Kiekvieną rudenį po didžiuoju klevu mūsų kieme susikaupia tiek lapų, kad kartais atrodo, jog jų užtektų pusei kaimo užkloti. Anksčiau viską sugrėbdavau, sukimšdavau į maišus ir išveždavau, o pavasarį važiuodavau pirkti komposto daržui. Vieną kartą, tempdamas jau penktą maišą, pats iš savęs nusijuokiau: negi tikrai išvežu organinę medžiagą, o paskui už panašią moku pinigus? Tą rudenį nusprendžiau paeksperimentuoti ir pabandyti nukritusius lapus paversti naudinga medžiaga dirvai.
Turinys (9)
- Kodėl nukritusius lapus verta kompostuoti?
- Kokius lapus geriausia rinktis?
- Ko prireiks lapų kompostui?
- Kaip ruošiu lapų kompostą žingsnis po žingsnio
- Kas nutinka kompostui po 8–10 savaičių?
- Kaip suprantu, kad kompostas jau subrendęs?
- Dažniausios klaidos kompostuojant lapus
- Kur panaudoju lapų kompostą?
- Dažniausiai užduodami klausimai
Iš pradžių maniau, kad tereikia sukrauti lapus į krūvą, palaukti porą mėnesių ir jau turėsiu puikių trąšų. Tačiau greitai supratau, kad viskas priklauso nuo lapų dydžio, drėgmės, oro ir temperatūros. Pasidomėjęs sužinojau, kad sumaišius susmulkintus lapus su žaliomis augalų liekanomis galima gerokai paspartinti jų irimą.
Per 8–10 savaičių palankiomis sąlygomis jau galima pastebėti nemažą pokytį, nors visiškai subrendusiam kompostui dažnai prireikia daugiau laiko.
Kodėl nukritusius lapus verta kompostuoti?
Nukritę medžių lapai yra natūrali organinė medžiaga, kurią galima grąžinti į dirvožemį. Palaipsniui skaidydamiesi jie padeda formuotis humusingesnei, geresnės struktūros žemei. Tokia dirva gali lengviau išlaikyti drėgmę, o joje susidaro palankesnės sąlygos sliekams ir įvairiems mikroorganizmams. Būtent todėl dabar į rudenines lapų krūvas žiūriu visai kitaip.
Vis dėlto lapų kompostas nėra greitai veikiančių mineralinių trąšų pakaitalas. Vien iš lapų pagaminta medžiaga paprastai nėra labai turtinga augalams lengvai prieinamų maisto medžiagų. Didžiausia jos vertė – ilgalaikis dirvos gerinimas. Todėl lapus kompostuoju ne tik dėl būsimo derliaus, bet ir norėdamas palaipsniui pagerinti savo daržo žemę.
Kokius lapus geriausia rinktis?
Kompostui renkuosi sveikų obelų, kriaušių, liepų, beržų ir klevų lapus. Man patinka maišyti skirtingų medžių lapus, nes vieni suyra greičiau, o kiti lėčiau. Storesnius ąžuolų, kaštonų ar riešutmedžių lapus taip pat galima kompostuoti, tik juos verta kruopščiau susmulkinti. Kuo mažesni gabalėliai, tuo didesnį jų paviršių gali pasiekti skaidymą vykdantys organizmai.
Česnakų mirkymas druskos tirpale prieš sodinimą: ar verta ir kaip nepakenkti derliui
Ne kiekvienas vanduo tinka lygintuvui: šių 5 pasirinkimų geriau vengti, kad nesugadintumėte drabužių
Išpylėte makaronų vandenį į plautuvę? Ši kasdienė klaida ilgainiui gali pakenkti vamzdžiams
Pūkai po skalbimo susimetė į gumulus? Neskubėkite išmesti striukės – štai ką reikia padaryti
Samanos ant stogo grįžta kasmet? Štai kokias 6 klaidas verta ištaisyti prieš imantis valymo
Valandai pamerkiu šaukštus į šį paprastą tirpalą – senas apnašas nuvalyti tampa gerokai lengviauJeigu ant lapų matyti ryškių ligų požymių, jų į greitai ruošiamą, nepakankamai įkaistantį kompostą nededu. Taip pat nerenku lapų prie intensyvaus eismo kelių ar akivaizdžiai užterštų vietų. Namų komposto krūva ne visada pasiekia tokią temperatūrą, kuri sunaikintų visus ligų sukėlėjus. Todėl man paprasčiau iš karto atsirinkti tinkamą žaliavą.
