Vieną žiemą pastebėjau, kad mano vištidėje kažkas pasikeitė. Vištos atrodė sveikos, lesalą lesė noriai, tačiau kiaušinių lizduose kasdien rasdavau vis mažiau. Iš pradžių kaltinau šaltį ir trumpas dienas, nes vasarą tokių problemų beveik nebūdavo. Tačiau pasikalbėjusi su patyrusia kaimyne supratau, kad verta atidžiau pasižiūrėti ne tik į vištidės temperatūrą, bet ir į tai, ką kasdien beriu į lesyklas.
Turinys (12)
- Kodėl rudenį ir žiemą vištos deda mažiau kiaušinių?
- 1. Vien kviečiais vištų nelesinu
- 2. Pasirūpinu, kad racione pakaktų baltymų
- 3. Kalcis svarbus tvirtam kiaušinių lukštui
- 4. Žiemą vištoms pasiūlau morkų ir moliūgo
- 5. Šaltomis dienomis kartais paruošiu drungną lesalų košę
- 6. Švarus ir neužšalęs vanduo – būtinybė
- 7. Be tinkamo apšvietimo vien lesinimo gali nepakakti
- Dar keli svarbūs darbai vištidėje
- Dažniausios klaidos lesinant vištas žiemą
- Ar įmanoma išlaikyti gerą dėslumą visą žiemą?
- Dažniausiai užduodami klausimai
Anksčiau man atrodė, kad vištoms užtenka gerų kviečių, trupučio kukurūzų ir virtuvėje likusių daržovių. Tačiau dedeklėms reikia ne vien energijos, bet ir tinkamo kiekio baltymų, kalcio, vitaminų bei kitų maisto medžiagų. Žiemą, kai jos mažiau vaikšto lauke ir neberanda tiek vabzdžių ar žalumynų, visavertis lesinimas tampa ypač svarbus.
Dabar laikausi kelių paprastų taisyklių, nors žinau, kad net pati geriausia priežiūra negarantuoja po kiaušinį iš kiekvienos vištos kasdien.
Kodėl rudenį ir žiemą vištos deda mažiau kiaušinių?
Kai dienos trumpėja, natūraliai keičiasi ir vištų dėslumas. Kiaušinių dėjimą stipriai veikia šviesos trukmė, todėl žiemą dalis dedeklių gali dėti rečiau arba kuriam laikui visai nustoti. Be to, rudenį daugelis vištų keičia plunksnas, o šiam procesui organizmas sunaudoja nemažai maisto medžiagų. Dėslumą taip pat lemia paukščių amžius, veislė, sveikata ir patiriamas stresas.
Šaltuoju laikotarpiu vištos gali sulesinti daugiau pašaro, nes dalis energijos sunaudojama kūno šilumai palaikyti. Tačiau vien didesnis grūdų kiekis dar nereiškia, kad jos gaus visko, ko reikia kiaušiniams formuotis. Todėl pirmiausia patikrinu pagrindinio lesalo sudėtį ir stebiu, ar paukščiai turi pakankamai maisto. Jei dėslumas staiga smarkiai sumažėja, įvertinu ir galimas sveikatos problemas.
1. Vien kviečiais vištų nelesinu
Kviečiai, miežiai ir kukurūzai suteikia energijos, tačiau vien jų dedeklėms nepakanka. Jei didžiąją raciono dalį sudaro grūdai, paukščiams gali pritrūkti baltymų, kalcio ir kitų svarbių maisto medžiagų. Todėl pagrindiniu pašaru renkuosi visavertį kombinuotąjį lesalą, skirtą būtent kiaušinius dedančioms vištoms. Tokiuose lesaluose maistinių medžiagų santykis paprastai jau būna subalansuotas.
Grūdus naudoju tik kaip papildomą skanėstą, o ne pagrindinį maistą. Ypač atsargiai beriu kukurūzus, nes jie kaloringi ir pernelyg didelis jų kiekis gali prisidėti prie nutukimo. Papildomi grūdai ir kiti skanėstai kartu neturėtų sudaryti daugiau kaip maždaug dešimtadalio dienos raciono. Taip vištos gali pasilepinti, bet nepraranda svarbiausių maisto medžiagų iš visaverčio lesalo.
2. Pasirūpinu, kad racione pakaktų baltymų
Baltymai reikalingi ne tik raumenims ir plunksnoms, bet ir kiaušiniams formuotis. Suaugusioms dedeklėms skirtuose visaverčiuose lesaluose dažnai būna apie 16–18 procentų žalių baltymų. Man tai patogus orientyras renkantis pašarą, tačiau visada atsižvelgiu į jo gamintojo nurodymus. Perkant lesalą verta patikrinti, ar jis tikrai skirtas dedeklėms, o ne viščiukams ar mėsiniams paukščiams.
