Į Ispaniją išvažiavau 2017 metais, kai gavau darbą viešbutyje netoli Valensijos. Vėliau dirbau nekilnojamojo turto agentūroje, padėdavau užsieniečiams, perkantiems butus pajūryje. Pernai rudenį grįžau į Vilnių, nes susirgo mama. Pirmą savaitę nuėjau į turgų nusipirkti vaisių ir sustojau prie apelsinų. Valensijoje tokie apelsinai kainuodavo kelis kartus pigiau, o čia jie atrodė kaip prabangos prekė.
Turinys (11)
Žinoma, tai suprantama: Valensija – apelsinų kraštas, o į Lietuvą jie atvežami iš toli. Bet tas momentas privertė mane palyginti daugiau dalykų. Ir paaiškėjo, kad vaizdas nėra toks paprastas, kaip atrodo.
Vaisiai ir daržovės
Ispanijoje vaisiai ir daržovės, ypač sezoniniai ir vietiniai, dažnai būna pigūs ir labai skanūs. Pomidorai, apelsinai, citrinos, persikai, paprikos turguje kainuodavo mažiau nei Lietuvoje. Mes pirkdavome jų daug ir valgydavome kasdien.
Prie to prisideda mokesčiai: Ispanijoje pagrindiniams maisto produktams, tokiems kaip duona, pienas, kiaušiniai, vaisiai ir daržovės, taikomas labai mažas PVM tarifas. Lietuvoje daugumai maisto produktų taikomas standartinis tarifas.
Pietūs restorane
Vienas dalykas, kurio labiausiai pasiilgstu, – dienos meniu. Daugelyje Ispanijos restoranų darbo dienomis siūlomi pietūs: pirmasis patiekalas, antrasis, desertas ar kava, duona ir gėrimas, dažnai net taurė vyno. Kaina būdavo nedidelė, panaši kaip Vilniuje už vieną karštą patiekalą.
Ispanai pietauja ilgai ir neskubėdami. Tai ne tik maistas, bet ir socialinis ritualas. Vilniuje dienos pietūs taip pat nebrangūs, bet dažniausiai valgome greitai ir prie kompiuterio.
Kas Ispanijoje brangu
Bet ne viskas Ispanijoje pigu. Elektra ten man atrodė brangi, ypač vasarą, kai be kondicionieriaus neįmanoma gyventi, ir žiemą, kai seni namai būna vėsūs, o centrinio šildymo daugelyje butų nėra. Sąskaitos už elektrą kartais nustebindavo.
Nuoma pajūrio miestuose ir Valensijoje per pastaruosius metus labai pakilo. Daug butų nuomojama turistams, todėl vietiniams sunku rasti nebrangų būstą. Jauni ispanai dažnai ilgai gyvena su tėvais.
Atlyginimai
Svarbiausia, ką reikia žinoti, – Ispanijoje atlyginimai daugelyje sričių nėra tokie dideli, kaip daug kas įsivaizduoja. Turizme, paslaugų sektoriuje, prekyboje uždarbiai būna kuklūs, ypač ne Madride ar Barselonoje. Nedarbas, ypač tarp jaunimo, ten ilgai buvo vienas didžiausių Europoje.
Todėl ispanai taip pat skaičiuoja pinigus. Jie apsiperka pigiuose prekybos tinkluose, ieško pasiūlymų, mažiau perka drabužių ir elektronikos. Pigesni vaisiai ir pietūs nereiškia, kad gyvenimas ten lengvas.
Ką vertinu Lietuvoje
Grįžęs supratau, kad Lietuvoje kai kurie dalykai veikia geriau. Internetas, bankininkystė, elektroninės valdžios paslaugos čia daug patogesnės. Ispanijoje kai kuriems dokumentams sutvarkyti reikėdavo kelių apsilankymų ir ilgų eilių.