Ko prireiks lapų kompostui?
Šiam būdui nereikia jokių brangių preparatų. Svarbiausia turėti pakankamai lapų, šiek tiek azoto turinčios žalios augalinės masės ir vietą, kurioje kompostas galėtų kvėpuoti. Ruošdamas mišinį orientuojuosi į apytikrį tūrį, o vėliau stebiu, kaip jis keičiasi.
- Maždaug 3 dalių susmulkintų sausų lapų
- Maždaug 1 dalies šviežios nupjautos žolės arba sveikų žalių augalinių liekanų
- Nedidelio kiekio subrendusio komposto arba daržo žemės, jei turite
- Vandens mišiniui sudrėkinti
- Komposto dėžės arba vietos komposto krūvai
- Šakių kompostui permaišyti
Kaip ruošiu lapų kompostą žingsnis po žingsnio
Pirmiausia susmulkinu lapus. Šį darbą laikau vienu svarbiausių, nes dideli lapai, ypač sušlapę, gali sulipti į tankius sluoksnius. Jei lapai sausi, juos patogu susmulkinti vejapjove. Smulkesnės dalelės lengviau susimaišo su kitomis medžiagomis ir greičiau pradeda irti. Tik prieš darbą patikrinu, ar tarp lapų nėra akmenų bei šakų, galinčių sugadinti techniką.
Tuomet pridedu žalios augalinės masės. Maždaug trims dalims sausų lapų imu vieną dalį šviežiai nupjautos žolės arba kitų minkštų, sveikų augalų liekanų. Lapai suteikia daug anglies turinčios medžiagos, o žalios liekanos papildo mišinį azotu. Šios proporcijos nėra griežta taisyklė, todėl visada stebiu komposto būklę. Jei masė per šlapia ir pradeda skleisti nemalonų kvapą, pridedu daugiau sausų medžiagų.
Paruoštą mišinį sudrėkinu. Lapai neturėtų būti visiškai sausi, nes be drėgmės mikroorganizmų veikla labai sulėtėja. Tačiau jie neturi ir plaukioti vandenyje, nes permirkusioje krūvoje pradeda trūkti oro. Tinkamą drėgnumą man primena gerai išgręžta kempinė. Jei suspaudus saują komposto iš jos teka vanduo, vadinasi, drėgmės jau per daug.
Viską sukraunu į komposto dėžę. Lapų ir žalios masės mišinį paskleidžiu sluoksniais, retkarčiais įberdamas truputį jau subrendusio komposto. Stengiuosi, kad krūva būtų pakankamai didelė šilumai išlaikyti, bet nebūtų suspausta. Viršų pridengiu nuo stipraus lietaus, palikdamas galimybę orui cirkuliuoti. Sandaria plėvele komposto neuždusinu.
Kas kelias dienas patikrinu jo būklę. Jei noriu aktyvesnio kompostavimo, maždaug kas 5–7 dienas krūvą permaišau šakėmis. Taip į vidų patenka daugiau deguonies, o išorėje esančios medžiagos persikelia arčiau centro. Kai masė išdžiūsta, ją šiek tiek palaistau. Jei jaučiu puvėsių kvapą, kompostą supurenu ir įmaišau sausų lapų.
Kas nutinka kompostui po 8–10 savaičių?
Jeigu ruduo gana šiltas, krūva pakankamai didelė ir reguliariai prižiūrima, per du mėnesius lapai gali pastebimai patamsėti ir suminkštėti. Pradinė krūva suslūgsta, o dalis smulkių lapų jau sunkiai atpažįstama. Tačiau tai dar nereiškia, kad gavome visiškai subrendusį kompostą. Toks mišinys dažniausiai tėra iš dalies suirusi organinė medžiaga.
Lietuvoje vėlyvą rudenį temperatūra dažnai greitai nukrinta, todėl kompostavimas smarkiai sulėtėja. Jei krūvą sukroviau spalio pabaigoje, gruodį tikrai nesitikiu iš jos išsemti gatavų trąšų. Apirusius lapus galiu naudoti kaip paviršinį mulčią prie jau įsitvirtinusių augalų arba palikti toliau bręsti. Man svarbiausia neskubėti nesubrendusio komposto berti prie jaunų daigų šaknų.
