Pernai sausio pradžioje, peržiūrėdamas banko išrašą, nusprendžiau suskaičiuoti, kiek išleidome Kalėdų dovanoms. Pinigų ne itin gailėjau, bet norėjau žinoti tikslų skaičių. Kai susumavau visus pirkinius nuo lapkričio vidurio iki Kūčių, pasidarė nejauku. Dovanoms mūsų šeima išleido maždaug tiek, kiek paprastai išleidžiame maistui per visą mėnesį.
Turinys (12)
Blogiausia buvo ne pati suma, o tai, kad didžioji jos dalis susidarė nepastebimai. Ne iš kelių didelių pirkinių, o iš dešimčių mažų.
Kaip susidaro suma
Peržiūrėjęs išrašą supratau, kur dingo pinigai. Dovanos vaikams, tėvams, uošviams, broliams ir seserims, jų vaikams. Kolegoms. Krikšto vaikams. Kaimynams, darželio auklėtojoms, mokytojoms. Dar dovanų popierius, atvirukai, maišeliai, kaspinai. Ir keli pirkiniai paskutinę minutę, kai supratau, kad kažkam dovanos dar neturiu.
Kiekvienas pirkinys atskirai atrodė nedidelis: penki, dešimt, dvidešimt eurų. Bet kai jų susidaro kelios dešimtys, suma tampa visai kitokia.
Pirmas žingsnis – sąrašas
Šiemet nusprendžiau pradėti iš anksto. Lapkričio pradžioje sudariau sąrašą visų žmonių, kuriems norime dovanoti. Šalia kiekvieno vardo parašiau sumą, kurią galime skirti. Kai sąrašą pamačiau popieriuje, supratau, kad kai kuriems žmonėms dovanojame iš įpročio, nors nei jie, nei mes to labai nesitikime.
Sąrašas padeda ir parduotuvėje. Kai žinai, kam ir už kiek perki, sunkiau pasiduoti impulsui nupirkti „dar ką nors“.
Bendras biudžetas
Su žmona susitarėme dėl bendros sumos, kurią šiemet skirsime dovanoms. Ji mažesnė nei pernai, bet realistiška. Ji apima ne tik pačias dovanas, bet ir pakavimą, atvirukus bei pristatymą. Pernai būtent šios smulkmenos sudarė nemažą dalį išlaidų.
Kad nepasimestume, dovanoms atidarėme atskirą sąskaitą ir pervedėme į ją visą sumą. Kai pinigai baigsis, baigsis ir dovanų pirkimas. Skamba griežtai, bet tai labai paprasta ir aišku.
Pokalbis su šeima
Sunkiausia buvo pasikalbėti su giminaičiais. Bet kai pasiūliau broliams ir seserims šiemet dovanas pirkti tik vaikams, o suaugusiesiems – ne, visi lengviau atsiduso. Pasirodo, ne tik mes jautėme spaudimą kasmet pirkti vis daugiau.
Kitoje šeimos pusėje nusprendėme žaisti „slaptąjį Kalėdų senelį“: kiekvienas traukia vieno žmogaus vardą ir perka dovaną tik jam, neviršydamas iš anksto sutartos sumos. Taip kiekvienas gauna dovaną, bet niekas neišleidžia per daug.
Kolegos ir pažįstami
Darbe taip pat pasiūliau slaptąjį Kalėdų senelį su nedidele sumos riba. Kolegos sutiko be didelių diskusijų. Mokytojoms ir auklėtojoms tėvai dažnai susitaria nupirkti vieną bendrą dovaną. Tai ne tik pigiau, bet ir dovana būna vertingesnė.
Kaimynams ir pažįstamiems šiemet planuojame dovanoti namuose keptus sausainius gražiose dėžutėse. Tai kainuoja nedaug, o atrodo labai šiltai.
Kada pirkti
Pernai daug dovanų pirkau paskutinę savaitę prieš Kalėdas. Tada nebuvo laiko lyginti kainų, todėl pirkau tai, kas buvo po ranka, ir dažnai brangiau. Šiemet dalį dovanų jau nupirkau, o kitoms stebiu kainas.
