Jei dujinis katilas įsijungia, pakaitina vandenį vos dvi ar tris minutes, tada pats sustoja ir po kelių minučių viskas prasideda iš naujo, tai dar nereiškia rimto gedimo. Toks kartotinis darbas vadinamas taktavimu, ir specialistai jį aiškina gana paprastai: katilas ne visada gauna tiek apkrovos, kiek jam reikia dirbti tolydžiai.
Turinys (4)
Vis dėlto nuolatiniai startai ir sustojimai per visą dieną jau yra ženklas, kad verta patikrinti ne tik patį katilą, bet ir visą šildymo sistemą. Toks režimas gali varginti įrangą, didinti sąnaudas ir rodyti, kad kažkas namuose nustatyta ne taip, kaip turėtų.
Kodėl katilas pradeda „medžioti“ šilumą
Pats dažniausias scenarijus yra labai paprastas: katilas išskiria daugiau šilumos, nei tuo metu reikia būstui. Pavyzdžiui, šiltesniu rudens oru namui gali pakakti maždaug 2 kW, o katilo minimali galia siekia 5 kW. Vanduo sistemoje tada įkaista labai greitai, automatika sustabdo degiklį, o kai vanduo atvėsta, katilas vėl įsijungia.
Todėl perkant naują įrangą svarbu žiūrėti ne vien į didžiausią galią, bet ir į mažiausią. Jei katilas yra per galingas konkrečiam būstui, jis gali dirbti trumpais ciklais net ir tada, kai įrenginys iš pirmo žvilgsnio veikia be jokio gedimo. Ypač tai jaučiama mažesniuose arba gerai apšiltintuose namuose, kur šilumos poreikis būna palyginti nedidelis.
Kas dar išderina darbą
Dažnus įsijungimus gali sukelti ir per karštas vanduo šildymo sistemoje, netinkamoje vietoje sumontuotas termostatas arba užsukti radiatorių termostatiniai vožtuvai. Jei dalis radiatorių „užgniaužti“, šiluma nepasklinda po sistemą taip, kaip numatyta, o katilas greičiau pasiekia nustatytą ribą ir išsijungia.
Priežastimi gali tapti ir prasta vandens cirkuliacija. Taip nutinka, kai užsikemša filtras, sutrinka siurblys arba radiatoriuose susikaupia oro. Tada vanduo juda sunkiau, sistema lėčiau atiduoda šilumą, o katilas pradeda dirbti netolygiai. Tokios smulkmenos kartais atrodo nereikšmingos, bet šildymo įrangai jos turi didelę įtaką.
Vienas degtukas gali sutvarkyti visą lygtį: kaip iš 85 + 9 = 86 padaryti teisingą atsakymą
Šaukštelis medaus kavoje gali nustebinti: kaip sumažinti kartumą be cukraus
Kodėl popierinis kalendorius veikia kitaip nei telefono ekranas
Apelsinai ar bananai: kurie vaisiai švelniau veikia cukraus kiekį kraujyje
Kiek metų galima laikyti malkas ir kaip nepražiopsoti jų tinkamumo
Šuo priėjo ir ėmė uostyti tarpkojį? Štai ką jis iš tikrųjų bando apie jus sužinotiDar viena svarbi aplinkybė – metų laikas. Rudenį ir pavasarį katilas paprastai įsijungia dažniau nei žiemą, nes namas praranda mažiau šilumos ir jam reikia mažesnės galios. Tačiau jei trumpi ciklai kartojasi bet kokiu oru, o kartu atsiranda klaidų pranešimai ar neįprastas triukšmas, jau metas kviesti meistrą.
Ką galite patikrinti patys
Pirmas žingsnis – palyginti, kokia temperatūra nustatyta kambariuose ir kokia yra iš tikrųjų. Kartais problema slypi visai ne katile, o tame, kad jis šildo vandenį stipriau, nei reikia realiam poreikiui. Jei patalpose jau pakankamai šilta, katilas vis tiek gali bandyti pasiekti aukštesnį nustatymą ir taip nuolat junginėtis.
Taip pat verta pasižiūrėti, kur sumontuotas termostatas. Jei jis yra ten, kur greitai pasiekia šiluma iš saulės spindulių, kitų prietaisų ar tiesiog nuo paties katilo, sistema gali „galvoti“, kad namai jau pakankamai sušilo. Dėl to katilas ima elgtis taip, tarsi šilumos poreikis būtų dingęs anksčiau, nei jis iš tikrųjų pasiekia visus kambarius.
Dar vienas paprastas patikrinimas – radiatoriai. Jei ant jų užsukti vožtuvai arba dalis jų lieka praktiškai nepraleidžiantys šilumos, katilui sunkiau dirbti stabiliai. Tokiu atveju verta įsitikinti, kad sistema nėra užblokuota dėl kelių uždarytų baterijų ar oro jose.
Kada reikia meistro, o kada užtenka reguliavimo
Jeigu po paprastų patikrinimų problema neišnyksta, metas įvertinti pačią sistemą plačiau. Specialistui gali tekti patikrinti katilo galią, automatiką, siurblį ir vandens cirkuliaciją. Kartais užtenka teisingai sureguliuoti valdiklį arba pakeisti šilumnešio temperatūrą, kad katilas imtų dirbti tolygiau ir ilgesniais etapais.
Svarbu žinoti, kad dėl taktavimo iškart keisti katilo nebūtina. Dažnai padeda tinkamas reguliatoriaus sukalibravimas, temperatūros sumažinimas arba konkretaus gedimo pašalinimas šildymo sistemoje. Kitaip tariant, problema nebūtinai slypi pačiame įrenginyje – kartais kaltas jo derinimas prie namo poreikių.
Tačiau vieno dalyko daryti negalima savarankiškai: negalima reguliuoti dujų armatūros, degimo parametrų ar katilo apsauginių elementų. Tokie darbai turi būti patikėti specialistui, nes čia jau kalbama ne tik apie šildymo efektyvumą, bet ir apie saugumą. Jei katilas junginėjasi kartu su garsais, klaidomis ar pastebimai keistu veikimu, geriau nelaukti, kol mažas nesklandumas virs didesne problema.
Praktiškai svarbiausia yra stebėti, kada tiksliai katilas pradeda junginėtis: ar tai vyksta tik esant švelniam orui, ar ir šaltą dieną, ar problema atsiranda po termostato perstatymo, ar po radiatorių užsukimo. Tokia paprasta stebėsena dažnai padeda greičiau suprasti priežastį ir sutaupyti laiką, kurį kitu atveju tektų skirti bereikalingiems remontams.