Baltymų šaltiniai gali būti sojų ar saulėgrąžų rupiniai bei tinkamai paruošti ankštiniai augalai. Tačiau jei vištos jau lesa visavertį kombinuotąjį lesalą, papildomų baltyminių priedų savavališkai nemaišau. Pernelyg dažnai keičiant racioną galima išbalansuoti maistinių medžiagų santykį. Man paprasčiau ir patikimiau remtis geros sudėties pagrindiniu lesalu.
3. Kalcis svarbus tvirtam kiaušinių lukštui
Jeigu pastebiu, kad kiaušinių lukštai tampa neįprastai ploni arba lengvai trūkinėja, patikrinu, ar vištos gauna pakankamai kalcio. Dedeklėms jo reikia gerokai daugiau negu jauniems, dar nededantiems paukščiams. Todėl šalia pagrindinio lesalo galiu pastatyti atskirą indelį su paukščiams skirtomis lesamosiomis kriauklelėmis arba tinkamu kalcio papildu. Vištos gali jo palesti pagal poreikį.
Kartais naudojami ir gerai išdžiovinti, susmulkinti kiaušinių lukštai, tačiau jais vienais nepasikliaučiau. Svarbu nepainioti kalcio šaltinio su virškinimui skirtu žvyreliu, nes jų paskirtis skiriasi. Be to, minkšti lukštai ne visada reiškia vien kalcio trūkumą – įtakos gali turėti ir amžius ar sveikatos sutrikimai. Jei problema kartojasi, geriau pasitarti su veterinaru.
4. Žiemą vištoms pasiūlau morkų ir moliūgo
Kai darže lieka morkų ar moliūgų, dalį jų panaudoju vištoms palepinti. Morkas sutarkuoju, o moliūgą supjaustau nedideliais gabalėliais, kad būtų patogu lesti. Šios daržovės paįvairina racioną, o moliūguose esantys karotenoidai gali prisidėti prie sodresnės kiaušinio trynio spalvos. Vis dėlto daržovės nepakeičia visaverčio lesalo, todėl duodu jų saikingai.
Niekada nelesinu vištų supuvusiais, supelijusiais ar kitaip sugedusiais produktais. Taip pat neduodu labai sūrių, riebių ir stipriai prieskoniais pagardintų virtuvės likučių. Jeigu noriu pasiūlyti neįprastą daržovę, pirmiausia pasitikrinu, ar ji tikrai tinkama paukščiams. Man svarbiausia, kad papildomi skanėstai būtų saugūs, o ne tiesiog padėtų sunaudoti visas virtuvės atliekas.
5. Šaltomis dienomis kartais paruošiu drungną lesalų košę
Kai lauke spaudžia šaltukas, kartais vištoms pasiūlau nedidelę porciją drungno, sudrėkinto visaverčio lesalo. Tokia košė gali būti malonus paįvairinimas, tačiau jos nelaikau stebuklinga priemone kiaušinių kiekiui padidinti. Naudoju tik švarų vandenį ir tokį lesalą, kuris tinkamas mano dedeklėms. Košė turi būti vos drungna, o ne karšta.
Gaminu tik tiek, kiek vištos gali greitai sulesti. Likusią drėgną masę pašalinu, nes ji gali sugesti, užsiteršti arba šaltyje sušalti į kietą gabalą. Į košę nededu druskos, prieskonių ar riebių pietų likučių. Pagrindinis sausas visavertis lesalas ir toliau turi būti prieinamas pagal pasirinktą lesinimo tvarką.
6. Švarus ir neužšalęs vanduo – būtinybė
Anksčiau daugiausia dėmesio skirdavau lesalams, tačiau žiemą supratau, koks svarbus vištoms vanduo. Jei girdykloje jis užšąla, paukščiai nebegali normaliai atsigerti, o tai greitai atsiliepia jų savijautai ir dėslumui. Todėl net šalčiausiomis dienomis pasirūpinu, kad jos visada turėtų švaraus, skysto vandens. Girdyklą tikrinu kelis kartus per dieną, jei žinau, kad lauke stipriai šąla.
Esant galimybei galima naudoti specialiai paukščiams skirtą saugią šildomą girdyklą. Svarbu, kad elektros įranga būtų tinkama drėgnai aplinkai ir įrengta pagal gamintojo reikalavimus. Jei tokios neturiu, reguliariai pakeičiu užšalusį vandenį. Net ir pats geriausias pašaras nepadės, jei vištos negalės atsigerti.
Mano svarbiausia taisyklė: žiemą pirmiausia pasirūpinu visaverčiu dedeklių lesalu, kalcio šaltiniu ir nuolat prieinamu neužšalusiu vandeniu. Papildomos daržovės, grūdai ar drungna košė gali paįvairinti mitybą, tačiau neturi išstumti pagrindinio pašaro.
