtų kelis kartus kaitinti ir vėl ilgai laikyti kambario temperatūroje tų pačių kruopų.
Su kuo skaniausia valgyti?
Bulgurą labai mėgstu su orkaitėje kepta vištiena, troškinta kalakutiena ar paprastu mėsos padažu. Jo lengvas riešutinis skonis puikiai dera su keptomis daržovėmis, todėl jis gali pakeisti ryžius beveik bet kuriame kasdieniame garnyre. Jei gaminu pietus be mėsos, bulgurą patiekiu su grybais, keptais svogūnais ir žalumynais. Toks patiekalas būna sotus, aromatingas ir nereikalauja daug laiko virtuvėje.
Vasarą man ypač patinka atvėsusio bulguro salotos su pomidorais, agurkais, petražolėmis ir citrinų sultimis. Tai primena Artimųjų Rytų virtuvėje mėgstamus grūdų bei žalumynų derinius. O jeigu noriu paties paprasčiausio varianto, į šiltą bulgurą įmaišau mažą gabalėlį sviesto ir šiek tiek šviežių žolelių. Kartais būtent toks paprastumas leidžia geriausiai pajusti natūralų kruopų skonį.
Nuo tos pirmos vakarienės turkiškoje užkandinėje mano virtuvėje atsirado dar vienas labai mėgstamas produktas. Dabar bulguro pakelis dažnai stovi šalia grikių ir ryžių, nes žinau, kad iš jo galiu greitai paruošti skanų garnyrą arba sotų patiekalą su daržovėmis. O kai pasklinda lengvas svieste pakepintų kruopų kvapas, visada prisimenu savo pirmąją pažintį su šiuo skoniu. Smagiausia, kad jam atkartoti namuose nereikia nei ypatingų prieskonių, nei sudėtingų kulinarinių gudrybių.
O jūs jau gaminate bulgurą namuose? Gal mėgstate jį su grybais, daržovėmis ar mėsos padažu, o gal vis dar dažniau renkatės grikius ir ryžius? Labai įdomu, ar prieš virdami bulgurą pakepinate svieste, ar tiesiog užpilate vandeniu. Parašykite komentaruose savo mėgstamiausią variantą – galbūt jūsų idėją išbandys ir kitos skaitytojos!
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek vandens reikia vienai stiklinei bulguro?
Vidutinio stambumo arba stambesniam bulgurui dažnai tinka viena stiklinė kruopų ir dvi stiklinės vandens. Tačiau smulkaus bulguro paruošimas gali būti kitoks, todėl visada verta perskaityti gamintojo instrukciją. Jei kruopos išvirtos, bet dar pernelyg drėgnos, prieš patiekiant galima leisti joms trumpai pastovėti be dangčio.
Ar bulgurą būtina plauti prieš verdant?
Daugumos parduotuvėse parduodamų fasuotų bulguro kruopų prieš virimą plauti nebūtina, nes jos jau būna paruoštos naudoti. Vis dėlto kai kurie gamintojai gali rekomenduoti kruopas perplauti, todėl geriausia vadovautis pakuotės nurodymais. Šiame recepte sausas bulguras trumpai pakepinamas, kad labiau atsiskleistų jo aromatas.
Kodėl bulguras gavosi lipnus, o ne birus?
Dažniausiai taip nutinka dėl per didelio vandens kiekio, pernelyg ilgo virimo arba nuolatinio maišymo. Labai smulkus bulguras taip pat natūraliai duoda kitokią tekstūrą nei stambesnės kruopos. Kitą kartą siūlyčiau patikrinti vandens proporcijas, sumažinti kaitrą ir po virimo palikti kruopas kelioms minutėms pailsėti po dangčiu.
Ar bulguras tinka žmonėms, kurie nevartoja glitimo?
Ne, nes bulguras gaminamas iš kviečių, todėl natūraliai turi glitimo. Sergantiems celiakija jis netinka, net jeigu kruopos atrodo kitokios nei įprasti kvietiniai produktai. Tokiu atveju galima rinktis natūraliai glitimo neturinčius garnyrus, pavyzdžiui, grikius, ryžius ar bolivines balandas, atsižvelgiant į jų ženklinimą ir galimą kryžminę taršą.
Ar bulgurą galima valgyti šaltą?
Taip, tinkamai išvirtas ir atvėsintas bulguras puikiai tinka šaltoms salotoms. Labai skanu jį sumaišyti su agurkais, pomidorais, petražolėmis, citrinų sultimis ir šlakeliu alyvuogių aliejaus. Svarbu išvirtas kruopas laiku atvėsinti, laikyti šaldytuve ir nepalikti paruoštų salotų ilgam šiltame kambaryje.
