Vieną rudenį nusprendžiau pagaliau sutvarkyti prie pavėsinės augantį vynmedį. Per vasarą jis buvo taip išsikerojęs, kad vienos šakos lindo po stogu, kitos vyniojosi aplink lietvamzdį, o dar kelios, regis, jau taikėsi į kaimyno pusę. Pasiėmiau sekatorių ir ėmiau darbuotis su tokiu užsidegimu, lyg būčiau gavęs užduotį sutvarkyti visą parką. Po valandos kieme gulėjo didžiulė šakų krūva, o vynmedis atrodė neįtikėtinai tvarkingas. Atsitraukiau kelis žingsnius, pasigrožėjau savo darbu ir net pagalvojau, kad gal visai neblogas iš manęs sodininkas.
Turinys (10)
- 1 klaida. Genėti vien todėl, kad kalendoriuje jau spalis
- 2 klaida. Palikti visas ilgas šakas, tikintis didesnio derliaus
- 3 klaida. Iškirpti visus jaunus, gerai subrendusius ūglius
- 4 klaida. Visų veislių vynuoges genėti vienodai
- 5 klaida. Genėti atšipusiu arba nešvariu sekatoriumi
- Dar viena svarbi taisyklė Lietuvos žiemoms – nepaskubėti pašalinti atsarginių pumpurų
- Kaip dabar apžiūriu vynmedį prieš pradėdamas genėti?
- Ką daryti, jei vynmedį jau nugenėjote per stipriai?
- Ką išmokau iš savo pernelyg tvarkingo vynmedžio?
- Dažniausiai užduodami klausimai
Tas pasitikėjimas gerokai sumažėjo kitą vasarą, kai pradėjau laukti vynuogių. Lapų buvo, naujų ūglių irgi, bet kekių gerokai mažiau, nei tikėjausi. Iš pradžių kaltinau orus, vėliau dirvą, kol pagaliau pradėjau domėtis, kaip vynmedis iš tikrųjų dera.
Paaiškėjo, kad genint galima ne tik pašalinti nereikalingas šakas, bet ir netyčia nupjauti didelę dalį būsimo derliaus. Nuo tada prieš imdamas sekatorių stengiuosi prisiminti penkias klaidas, kurias daro net ir kruopštūs sodininkai.
1 klaida. Genėti vien todėl, kad kalendoriuje jau spalis
Ruduo prasidėjo, vadinasi, reikia griebti sekatorių? Ne visai. Kol vynuogių lapai dar žali ir aktyviai dirba, augalas kaupia medžiagas, kurios jam reikalingos ramybės laikotarpiu ir pavasario augimui. Per anksti stipriai nugenėjus vynmedį, pašalinama dalis dar veikiančių lapų. Todėl vien kalendoriaus data nėra tinkamas ženklas pradėti pagrindinį genėjimą.
Jeigu geniu rudenį, laukiu, kol lapai natūraliai nukris, o vynmedis pereis į ramybės būseną. Tačiau ir čia svarbu neperlenkti lazdos – per stiprius šalčius ūgliai gali tapti trapūs, o dirbti su jais nepatogu. Šiltesnio klimato regionuose pagrindinis genėjimas dažnai atliekamas ankstyvą žiemą, tačiau Lietuvos sąlygomis verta įvertinti konkrečią veislę ir jos atsparumą šalčiui. Kai kuriems lauke augantiems vynmedžiams saugiau pagrindinius pjūvius atidėti iki žiemos pabaigos, kad būtų galima įvertinti galimus šalčio pažeidimus.
2 klaida. Palikti visas ilgas šakas, tikintis didesnio derliaus
Atrodytų, kuo daugiau šakų, tuo daugiau vynuogių. Pats kadaise taip mąsčiau, ypač kai po geros vasaros vynmedis priaugindavo ilgų ir stiprių ūglių. Tačiau pernelyg tankus krūmas gauna mažiau šviesos, jame prasčiau juda oras, o po lietaus lapai ilgiau lieka drėgni. Tokios sąlygos gali būti palankesnės grybinėms ligoms, be to, gausus ūglių kiekis ne visada reiškia kokybišką derlių.
Avietynas prieš šalčius: viena pamiršta smulkmena gali kainuoti dalį kitų metų derliaus
Vienas sumuštas obuolys dėžėje gali pridaryti bėdos – dabar derlių prieš sandėliavimą perrenku du kartus
Kaip atsikratyti kondensato ant langų: paprastas triukas, kurį verta išbandyti
Niekada nedėkite šių 4 produktų į šaldiklį: ekspertas paaiškino, kodėl
Visą gyvenimą rudenį kasėte daržą? Ekspertai paaiškino, kodėl kartais tai didelė klaida
3 šaukštai ant komposto krūvos – supus net storos šakos: greitas kompostas be pastangųGenėjimo tikslas – palikti ne kuo daugiau medienos, o tinkamai išdėstytus, sveikus ūglius. Tai priklauso nuo to, kaip formuojamas vynmedis: ar jis auginamas ant vielų, prie sienos, pavėsinėje, ar nedideliame šiltnamyje. Pavyzdžiui, kai kuriose formavimo sistemose kasmet paliekamos naujos vaisinės šakos, o kitose derlingi ūgliai išauga iš trumpai apgenėtų šoninių atžalų. Todėl prieš karpydamas pirmiausia stengiuosi suprasti, kokią vynmedžio formą noriu išlaikyti.