7. Be tinkamo apšvietimo vien lesinimo gali nepakakti
Dar vienas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį, – šviesos trukmė. Suaugusių dedeklių dėslumui palaikyti paprastai rekomenduojama apie 14–16 valandų šviesos per parą, įskaitant natūralią dienos šviesą. Lietuvoje žiemos dienos gerokai trumpesnės, todėl kai kurie šeimininkai vištidėse naudoja papildomą apšvietimą su laikmačiu. Tačiau šviesos režimą svarbu keisti palaipsniui ir nepalikti lempų degti visą parą.
Man svarbu, kad vištos turėtų ir pakankamai nepertraukiamo tamsaus laiko poilsiui. Jei nusprendžiu naudoti papildomą apšvietimą, renkuosi saugiai įrengtą sistemą ir nuoseklų režimą. Taip pat suprantu, kad plunksnas keičiančioms ar vyresnėms vištoms vien šviesos prailginimas negarantuos gausesnio dėslumo. Kartais natūralus poilsio laikotarpis yra normali paukščio gyvenimo ciklo dalis.
Dar keli svarbūs darbai vištidėje
Net ir geriausiai lesinamos vištos prastai jausis drėgnoje, nevėdinamoje patalpoje. Todėl reguliariai keičiu sudrėkusius pakratus ir pasirūpinu, kad vištidėje būtų pakankama oro apykaita. Tačiau šaltas skersvėjis neturėtų pūsti tiesiai į ant laktų tupinčius paukščius. Taip pat saugau pašarus nuo pelių, kitų graužikų ir drėgmės.
Dažniausios klaidos lesinant vištas žiemą
Dažniausiai suklystama tuomet, kai visas dėmesys skiriamas kukurūzams, kviečiams ar virtuvės likučiams. Atrodo, kad vištos sočios, tačiau jų racione gali trūkti svarbių maisto medžiagų. Kita klaida – nepatikrinti užšalusios girdyklos ir manyti, kad paukščiams užteks sniego. Aš taip pat stengiuosi nekeisti pašaro staiga ir nepasikliauti vienu tariamai stebuklingu priedu.
Jeigu vištos ne tik nustoja dėti, bet ir tampa vangios, neėda, sunkiai kvėpuoja ar viduriuoja, problemos nebandau spręsti vien lesalu. Tokie požymiai gali rodyti ligą ar kitą sveikatos sutrikimą. Tuomet kreipiuosi į veterinarą, o sergančius paukščius prižiūriu pagal jo nurodymus. Dėslumo sumažėjimas ne visada reiškia, kad trūksta vitaminų.
Ar įmanoma išlaikyti gerą dėslumą visą žiemą?
Geras lesinimas, vanduo, tinkamas apšvietimas ir sausa vištidė gali padėti dedeklėms išlikti produktyvesnėms. Tačiau kiaušinių kiekį lemia ir veislė, amžius, plunksnų keitimasis bei individuali paukščių būklė. Todėl nesitikiu, kad kiekviena višta kasdien padės po kiaušinį net šalčiausią žiemą. Man svarbiausia, kad paukščiai būtų sveiki, aktyvūs ir gautų visko, ko jiems reikia.
O jūs kuo lesinate savo vištas rudenį ir žiemą? Ar duodate kukurūzų, moliūgų, drungnos lesalų košės, o gal naudojate tik visavertį kombinuotąjį lesalą? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose – man labai įdomu sužinoti, kas geriausiai pasiteisina jūsų vištidėje!
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kukurūzai padeda vištoms geriau dėti kiaušinius? Kukurūzai suteikia energijos, tačiau juose nėra visų dedeklėms reikalingų maisto medžiagų. Jei jų duodama per daug, jie gali išstumti visavertį pašarą ir skatinti nutukimą. Todėl kukurūzus naudoju tik kaip nedidelį papildomą skanėstą.
Kiek baltymų turi būti dedeklių lesale? Suaugusioms kiaušinius dedančioms vištoms skirtuose visaverčiuose lesaluose dažnai būna apie 16–18 procentų baltymų. Tačiau svarbu ne vien šis skaičius, bet ir subalansuotas visų maisto medžiagų kiekis. Todėl papildomų baltymų savavališkai nededu, jei vištos gauna tinkamą visavertį lesalą.
Kodėl vištos žiemą nededa kiaušinių, nors gerai lesa? Viena dažniausių priežasčių – sutrumpėjusi diena, tačiau įtakos gali turėti ir plunksnų keitimasis, amžius ar patiriamas stresas. Taip pat verta patikrinti, ar vanduo neužšąla ir ar vištidėje nėra drėgmės. Jei dėslumas sumažėja staiga arba atsiranda ligos požymių, geriausia pasitarti su veterinaru.
