Kai pirmą kartą nusprendžiau virti moliūgų uogienę, vyras į mane pažiūrėjo taip, lyg būčiau sugalvojusi desertą iš bulvių. „Moliūgas juk sriubai, o ne ant blynų“, – nusijuokė jis, stebėdamas, kaip pjaustau oranžinį minkštimą. Prisipažinsiu, pati irgi šiek tiek abejojau, nes iki tol iš moliūgų dažniausiai kepdavau pyragus arba virdavau trintą sriubą. Tačiau kai virtuvėje pasklido apelsinų ir saldaus moliūgo aromatas, supratau, kad atradau visai naują rudens skanėstą.
Turinys (8)
Pirmasis bandymas buvo toks sėkmingas, kad vėliau nusprendžiau išbandyti dar du variantus – su obuoliais ir džiovintais abrikosais. Kiekvienas džemas išėjo kitoks: vienas gaivus, kitas švelnus, o trečias priminė tirštą abrikosų uogienę. Dabar rudenį, kai namuose atsiranda didesnis moliūgas, dalį jo būtinai pasilieku šiems desertams.
Tiesa, juos gaminu nedidelėmis porcijomis, skirtomis šaldytuvui ar šaldikliui, nes tokia uogienė nėra įprastas ilgai sandėliuke laikomas konservas.
1. Moliūgų uogienė su apelsinais
Šis variantas mano namuose pats populiariausias. Apelsinai suteikia moliūgui gaivios rūgštelės ir ryškų citrusinį aromatą, todėl desertą mielai valgo net tie, kurie paprastai moliūgų nemėgsta. Uogienė būna gražios gintarinės spalvos, o nedideli moliūgų gabalėliai primena minkštus vaisių cukatus. Man ypač skanu ją valgyti su šviežiai iškeptais blynais.
Ingredientai
- 1 kg nulupto ir išvalyto moliūgo
- 2 apelsinų
- 1 kg cukraus
- 1,5 arb. š. citrinos rūgšties
- Žiupsnelio cinamono, jei mėgstate
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Moliūgą supjaustau nedideliais, maždaug vienodo dydžio kubeliais. Apelsinus gerai nuplaunu, pašalinu sėklas ir susmulkinu kartu su žievele, prieš tai įsitikinusi, kad ji tinkama vartoti. Stengiuosi nepalikti pernelyg storos baltosios žievelės dalies, nes ji gali suteikti kartumo. Paruoštus ingredientus sudedu į storadugnį puodą ir užberiu cukrumi.
Puodą kaitinu ant nedidelės ugnies, kol cukrus pradeda tirpti, o moliūgai išskiria sultis. Masei užvirus verdu apie 20 minučių, vis pamaišydama, kad neprisviltų. Likus penkioms minutėms suberiu citrinos rūgštį ir, jei noriu, žiupsnelį cinamono. Jeigu gabalėliai dar kietoki, pavirinu ilgiau, kol suminkštėja.
Kiaulienos karbonadus valandai užpilu šiuo marinatu – dabar kepu tik taip
Rudenį pasiruošiu kopūstų lapų, o žiemą balandėlius susuku be jokio vargo – šią gudrybę parodė draugė
Maniau, kad iš trijų bulvių vakarienės nebus, bet įpyliau pieno ir įdėjau mielių – rezultatas nustebino
Iš 2 kilogramų paprikų išverdu tokią pastą, kad žiemą net kečupo nebesinori – dedu beveik į viską
Kai piniginė beveik tuščia, kepu šiuos močiutės kotletus: namiškiai nė nepasigenda mėsos
Topinambų daugiau nebepalieku žemėje: 3 netikėti receptai, kuriuos verta išbandyti rudenįJei noriu uogienės su gabalėliais, daugiau nieko netrinu. Tačiau kartais dalį masės sutrinu elektriniu trintuvu, kad džemas būtų tirštesnis ir vientisesnis. Toks variantas labai patogus pyragų pertepimui arba skrebučiams. Svarbiausia nepamiršti, kad susmulkintas karštas džemas gali stipriai taškytis, todėl darbuojuosi atsargiai.
2. Švelni moliūgų ir obuolių uogienė
Kai norisi ne tokio saldaus deserto, renkuosi moliūgus su obuoliais. Ši uogienė man primena tirštą obuolienę, tik jos spalva šiltesnė, o skonis švelnesnis. Ypač mėgstu ją tepti ant lietinių arba naudoti kaip naminių pyragėlių įdarą. Be to, mažą porciją paruošti labai paprasta.
Ingredientai
- 200 g nulupto moliūgo
- 3 vidutinio dydžio obuolių
- 100 g cukraus
- 50 ml vandens
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Obuolius nulupu, pašalinu sėklalizdžius ir supjaustau nedideliais gabalėliais. Moliūgą susmulkinu panašaus dydžio kubeliais, kad abi daržovės ir vaisiai išvirtų tolygiai. Viską sudedu į storadugnį puodą, suberiu cukrų ir supilu vandenį. Trumpai išmaišau ir užkaičiu ant mažos ugnies.
Uogienę verdu maždaug 20–40 minučių, priklausomai nuo obuolių rūšies ir moliūgo gabalėlių dydžio. Minkštėdami obuoliai pamažu sukrinta, o moliūgas nusidažo gražia auksine spalva. Jei noriu vientiso džemo, masę sutrinu, o jei gaminsiu pyragėlius, palieku šiek tiek smulkių gabalėlių. Prieš naudodama įdarui būtinai atvėsinu, kad jis nebūtų pernelyg skystas.