3 klaida. Iškirpti visus jaunus, gerai subrendusius ūglius
Šita klaida man atrodo skaudžiausia, nes iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai logiška. Senos, storos šakos atrodo stiprios ir patikimos, o plonesnės praėjusios vasaros šakelės – lyg nereikalingas prieaugis. Tačiau būtent ant praėjusį sezoną išaugusių ir sumedėjusių ūglių pumpurų dažniausiai formuojasi kitų metų derlių nešantys nauji ūgliai. Jei paliksi vien seną karkasą, bet pašalinsi netinkamus jaunus ūglius, gali gerokai sumažinti būsimų kekių skaičių.
Kaip atskirti tinkamą ūglį? Gerai subrendusi praėjusio sezono vynmedžio šaka dažniausiai būna rusva, su aiškiai matomais sveikais pumpurais. Ji neturėtų būti akivaizdžiai pažeista, išdžiūvusi ar ligota. Tačiau vien spalvos nepakanka – svarbu ir ūglio padėtis, jo stiprumas bei tai, iš kurios vynmedžio dalies jis išaugo. Todėl dabar prieš ką nors nupjaudamas pirmiausia akimis susirandu tas šakas, kurios galėtų nešti kitų metų derlių.
4 klaida. Visų veislių vynuoges genėti vienodai
Čia ypač lengva suklysti pasižiūrėjus vieną trumpą vaizdo įrašą internete. Vienas sodininkas palieka po du ar tris pumpurus, kitas – ilgą vaisinę šaką su aštuoniais ar daugiau pumpurų. Abu gali būti teisūs, tačiau nebūtinai kalba apie tą pačią veislę ar formavimo būdą. Kai kurioms veislėms tinka trumpesnis genėjimas, kitoms geriau palikti ilgesnę vaisinę šaką, nes arčiau jos pagrindo esantys pumpurai gali būti mažiau derlingi.
Todėl nesivadovaučiau taisykle visas vynuoges patrumpinti iki vienodo ilgio. Jei žinau veislės pavadinimą, pasidomiu jai rekomenduojamu formavimu ir genėjimu. Jei vynmedis senas, o veislė nežinoma, pirmiausia stebiu, iš kurių ūglių jis geriausiai dera, ir vengiu radikalių eksperimentų. Kartais vieneri metai atidaus stebėjimo gali duoti daugiau naudos nei labai drąsus darbas sekatoriumi.
5 klaida. Genėti atšipusiu arba nešvariu sekatoriumi
Mano senasis sekatorius ilgai atrodė visai tinkamas, kol kartą pastebėjau, kad jis ne tiek kerpa, kiek traiško plonesnius ūglius. Pjūvio vieta likdavo nelygi, žievė vietomis atšokdavo, o darbui reikėdavo gerokai daugiau jėgos. Tokie pažeidimai augalui tikrai nenaudingi. Todėl prieš genėdamas patikrinu, ar ašmenys aštrūs ir švarūs, o storesnėms šakoms naudoju tinkamo dydžio įrankį.
Pjūvį stengiuosi atlikti vienu tiksliu judesiu, nesuspausdamas ir nesuplėšydamas ūglio. Nekerpu taip arti pumpuro, kad jį sužaločiau, tačiau ir nepalieku be reikalo ilgų negyvos medienos galų. Jei tenka pašalinti akivaizdžiai ligotą šaką, prieš pereidamas prie kito augalo įrankį nuvalau ir dezinfekuoju. Tai nedidelis darbas, bet jis padeda sumažinti ligų sukėlėjų pernešimo riziką.
Dar viena svarbi taisyklė Lietuvos žiemoms – nepaskubėti pašalinti atsarginių pumpurų
Mūsų žiemos kartais pateikia nemalonių staigmenų. Po gana švelnaus gruodžio gali ateiti stiprūs šalčiai, o pavasarį paaiškėja, kad dalis pumpurų nukentėjo. Jei rudenį vynmedį nugenėjau labai trumpai ir palikau tik būtiniausius pumpurus, taisyti klaidą jau gali būti sudėtinga. Todėl mažiau šalčiui atsparioms veislėms kartais verta palikti papildomų tinkamų ūglių arba pumpurų atsargą.
Vėliau, kai aiškiau matyti, kaip vynmedis peržiemojo, perteklinę dalį galima pašalinti. Šalto klimato vynuogynų specialistai dėl šios priežasties neretai rekomenduoja pagrindinį genėjimą atlikti žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, praėjus didžiausių šalčių pavojui. Tačiau toks laikas taip pat turi savų niuansų, todėl reikia atsižvelgti į veislę, auginimo vietą ir sulčių tekėjimo pradžią. Nėra vienos datos, kuri idealiai tiktų visiems vynmedžiams.