Mano svarbiausia taisyklė: per 8–10 savaičių lapų irimą galima paspartinti, tačiau visiškai subrendęs kompostas per tokį laiką nėra garantuotas. Jei dar aiškiai matyti lapų gabalai, mišinį geriau naudoti paviršiniam mulčiavimui arba palikti kompostuotis toliau.
Kaip suprantu, kad kompostas jau subrendęs?
Subrendęs kompostas paprastai būna tamsus, purus ir maloniai kvepia miško žeme. Jame beveik nebeįmanoma atpažinti pradinių augalų liekanų, o krūva nebeįkaista po permaišymo. Jei dar matyti daug nesuirusių lapų, suteikiu jai daugiau laiko. Ypač atsargiai vertinu kompostą, kurį planuoju naudoti daigams ar sėkloms auginti.
Dažniausios klaidos kompostuojant lapus
Dažniausiai klystama sukrovus visus lapus į vieną šlapią, tankią krūvą. Be pakankamo oro ji gali pradėti skleisti nemalonų kvapą, o irimo procesas tampa lėtesnis. Kita klaida – tikėtis, kad visiškai sausi lapai greitai suirs savaime. Todėl nuolat tikrinu drėgmę ir prireikus masę supurenu.
Taip pat neverta manyti, kad kuo daugiau šviežios žolės pridėsiu, tuo geriau. Per didelis jos kiekis gali sulipti, stipriai sudrėkti ir pradėti pūti be oro. Dėl to stengiuosi išlaikyti sausų bei žalių medžiagų pusiausvyrą. Kompostavimas man primena maisto gaminimą – tinkamos proporcijos dažnai svarbesnės už brangius priedus.
Kur panaudoju lapų kompostą?
Visiškai subrendusį kompostą pavasarį paskleidžiu lysvėse ir lengvai įmaišau į viršutinį žemės sluoksnį. Jį taip pat galima naudoti aplink vaiskrūmius, gėles ir kitus daugiamečius augalus. Iš dalies suirusius lapus geriau palieku kaip purų mulčią dirvos paviršiuje. Tik nepristumiu jo prie pat medžių kamienų ir neuždengiu jautrių jaunų augalų storu sluoksniu.
Jei mano kompostas iki pavasario dar neparuoštas, dėl to visai nesijaudinu. Palieku jį dėžėje, o atšilus orams vėl sudrėkinu ir permaišau. Taip medžiaga toliau bręsta, kol tampa tinkama naudoti. Man tai vis tiek geresnis sprendimas negu rudenį išvežti visą krūvą naudingų lapų.
O jūs ką darote su nukritusiais lapais? Gal jau bandėte juos susmulkinti, maišyti su žole ir ruošti kompostą? Parašykite komentaruose, per kiek laiko jūsų komposto krūva tampa tinkama naudoti – man labai įdomu sužinoti, kokie būdai pasiteisino jūsų darže!
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar tikrai galima gauti komposto per du mėnesius? Palankiomis sąlygomis aktyviai prižiūrima krūva per tokį laiką gali gerokai suirti, tačiau šaltą rudenį procesas būna lėtesnis. Visiškai subrendusiam kompostui dažnai reikia kelių mėnesių ar net ilgesnio laikotarpio. Todėl po aštuonių savaičių pirmiausia vertinu jo būklę, o ne vien praėjusį laiką.
Ar galima kompostuoti vien lapus, nepridedant žolės? Taip, iš vien lapų galima gaminti vadinamąjį lapų pūdinį. Tačiau jo susidarymas paprastai trunka ilgiau, dažnai vienus ar dvejus metus. Susmulkinus lapus ir palaikant tinkamą drėgmę procesas gali vykti sparčiau.
Ar lapų kompostas gali pakeisti visas trąšas? Ne, nes pagrindinė jo nauda yra organinės medžiagos papildymas ir dirvos struktūros gerinimas. Augalams gali reikėti ir papildomų maisto medžiagų, ypač jei jų trūkumą rodo dirvožemio tyrimai. Todėl kompostą laikau svarbia ilgalaikės daržo priežiūros dalimi, o ne universaliu trąšų pakaitalu.
