Vieną sausio rytą išėjau į vištidę su krepšeliu, tikėdamasi parsinešti bent kelis šviežius kiaušinius pusryčiams. Lauke spaudė šaltukas, po kojomis girgždėjo sniegas, o mano vištos pasitiko mane tokiu garsiu kudakavimu, lyg būčiau pavėlavusi į labai svarbų susirinkimą. Pirmiausia patikrinau vieną lizdą, paskui antrą, trečią, bet krepšelyje atsidūrė vos vienas kiaušinis.
Turinys (13)
- Kodėl žiemą vištos deda mažiau kiaušinių?
- Ingredientai 10 kg naminio grūdų mišinio
- Kaip ruošiu lesalo mišinį žingsnis po žingsnio
- Kodėl vištoms dedeklėms žiemą ypač svarbus kalcis?
- Kokių dar produktų žiemą galima duoti vištoms?
- Kodėl nereikėtų vištų žiemą šerti vien virtuvės likučiais?
- Kiek šviesos žiemą reikia vištoms dedeklėms?
- Švarus vanduo žiemą svarbus ne mažiau nei lesalas
- Kaip pasirūpinu vištide per šalčius?
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos lesinant vištas žiemą
- Kaip laikyti paruoštą grūdų mišinį?
- Dažniausiai užduodami klausimai
Grūdų lesyklose buvo, vištos atrodė žvalios, tad nesupratau, kur dingo vasarą buvęs gausus derlius. Grįžusi į virtuvę prisiminiau seną močiutės užrašų knygelę, kurioje ji buvo pasižymėjusi įvairių ūkio darbų ir lesinimo patarimų.
Tarp pageltusių lapų radau sakinį, kuris man įstrigo labiausiai: „Vištai reikia ne pilno gūžio, o gero lesalo.“ Močiutė, žinoma, neturėjo šiuolaikinių lesalų sudėties lentelių, tačiau puikiai suprato, kad vien kviečiais žiemą dedeklių neišmaitinsi. Pasidomėjusi atidžiau supratau, kad kiaušinių skaičių lemia ne tik lesalas, bet ir trumpesnės dienos, vištų amžius, šėrimasis bei laikymo sąlygos.
Dabar žiemai ruošiuosi iš anksto, nes nenoriu laukti, kol lizdai visai ištuštės. O svarbiausia – nesivaikau stebuklingų priedų, kurie neva privers kiekvieną vištą dėti po kiaušinį kasdien.
Kodėl žiemą vištos deda mažiau kiaušinių?
Viena svarbiausių priežasčių yra sutrumpėjusi diena. Lietuvoje vėlyvą rudenį ir žiemą natūralios šviesos gerokai sumažėja, todėl daugelio vištų dedeklių organizme sulėtėja su kiaušinių formavimusi susiję procesai. Net ir gerai lesinamos vištos šiuo laikotarpiu gali dėti rečiau. Be to, kai kurios rudenį keičia plunksnas, o šėrimosi metu organizmas nemažai maistinių medžiagų skiria naujoms plunksnoms auginti.
Dar svarbu prisiminti vištų amžių ir veislę. Jaunesnės, produktyvių dedeklių veislių vištos dažnai deda daugiau negu vyresnės, tačiau ir jų produktyvumas nėra vienodas visus metus. Staigūs aplinkos pokyčiai, stresas, prastas vėdinimas arba sveikatos sutrikimai taip pat gali sumažinti kiaušinių skaičių. Todėl pastebėjusi pokyčius pirmiausia įvertinu visą vištidės situaciją, o ne iškart padidinu lesalo porcijas.