Kaip dabar apžiūriu vynmedį prieš pradėdamas genėti?
Pirmiausia atsitraukiu kelis žingsnius ir įvertinu visą augalą. Pasižiūriu, kur yra pagrindinis kamienas, kaip išdėstytos atraminės šakos ir kurios praėjusios vasaros atžalos gerai sumedėjo. Tada nusprendžiu, ką būtina išsaugoti pasirinktam formavimo būdui. Tik po to imuosi nereikalingų, susipynusių ar akivaizdžiai pažeistų šakų.
Jei vynmedis auga ten, kur žiemą gali stipriai pašalti, rudenį neskubu visko sutrumpinti iki galutinio ilgio. Taip pat atskirai vertinu jaunus, dar tik formuojamus krūmus. Jų genėjimo tikslas pirmiausia yra sukurti tvirtą pagrindą, o ne iš karto siekti kuo didesnio derliaus. Visada lengviau pavasarį pašalinti papildomą ūglį negu grąžinti rudenį nupjautą šaką.
Ką daryti, jei vynmedį jau nugenėjote per stipriai?
Pirmiausia nepulčiau jo dar kartą taisyti sekatoriumi. Jei augalas sveikas ir šaknys gyvybingos, pavasarį jis gali išleisti naujų ūglių net ir po stipraus genėjimo, nors derlius tais metais gali būti mažesnis. Svarbu stebėti, kurie pumpurai pabunda, ir iš naujų ūglių palaipsniui formuoti tinkamą vynmedžio karkasą. Staiga užpilti didelį kiekį trąšų, tikintis atauginti nupjautą derlių, tikrai nesiūlyčiau.
Jei vynmedis buvo pažeistas šalčio, situacija gali būti kitokia. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek pumpurų ir medienos išliko gyvybingi. Net jei pavasarį augalas atrodo vėluojantis, nebūtinai reiškia, kad jis žuvo. Kantrybė čia kartais svarbesnė už bet kokį naują pjūvį.
Ką išmokau iš savo pernelyg tvarkingo vynmedžio?
Dabar man daug mažiau rūpi, ar vynmedis rudenį atrodo kaip idealiai nukirpta gyvatvorė. Svarbiau, kad kitą sezoną jis galėtų išauginti stiprius, derlingus ūglius ir sveikas vynuogių kekes. Kartais geriausias sprendimas – padėti sekatorių į šalį ir dar kartą apžiūrėti, ką ketini nupjauti. Juk šakų krūva ant žemės nėra gerai atlikto darbo įrodymas.
O jūs vynuoges genite rudenį ar paliekate šį darbą pavasariui? Gal esate pastebėję, kad viena veislė puikiai peržiemoja, o kitai reikia daugiau atsargumo? Mane ypač domina, kaip vynuoges formuojate prie pavėsinių ir šiltnamiuose. Parašykite komentaruose savo patirtį – galbūt jūsų patarimas kitam sodininkui padės išsaugoti būsimą derlių!
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada geriausia genėti vynuoges Lietuvoje?
Vieno universalaus termino nėra, nes svarbu veislė, auginimo vieta ir šalčių stiprumas. Rudenį genimos vynuogės turėtų būti jau numetusios lapus ir perėjusios į ramybės būseną. Tačiau šalčiui jautresniems lauko vynmedžiams gali būti naudinga pagrindinį genėjimą atidėti iki žiemos pabaigos, kai galima įvertinti žiemos pažeidimus.
Ar galima vynuoges genėti, kol lapai dar žali?
Stipraus pagrindinio genėjimo tuo metu paprastai vengčiau, nes žali lapai dar atlieka svarbų darbą. Vasaros metu atliekamas ūglių tvarkymas yra visai kita procedūra, skirta augimo ir apšvietimo reguliavimui. Todėl nereikėtų painioti lengvo vasarinio genėjimo su pagrindiniu ramybės laikotarpio genėjimu.
Kiek pumpurų palikti ant vynuogės šakos?
Skaičius priklauso nuo veislės ir pasirinkto formavimo būdo. Vienose sistemose paliekami trumpi ūgliai su keliais pumpurais, kitose – ilgesnės vaisinės šakos. Jei veislė nežinoma, nereikėtų aklai visų ūglių trumpinti vienodai, nes taip galima pašalinti nemažą dalį derlingų pumpurų.
Ar stipriai nugenėtas vynmedis gali atsigauti?
Taip, sveikas vynmedis dažnai gali išleisti naujų ūglių net ir po stipraus genėjimo. Tačiau tai nereiškia, kad kitą vasarą jis būtinai gausiai derės. Jeigu pašalinta daug tinkamų vaisinių ūglių, augalui gali prireikti laiko atkurti tinkamą formą.
Ar jauną vynmedį reikia genėti taip pat kaip seną?
Ne, pirmuosius augimo metus svarbiausia formuoti tvirtą kamieną ir atramines šakas. Jaunas augalas dar tik kuria savo pagrindą, todėl brandžiam derančiam vynmedžiui skirtos taisyklės jam ne visada tinka. Genėjimą reikėtų derinti prie augalo amžiaus ir planuojamos formos.
