Vieną vakarą reikėjo greitai sugalvoti ką nors rytdienos užkandžiui, o šaldytuve laukė pakuotė dešrelių. Sumuštinių nesinorėjo, sluoksniuotos tešlos neturėjau, todėl teko grįžti prie seniai pažįstamos mielinės tešlos. Iš pradžių atrodė, kad dėl kelių dešrelių neverta terliotis su kildinimu, bet kai virtuvėje pradėjo sklisti ką tik iškeptos tešlos kvapas, nuomonė pasikeitė labai greitai.
Turinys (7)
Dar šiltos jos buvo tokios minkštos, kad viena dingo dar prieš sudedant visas į lėkštę.
Nuo tada šį receptą prisimenu tada, kai norisi paprasto, bet naminio kepinio. Čia nėra sudėtingų technikų, tačiau yra keli momentai, kurie tikrai svarbūs: nepadauginti miltų, duoti tešlai laiko pakilti ir nevynioti jos aplink dešrelę pernelyg storu sluoksniu. Kai viskas subalansuota, išorė gražiai paruduoja, tešla lieka puri, o pats kepinys nėra sunkus.
Man patinka ir tai, kad atvėsusios dešrelės tešloje išlieka skanios, todėl jas patogu įsidėti į darbą, išvyką ar vaikų pietų dėžutę.
Ingredientai
- 200 ml pieno
- 350–400 g kvietinių miltų
- 7 g sausų mielių
- 1 valgomasis šaukštas cukraus
- 0,5 arbatinio šaukštelio druskos
- 2 valgomieji šaukštai augalinio aliejaus
- 8 dešrelės
- 1 kiaušinio trynys aptepimui
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pieną pašildau tiek, kad jis būtų maloniai šiltas, bet ne karštas. Įberiu cukrų, sausas mieles, išmaišau ir palieku maždaug 10 minučių. Per tą laiką mielės pradeda aktyvuotis, o paviršiuje dažnai atsiranda lengva puta. Jei pienas būtų per karštas, mielės gali nebesuveikti, todėl šio etapo neskubinu.
Į mielių mišinį suberiu druską ir supilu aliejų. Miltus dedu dalimis, vis maišydama, kol masė sutirštėja ir ją jau galima minkyti rankomis. Tešla turi būti minkšta, elastinga ir neperkrauta miltais. Kai jau beveik nelimpa prie rankų, suformuoju rutulį, dubenį uždengiu ir palieku šiltoje vietoje maždaug valandai.
Pakilusią tešlą lengvai paminkau ir padaliju į 8 panašaus dydžio dalis. Kiekvieną gabalėlį iškočioju arba delnais suformuoju į ilgą juostelę. Ja apsuku dešrelę spirale taip, kad tešlos krašteliai truputį persidengtų, tačiau nesudarytų labai storo sluoksnio. Paruoštas dešreles sudedu į kepimo popieriumi išklotą skardą palikdama tarpus.
Skardoje kepinius palieku dar 15–20 minučių. Per šį laiką tešla vėl šiek tiek pakyla ir orkaitėje iškepa puresnė. Prieš kepdama viršų patepu išplaktu kiaušinio tryniu. Kepu iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje maždaug 20–25 minutes, kol paviršius tampa tolygiai auksinis.
Kaip išgauti minkštą ir purią tešlą
Didžiausią skirtumą čia padaro miltų kiekis. Jei visus 400 gramų suberiu iš karto, gali pasitaikyti, kad konkreti miltų rūšis sugeria daugiau drėgmės ir tešla tampa pernelyg kieta. Todėl paskutinę miltų dalį visada beriu atsargiai ir stebiu konsistenciją. Minkštesnė tešla pradžioje gali atrodyti šiek tiek nepatogesnė, bet iškepusi ji būna kur kas puresnė.