Pirmąją žiemą netekau dviejų triušiukų: kaltas buvo ne šaltis, o skersvėjis ir užšalęs vanduo
Ką dedu į vištų lesyklas rudenį ir žiemą: 7 svarbūs dalykai, kuriuos verta žinoti kiekvienam šeimininkui
Vištos pradėjo kapoti savo kiaušinius? Pirmiausia tikrinkite ne paukštį, o vištidę
Apšiltinau tvartą, kad ožkoms būtų šilta, o po trijų savaičių jos pradėjo kosėti
Vištos pradėjo dėti mažiau kiaušinių? Pirmiausia patikrinkite lesalą, kalcį ir vandenį
Rudenį bitės pačios išvaro tranus iš avilio – štai kada tai normalu, o kada verta sunerimtiIngredientai 10 kg naminio grūdų mišinio
- 4 kg kviečių
- 2 kg smulkintų kukurūzų
- 1 kg miežių
- 2 kg saulėgrąžų rupinių
- 1 kg sojų rupinių, skirtų gyvulių ir paukščių šėrimui
Svarbu: tai grūdų ir augalinių baltymų mišinys, o ne visavertis vištų dedeklių lesalas. Jame nėra pagal dedeklių poreikius tiksliai subalansuoto kalcio, fosforo, natrio, vitaminų, mikroelementų ir kai kurių nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekio. Norint jį naudoti kaip pagrindą visaverčiam racionui, reikia tinkamai apskaičiuoti sudėtį ir pagal gamintojo nurodymus pasirinkti atitinkamą mineralinį bei vitamininį papildą. Jei tokios galimybės neturiu, renkuosi jau subalansuotą kombinuotąjį lesalą dedeklėms.
Kaip ruošiu lesalo mišinį žingsnis po žingsnio
Pirmiausia atsirenku kokybiškus grūdus
Prieš maišydama lesalą patikrinu kviečius, miežius ir kukurūzus. Grūdai turi būti sausi, švarūs, be pelėsio, neįprasto kvapo ar kenkėjų požymių. Jeigu jie sudrėkę ir pradėję gesti, vištoms jų neduodu, nes sugedęs lesalas gali pakenkti paukščių sveikatai. Man geriau pasiruošti mažesnį šviežio mišinio kiekį, negu sandėliuoti didelę krūvą netinkamomis sąlygomis.
Smulkintus kukurūzus renkuosi todėl, kad juos patogu tolygiai sumaišyti su kitais ingredientais. Tačiau vien kukurūzais dedeklių šerti nereikėtų, nes jie daugiausia suteikia energijos ir nepatenkina visų vištų mitybos poreikių. Kviečiai ir miežiai taip pat prisideda prie energinės raciono vertės, bet kiaušiniams formuoti reikia ir tinkamo baltymų bei mineralų kiekio. Todėl šiame mišinyje yra ne tik grūdų, bet ir baltyminių rupinių.
Įmaišau saulėgrąžų ir sojų rupinius
Į didesnį švarų indą supilu grūdus ir suberiu saulėgrąžų bei sojų rupinius. Rupiniai yra baltymingos pašarinės žaliavos, kurios gali padėti subalansuoti grūdų pagrindu ruošiamą racioną. Vis dėlto jų maistinė vertė priklauso nuo konkretaus produkto sudėties ir apdorojimo. Ypač svarbu naudoti gyvulių šėrimui skirtus tinkamai apdorotus sojų rupinius, o ne neapdorotas sojų pupeles.
Visus ingredientus kruopščiai sumaišau, kad rupiniai nesusikauptų vienoje indo pusėje. Jei mišinio ruošiu daugiau, patogiau maišyti dalimis, palaipsniui sujungiant visas sudedamąsias dalis. Taip lesalas tampa vienodesnis, nors vien geras išmaišymas dar negarantuoja tinkamos maistinės sudėties. Prieš pradėdama reguliariai juo lesinti vištas, įvertinu, kaip visas jų dienos racionas bus subalansuotas.
Pasirūpinu tinkamais mineralais ir vitaminais
Šis žingsnis svarbesnis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Vištoms dedeklėms reikia pakankamai kalcio kiaušinių lukštams formuoti, tačiau joms taip pat būtinas fosforas, natris, vitaminai ir mikroelementai. Tam galima naudoti specialiai dedeklėms skirtus mineralinius bei vitamininius papildus, tik jų kiekį būtina apskaičiuoti pagal konkretaus produkto instrukciją. Vienodos dozės visiems papildams nėra, todėl jų neberiu iš akies.
Jeigu vištos lesinamos visaverčiu kombinuotuoju lesalu, papildomų vitaminų ar mineralų ne visada reikia, nes jie jau būna įtraukti į sudėtį. Per didelis kai kurių medžiagų kiekis taip pat gali būti žalingas. Todėl niekada nesumaišau kelių skirtingų premiksų vien dėl noro, kad vištos geriau dėtų. Kai abejoju dėl pašaro sudėties, pasitariu su paukščių mitybą išmanančiu specialistu.