Taip pat vertinu tai, kad Lietuvoje butai šildomi, o žiemą namuose šilta. Ispanijoje žiemos vakarais sėdėdavome su megztiniais ir antklodėmis, nes namas nebuvo pritaikytas šalčiui. Tai mažai kas žino apie Ispaniją.
Ko pasiilgstu
Labiausiai pasiilgstu saulės ir gyvenimo ritmo. Ispanijoje žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, susitinka su draugais, vakarais vaikšto po miestą. Net nedaug uždirbdamas jauti, kad gyveni gerai, nes gali džiaugtis paprastais dalykais.
Taip pat pasiilgstu jūros ir pigių, šviežių produktų. Kiekvieną šeštadienį eidavome į turgų ir pirkdavome visai savaitei vaisių ir daržovių.
Kaip prisitaikiau Lietuvoje
Lietuvoje stengiuosi pirkti sezoninius, vietinius produktus. Vasarą ir rudenį čia taip pat daug pigių ir skanių daržovių, uogų ir obuolių. Žiemą perku daugiau šakniavaisių, kopūstų, raugintų daržovių. Apelsinų – tik kai jie su akcija.
Taip pat pradėjau dažniau gaminti pietus namuose ir neštis į darbą. Taip sutaupau, o maistas skanesnis ir sveikesnis. Tai ispaniškas įprotis, pritaikytas lietuviškai.
Kodėl palyginimai klaidina
Iš savo patirties supratau, kad paprasti kainų palyginimai tarp šalių dažnai klaidina. Galima rasti dalykų, kurie vienoje šalyje pigesni, ir kitų, kurie brangesni. Svarbu žiūrėti į visą gyvenimo kainą ir į tai, kiek uždirbi.
Ispanijoje apelsinai pigūs, bet elektra ir nuoma brangios. Lietuvoje apelsinai brangesni, bet butai šildomi, o internetas puikus. Kiekviena šalis turi savo privalumų ir trūkumų.
Sveikata ir paslaugos
Ispanijoje veikia viešoji sveikatos sistema, ir, dirbdamas legaliai, gali ja naudotis. Bet eilės pas specialistus kartais būna ilgos, todėl daug žmonių papildomai perka privatų sveikatos draudimą. Tai dar viena išlaida, apie kurią retas pagalvoja planuodamas persikelti.
Kirpykla, automobilio remontas ar kosmetologė Ispanijoje man kainavo panašiai ar šiek tiek brangiau nei Lietuvoje. Didelio skirtumo nepastebėjau, nors priklauso nuo miesto. Madride ir Barselonoje viskas brangiau nei mažesniuose miestuose.
Turistų kainos ir vietinių kainos
Gyvendamas Ispanijoje greitai supratau, kad turistinėse vietose kainos visai kitokios nei ten, kur gyvena vietiniai. Pajūrio promenadoje kava ar alus kainuoja kelis kartus daugiau nei kavinėje už kelių gatvių. Vietiniai ten beveik nesilanko.
Lietuviai, atostogaujantys Ispanijoje, dažnai mato tik turistines kainas ir mano, kad ten viskas brangu. Arba, priešingai, pamato pigų turgų ir mano, kad viskas pigu. Tiesa, kaip dažniausiai, yra per vidurį.
Ar grįžčiau
Jei mama pasveiks, gal kada nors grįšiu į Ispaniją, bent jau žiemoms. Daug lietuvių pensininkų jau taip daro: vasarą gyvena Lietuvoje, žiemą – pietų Europoje. Bet kol kas esu čia, ir man gerai.
O apelsinų, kai labai pasiilgstu, perku tik su akcija. Ir kiekvieną kartą prisimenu Valensijos turgų.
Mama, kai jai pasakoju apie Ispaniją, visada juokiasi ir sako, kad apelsinai ten gal ir pigesni, bet tokių raugintų agurkų ir juodos duonos kaip Lietuvoje ten niekas neturi. Ir, tiesą sakant, su tuo sunku nesutikti. Kiekviena šalis turi savo skonį.