Išpardavimai gali padėti sutaupyti, jei žinote, ko ieškote. Bet jei neturite sąrašo, jie gali paskatinti nupirkti daugiau dovanų nei reikia, nes „pigu“.
Dovanos vaikams
Didžiausia išlaidų dalis tenka vaikams. Vaikai dažnai nori daug, o mes norime juos pradžiuginti. Šiemet su žmona sutarėme laikytis paprastos taisyklės: kiekvienas vaikas gauna kažką, ko nori, kažką, ko reikia, kažką paskaityti ir kažką apsirengti.
Ši taisyklė padeda nepirkti dešimčių žaislų, kurie po kelių savaičių guli kampe. Be to, vaikai mažiau lygina dovanų kiekį ir labiau džiaugiasi tuo, ką gauna.
Kredito spąstai
Pernai kai kurias dovanas pirkau kreditine kortele, galvodamas, kad sumokėsiu vėliau. Sausį ta suma atrodė daug didesnė nei gruodį. Šiemet nusprendžiau dovanoms nenaudoti kredito, išsimokėtinai ir „pirk dabar, mokėk vėliau“ paslaugų.
Šventės praeina greitai, o skolos lieka. Jei dovanai reikia skolintis, gal ji per brangi.
Dovanos, kurios nekainuoja daug
Šiemet nusprendėme dalį dovanų pasidaryti patys. Žmona mezga šalikus, aš su vaikais darome nuotraukų albumą seneliams. Uošviams dovanosime „laiko kuponą“: kelias dienas pagalbos sode pavasarį. Tokios dovanos kainuoja nedaug, bet jas prisimena ilgiau nei dar vieną kvepalų rinkinį.
Taip pat pastebėjau, kad kartais geriausia dovana yra tai, ko žmogui tikrai reikia, net jei tai nėra romantiška. Pernai tėtis labiausiai apsidžiaugė ne brangiu laikrodžiu, o geromis darbo pirštinėmis ir nauju kirviu.
Dovanų pakavimas
Pernai vien dovanų popieriui, maišeliams ir kaspinams išleidau stebėtinai daug. Šiemet naudosime tai, ką turime namuose: rudą popierių, laikraščius, audinio skiautes, kankorėžius ir eglės šakeles. Tokios dovanos atrodo net gražiau ir natūraliau.
Vaikai mielai padeda pakuoti ir piešti ant popieriaus. Tai virto mūsų šeimos tradicija, kuri kainuoja beveik nieko, o sukuria daug šventinės nuotaikos.
Šventinis stalas ir kitos išlaidos
Peržiūrėjęs pernykštį išrašą, supratau, kad dovanos buvo tik dalis gruodžio išlaidų. Kūčių ir Kalėdų stalas, svečiai, kelionės pas gimines, eglutė, dekoracijos – visa tai kartu su dovanomis gruodį padarė brangiausiu metų mėnesiu.
Todėl šiemet į šventinį biudžetą įtraukėme viską, ne tik dovanas. Kai visos išlaidos surašytos vienoje vietoje, daug lengviau pamatyti, kur galima sutaupyti, o kur norime išleisti daugiau, nes tai mums svarbu.
Svarbiausia ne kaina
Kai paklausiau vaikų, kurias pernykštes dovanas jie labiausiai prisimena, jie neprisiminė brangiausių žaislų. Jie prisiminė, kaip visi kartu kepėme sausainius, kaip senelis išmokė juos žaisti šachmatais ir kaip žiemą važiavome slidinėti.
Šiemet dovanoms išleisime mažiau. Bet esu tikras, kad šventės nebus prastesnės. Gal net priešingai: sausį, peržiūrėdamas banko išrašą, nebesijausiu nejaukiai. O sutaupytus pinigus planuojame skirti žiemos išvykai visai šeimai.