3. Moliūgų uogienė su džiovintais abrikosais
Štai šitas receptas labiausiai nustebino mano vyrą. Kai pirmą kartą daviau paragauti, jis paklausė, ar čia nauja abrikosų uogienė. Tik vėliau prisipažinau, kad pagrindinis ingredientas yra paprasčiausias moliūgas. Džiovinti abrikosai suteikia desertui tokį ryškų vaisių skonį, kad moliūgo beveik nebesijaučia.
Ingredientai
- 1 kg nulupto moliūgo
- 300 g džiovintų abrikosų
- 700 g cukraus
- 1,5 arb. š. citrinos rūgšties
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Moliūgą supjaustau mažais kubeliais, suberiu į puodą ir užberiu cukrumi. Palieku kelioms valandoms, kad išsiskirtų sulčių ir cukrus pradėtų tirpti. Tuo metu džiovintus abrikosus nuplaunu, užpilu karštu vandeniu ir palaikau maždaug valandą. Tada vandenį nupilu, abrikosus nusausinu ir supjaustau juostelėmis.
Puodą su moliūgais kaitinu ant mažos ugnies, kol masė užverda, ir verdu apie 10 minučių. Tuomet sudedu džiovintus abrikosus bei citrinos rūgštį ir dar maždaug 20 minučių lėtai verdu, vis pamaišydama. Jei moliūgai išleido mažai sulčių, pradžioje galima įpilti nedidelį šlakelį vandens, kad neprisviltų. Paruošta uogienė būna tiršta, kvapni ir švelniai rūgštelėjusi.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Visiems trims receptams renkuosi gerai sunokusį moliūgą su ryškiai oranžiniu minkštimu. Toks moliūgas paprastai būna aromatingesnis ir suteikia desertui gražesnę spalvą. Labai svarbu gabalėlius pjaustyti panašaus dydžio, kad jie išvirtų vienodai. Jei uogienę verdu puode plonu dugnu, turiu nuolat stovėti šalia, todėl dabar visada imu storadugnį.
Taip pat neskubu didinti kaitros vien todėl, kad noriu greičiau baigti. Saldus džemas gana lengvai prisvyla, o per stipriai verdant gabalėliai gali subyrėti. Citrinos rūgšties kiekį išlaikau pagal receptą, tačiau žinau, kad vien jos buvimas dar nereiškia, jog uogienė tinkama konservuoti be šaldymo. Skonis ir konservavimo saugumas – du skirtingi dalykai.
Dažniausios klaidos
Dažniausia klaida – naudoti labai vandeningą, mažai sunokusį moliūgą. Tokiu atveju džemą gali tekti virti ilgiau, kol išgaruos perteklinis skystis. Kita klaida – retai maišyti tirštėjančią masę, ypač kai joje daug cukraus. Todėl paskutinėmis virimo minutėmis nuo puodo beveik nesitraukiu.
Dar viena svarbi klaida – manyti, kad karštą uogienę užtenka supilti į iškaitintus stiklainius ir ją jau galima laikyti spintelėje. Moliūgas yra mažai rūgštus produktas, o tirštų jo džemų konservavimui namuose nėra nustatytų universalių saugių apdorojimo režimų. Net apelsinų ar citrinos rūgšties pridėjimas šių receptų nepaverčia patikrintais konservais. Todėl gaminu juos šaldytuvui arba šaldikliui.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Paruoštą uogienę padaliju į mažus švarius indelius ir greitai atvėsinu. Į šaldytuvą, kuriame temperatūra neviršija 4 °C, perkeliu ne vėliau kaip per dvi valandas. Ten laikau iki 3–4 dienų, o didesnį kiekį iškart užšaldau. Šaldiklyje, maždaug –18 °C temperatūroje, geriausiam skoniui stengiuosi suvartoti per 3–4 mėnesius.
Svarbu: šie trys moliūgų uogienės receptai nėra skirti laikyti kambario temperatūroje. Moliūgų džemų ir tyrelių konservavimas namuose įprastu karšto vandens būdu nerekomenduojamas, nes jų rūgštingumas ir tirštumas gali skirtis. Žiemai saugiausia šiuos naminius desertus užšaldyti.
Su kuo skaniausia valgyti
Apelsininę moliūgų uogienę mėgstu patiekti su lietiniais ir varškėčiais. Moliūgų bei obuolių džemas puikiai tinka pyragėliams, o variantas su džiovintais abrikosais labai skanus ant paskrudintos duonos. Kartais šaukštelį įmaišau į natūralų jogurtą arba košę. Smagiausia, kad tie patys moliūgai kiekviename recepte atsiskleidžia vis kitu skoniu.
O jūs esate virę uogienę iš moliūgų? Kurį variantą norėtumėte paragauti pirmiausia – su apelsinais, obuoliais ar džiovintais abrikosais? Parašykite komentaruose, nes man labai įdomu sužinoti jūsų mėgstamiausius rudens desertus!
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima moliūgų uogienę gaminti iš šaldyto moliūgo? Taip, galima, tačiau atšildytas moliūgas dažnai išskiria daugiau skysčio. Dėl to gali reikėti kiek ilgiau pavirti, kad džemas sutirštėtų. Aš tokį moliūgą mieliau naudoju trintai uogienei.
Ar galima sumažinti cukraus kiekį? Galima, jei uogienė skirta greitam suvartojimui arba šaldymui, tačiau tuomet pasikeis jos skonis ir tirštumas. Sumažinus cukraus kiekį gali tekti ilgiau garinti skystį. Bet kuriuo atveju toks džemas vis tiek turi būti laikomas šaltai.
Ar tinka šią uogienę užšaldyti stikliniuose indeliuose? Taip, jei stiklainėliai pritaikyti šaldymui ir paliekama pakankamai vietos masei plėstis. Tačiau man patogesni nedideli plastikiniai arba silikoniniai šaldymo indeliai. Atšildau juos šaldytuve ir sunaudoju per kelias dienas.