Kodėl vištoms dedeklėms žiemą ypač svarbus kalcis?
Kiekvienam kiaušinio lukštui susidaryti reikia nemažai kalcio, todėl dedeklių poreikiai skiriasi nuo nededančių paukščių. Jei racione jo per mažai, lukštai gali tapti plonesni ir trapesni, o ilgainiui gali nukentėti ir pačios vištos sveikata. Dėl to pasirūpinu, kad dedeklės gautų tinkamo kalcio iš visaverčio lesalo. Taip pat atskiroje lesyklėlėje galima pasiūlyti paukščiams skirtų stambesnių kalcio šaltinių, pavyzdžiui, pašarinio kalkakmenio ar kriauklelių, atsižvelgiant į visą racioną.
Nenaudoju statybinėms reikmėms skirtų kalkių ar kitų neaiškios sudėties medžiagų. Paukščių pašarams skirti mineraliniai papildai turi būti tinkamos kokybės ir aiškiai paženklinti. Svarbu ne tik tai, kad lesykloje būtų kalcio, bet ir kad visame racione jis būtų tinkamai suderintas su kitomis maistinėmis medžiagomis. Dėl to visavertis lesalas dažnai yra paprasčiausias sprendimas nedideliam namų ūkiui.
Kokių dar produktų žiemą galima duoti vištoms?
Žiemą mėgstu vištoms pasiūlyti šiek tiek tarkuotų morkų, smulkinto moliūgo ar tinkamų žalumynų. Tokie produktai gali paįvairinti racioną ir suteikti papildomų maistinių medžiagų, tačiau jie nepakeičia pagrindinio subalansuoto lesalo. Daržoves duodu saikingai, kad vištos neprisilesintų vien jų ir neprarastų apetito pagrindiniam pašarui. Ypač stengiuosi nepalikti didelių daržovių likučių, kurie vištidėje pradėtų gesti.
Jeigu ruošiu drėgną lesalą, jis turi būti šviežias ir ne karštas. Žiemą gali tikti kambario temperatūros arba vos šiltas pašaras, tačiau jo paruošiu tik tiek, kiek vištos greitai sulesa. Ilgai stovintis drėgnas lesalas gali gesti, ypač jeigu vištidėje šilta ar nepakankamai švaru. Todėl po lesinimo likučius pašalinu, o indus reguliariai išplaunu.
Kodėl nereikėtų vištų žiemą šerti vien virtuvės likučiais?
Anksčiau daugelyje ūkių vištoms būdavo duodama nemažai duonos, virtų bulvių ir įvairių maisto likučių. Tačiau tokie produktai nėra subalansuotas dedeklių lesalas ir didesniais kiekiais gali išstumti iš raciono reikalingus baltymus bei mineralus. Be to, sūrūs, sugedę ar netinkami produktai gali pakenkti paukščių sveikatai. Todėl vištoms pirmiausia duodu jų poreikius atitinkantį lesalą, o ne tai, kas liko nuo šeimos pietų.
Ypač svarbu atsižvelgti į Lietuvoje galiojančius gyvūnų šėrimo ir biologinio saugumo reikalavimus. Virtuvės bei maitinimo atliekų naudojimas ūkiniams gyvūnams gali būti draudžiamas, todėl nesirenku neaiškios kilmės maisto atliekų kaip lesalo. Vietoj to naudoju pašarams tinkamas žaliavas ir produktus, kurių sudėtį žinau. Taip lengviau kontroliuoti racioną ir išvengti nereikalingos rizikos.
Kiek šviesos žiemą reikia vištoms dedeklėms?
Net ir puikiai subalansuotas lesalas negarantuos gausaus kiaušinių dėjimo, jei vištoms labai trūksta šviesos. Daugeliui produktyvių suaugusių dedeklių stabilų dėjimą padeda palaikyti maždaug 14–16 valandų šviesos per parą. Tačiau tai nereiškia, kad vištidėje lemputė turi degti visą naktį. Paukščiams būtinas ir reguliarus nepertraukiamas tamsos laikotarpis poilsiui.