Taip pat svarbus antrasis pakildinimas jau suformavus kepinius. Jei dešreles iš karto dedu į orkaitę, tešla gali būti tankesnė ir mažiau puri. Tos papildomos 15–20 minučių leidžia jai atsipalaiduoti po formavimo ir dar kartą pakilti. Rezultatas ypač pastebimas kitą dieną, kai gerai paruošta tešla vis dar išlieka gana minkšta.
Dažniausios klaidos
Dažniausiai nepavyksta tada, kai pienas būna per karštas arba tešla užminkoma per kieta. Pirmuoju atveju mielės gali visai nesuveikti, antruoju kepinys pakyla silpnai ir iškepa sausokas. Dar viena klaida – per storai apvynioti dešrelę tešla. Tuomet išorė jau gražiai ruduoja, o storesnės vietos viduje gali likti per drėgnos.
Nereikėtų ir skubėti kepti vos suformavus. Tešla po kočiojimo ir vyniojimo būna šiek tiek suspausta, todėl trumpas poilsis skardoje jai labai naudingas. Kepant taip pat stebiu ne tik laiką, bet ir spalvą, nes skirtingos orkaitės kaista nevienodai. Kai viršus tampa sodriai auksinis, paprastai tai geras ženklas, kad kepiniai jau paruošti.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Visiškai atvėsusias dešreles tešloje sudedu į sandarų indą ir laikau šaldytuve iki 2–3 dienų. Prieš valgydama trumpai pašildau orkaitėje arba karšto oro gruzdintuvėje, nes tada tešla vėl tampa malonesnė ir ne tokia minkšta nuo drėgmės. Mikrobangų krosnelėje taip pat galima šildyti, tik paviršius bus minkštesnis. Kambario temperatūroje dėl mėsos gaminio ilgai nelaikau.
Jei žinau, kad visų tą pačią dieną nesuvalgysime, dalį galima užšaldyti jau iškeptą ir visiškai atvėsusią. Kiekvieną kepinį suvynioju atskirai arba atskiriu kepimo popieriumi, kad nesuliptų. Atitirpinu šaldytuve ir tada trumpai pašildau orkaitėje. Taip tekstūra išlieka kur kas geresnė nei bandant laikyti kelias papildomas dienas.
Su kuo skaniausia valgyti
Šiltas dešreles tešloje dažniausiai patiekiu be sudėtingų priedų. Šalia pakanka pomidorų padažo, švelnių garstyčių ar jogurtinio padažo su žalumynais. Jei gaminu pietums, pridedu dubenėlį šviežių daržovių salotų – tada patiekalas neatrodo toks sunkus. Vaikams dažniausiai patinka pats paprasčiausias variantas, dar vos šiltas nuo skardos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar dešreles prieš tai reikia apvirti?
Jei naudojamos jau termiškai apdorotos dešrelės, papildomai jų virti nereikia. Orkaitėje jos pakankamai sušyla kartu su tešla. Svarbu tik vadovautis konkretaus produkto pakuotėje pateiktais paruošimo nurodymais, jei gamintojas nurodo kitaip.
Ar galima vietoje pieno naudoti vandenį?
Galima, tačiau tešla bus kiek paprastesnio skonio ir mažiau sodri. Pienas suteikia minkštumo bei padeda plutelei gražiau apskrusti. Jei pieno neturiu, naudoju tokį patį kiekį šilto vandens ir receptas vis tiek pavyksta.
Kodėl tešla nepakilo?
Dažniausios priežastys yra per karštas skystis, neveiklios mielės arba per šalta vieta. Pienas turi būti tik šiltas, o ne deginantis. Jei po valandos tešla beveik nepasikeitė, verta patikrinti mielių galiojimo laiką ir kitą kartą kildinti šiltesnėje vietoje.
Ar galima viršų pabarstyti sėklomis?
Taip, prieš kepimą ant tryniu patepto paviršiaus galima berti sezamų, aguonų ar saulėgrąžų sėklų. Jos ne tik pagražina kepinius, bet ir suteikia papildomos tekstūros. Man ypač patinka sezamai, nes jų skonis gerai dera su minkšta mieline tešla.