Jeigu naudoju papildomą apšvietimą, dienos ilgį didinu palaipsniui ir palaikau pastovų režimą. Staigūs šviesos grafiko pokyčiai gali kelti paukščiams stresą. Taip pat pasirūpinu, kad elektros instaliacija vištidėje būtų saugi, apsaugota nuo drėgmės, dulkių ir paukščių. Man svarbu ne išspausti kuo daugiau kiaušinių bet kokia kaina, o užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas.
Švarus vanduo žiemą svarbus ne mažiau nei lesalas
Kai lauke spaudžia šaltis, vištidėje pirmiausia patikrinu girdyklas. Vanduo gali užšalti gerokai greičiau, nei tikimės, o be nuolatinio priėjimo prie švaraus geriamojo vandens vištos gali mažiau lesti ir prasčiau dėti. Todėl pasirūpinu neužšąlančia girdykla arba reguliariai keičiu vandenį. Vien tinkamo lesalo nepakanka, jei paukščiai neturi galimybės normaliai atsigerti.
Vanduo taip pat turi būti švarus, be lesalo likučių ir nešvarumų. Reguliariai išplaunu girdyklas, nes jose gali kauptis apnašos bei mikroorganizmai. Jei vištidėje naudojamas elektrinis girdyklos šildymas, renkuosi tik tam pritaikytą saugų įrenginį. Žiemos priežiūroje tokie paprasti dalykai kartais turi daugiau reikšmės nei papildoma sauja grūdų.
Kaip pasirūpinu vištide per šalčius?
Žiemą labai svarbu, kad vištidėje būtų sausa, švari ir ne per drėgna. Drėgni pakratai, amoniako kvapas ir prastas vėdinimas gali pabloginti paukščių savijautą bei padidinti kvėpavimo takų problemų riziką. Todėl pakratus reguliariai apžiūriu ir keičiu, kai jie sudrėksta. Tuo pačiu pasirūpinu oro apykaita, bet vengiu stipraus tiesioginio skersvėjo paukščių poilsio vietose.
Jeigu vištos ramios, aktyvios, noriai lesa ir atrodo sveikos, man tai geras ženklas, kad laikymo sąlygos tinkamos. Tačiau jei pastebiu apatiją, staigų dėjimo sumažėjimą, viduriavimą, kvėpavimo sutrikimus ar kitus ligos požymius, nelaukiu, kol problema išsispręs vien pakeitus lesalą. Tokiais atvejais svarbu kreiptis į veterinarijos gydytoją. Ne kiekvienas tuščias lizdas reiškia maistinių medžiagų trūkumą.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Didžiausia mano išmokta pamoka – žiūrėti į visą vištų racioną, o ne ieškoti vieno stebuklingo ingrediento. Kviečiai, kukurūzai ir miežiai suteikia energijos, rupiniai papildo baltymų kiekį, tačiau be tinkamo mineralų, vitaminų ir aminorūgščių balanso toks mišinys nėra visavertis. Todėl, jei nesu tikra, kad galiu jį teisingai subalansuoti, renkuosi visavertį dedeklių kombinuotąjį lesalą. Namines mišinio proporcijas vertinu kaip informaciją apie galimas žaliavas, o ne kaip paruoštą universalų šėrimo planą.
Taip pat žiemą stengiuosi nekeisti lesalo staiga. Jei reikia pereiti prie kito tinkamo pašaro, tai darau palaipsniui, stebėdama vištų apetitą ir bendrą būklę. Ne mažiau dėmesio skiriu lesalo laikymui – jis turi būti sausas, apsaugotas nuo graužikų, drėgmės ir pelėsio. Net geriausios sudėties pašaras nebus naudingas, jei laikomas netinkamai.
Dažniausios klaidos lesinant vištas žiemą
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad kuo daugiau grūdų subersiu, tuo daugiau kiaušinių gausiu. Jeigu racione trūksta baltymų, kalcio ar kitų maistinių medžiagų, papildoma energija problemos neišspręs. Kita klaida – savavališkai didinti premiksų dozes arba kartu naudoti kelis papildus, neįvertinus jų sudėties. Perteklinis kai kurių vitaminų ir mineralų kiekis taip pat gali būti žalingas.
Dar viena klaida – visą dėmesį skirti lesyklai ir pamiršti šviesą, vandenį bei vištidės būklę. Žiemą šie dalykai veikia kartu, todėl vienas gerai paruoštas mišinys negali atstoti tinkamos priežiūros. Taip pat nereikia tikėtis, kad šėrimosi metu ar vyresniame amžiuje vištos dės tiek pat, kiek vasarą. Natūralūs produktyvumo pokyčiai yra įprasta paukščių gyvenimo dalis.
Kaip laikyti paruoštą grūdų mišinį?
Jeigu ruošiu grūdų mišinį, jį laikau sausoje, vėsioje, nuo graužikų apsaugotoje vietoje. Tam naudoju švarius pašarams skirtus indus arba tinkamas sandarias talpyklas, kuriose nesikaupia drėgmė. Ypač atidžiai stebiu rupinius, nes jų kokybė gali blogėti dėl netinkamo laikymo ir šilumos. Mišinio negaminu daugiau, nei galiu saugiai sunaudoti per žaliavų gamintojo rekomenduojamą laiką.
Jeigu lesalas pradeda skleisti rūgštų, apkartusį ar pelėsio kvapą, jo vištoms neduodu. Taip pat nebandau pašaro gelbėti jį išdžiovindama ar sumaišydama su šviežiais grūdais. Sugedęs lesalas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl kokybė man visada svarbesnė už norą nieko neišmesti. Geriausia pasirūpinti tinkamomis laikymo sąlygomis dar prieš perkant didesnį žaliavų kiekį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šis 10 kg grūdų mišinys tinka kaip vienintelis vištų lesalas?
Ne, pagal pateiktas proporcijas tai nėra visavertis dedeklių pašaras. Jame nepakankamai tiksliai subalansuotas kalcio, fosforo, natrio, vitaminų, mikroelementų ir kai kurių aminorūgščių kiekis. Jei norite jį naudoti reguliariai, visą racioną reikėtų tinkamai apskaičiuoti, o paprasčiausia alternatyva – kokybiškas visavertis kombinuotasis lesalas dedeklėms.
Ar galima vištoms žiemą duoti moliūgo ir morkų?
Taip, nedidelis kiekis šviežių, tinkamai paruoštų daržovių gali paįvairinti lesalą. Tačiau jos neturi pakeisti pagrindinio subalansuoto raciono, nes vien daržovėse nėra visų kiaušinių dėjimui reikalingų maistinių medžiagų. Aš jas naudoju kaip papildomą lesalą, o ne kaip pagrindinį žiemos maistą.
Kodėl vištos nebededa kiaušinių, nors gauna gerą lesalą?
Priežasčių gali būti įvairių, įskaitant sutrumpėjusią dieną, šėrimąsi, amžių, stresą arba sveikatos sutrikimus. Kartais pakanka pagerinti apšvietimą ir laikymo sąlygas, tačiau ne visada problema susijusi su priežiūra. Jei produktyvumas sumažėja staiga arba kartu pastebite ligos požymių, verta kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Ar papildomas apšvietimas žiemą tikrai padeda?
Tinkamai suplanuotas papildomas apšvietimas gali padėti suaugusioms dedeklėms palaikyti stabilesnį kiaušinių dėjimą. Tačiau šviesos trukmę reikia reguliuoti palaipsniui, o paukščiams būtinas ir nepertraukiamas tamsos laikotarpis. Vien lemputė taip pat nepadės, jeigu racione trūks maistinių medžiagų arba vištos bus nesveikos.
Dabar žiemą eidama į vištidę su krepšeliu jau nebesitikiu, kad kiekvieną rytą visi lizdai bus pilni. Vietoj to stengiuosi, kad vištos turėtų gerą lesalą, švaraus vandens, sausą pakratą ir ramias sąlygas, o kiaušiniai būtų natūralus tinkamos priežiūros rezultatas. Kartais prisimenu močiutės užrašų knygelę ir jos paprastą mintį, kad pilna lesykla dar nereiškia visavertės mitybos. O kuo jūs lesinate savo vištas žiemą? Parašykite komentaruose, ar naudojate kombinuotąjį lesalą, ar ruošiate savą grūdų mišinį, ir kaip pasikeičia jūsų vištų kiaušinių dėjimas atėjus šalčiams!
