Kiekvieną rudenį, kai darže pradeda masiškai nokti pomidorai, mūsų virtuvėje prasideda tikras darbymetis. Vienus valgome šviežius, iš kitų verdu padažus, o patys minkščiausi, bet dar visiškai sveiki vaisiai dažnai lieka paskutiniai. Anksčiau vis galvodavau, ką su jais nuveikti, nes dar vienos didelės konservavimo dienos jau visai nesinorėdavo. Kol kartą išbandžiau labai paprastą būdą – sutrinti pomidorus ir užšaldyti juos nedidelėmis porcijomis.
Turinys (8)
Dabar žiemą, kai verdu barščius, troškintus kopūstus ar mėsos padažą, man nebereikia atidaryti viso stiklainio pomidorų. Tiesiog iš šaldiklio išimu vieną ar du pomidorų tyrės briketus ir dedu tiesiai į puodą. Jie užima nedaug vietos, ypač jei tyrę prieš šaldymą šiek tiek sutirštinu, o skonis išlieka maloniai pomidoriškas.
Labiausiai man patinka tai, kad šiam ruošiniui nereikia nei acto, nei cukraus, nei druskos – tik prinokusių pomidorų ir šaldiklio.
Ingredientai
Šįkart ingredientų sąrašas toks trumpas, kad net smagu. Pomidorų kiekį renkuosi pagal turimą derlių ir laisvą vietą šaldiklyje, nes receptas nereikalauja griežtų proporcijų. Pirmam bandymui siūlyčiau pasiruošti vieną ar du kilogramus, kad galėtumėte įvertinti, kokio dydžio porcijos jums patogiausios.
- 1–2 kg gerai prinokusių pomidorų arba tiek, kiek norite užšaldyti
Papildomai pasiruošiu elektrinį trintuvą arba mėsmalę, silikonines formeles bei sandarius šaldymo maišelius. Patogiausios man tokios formelės, kuriose telpa maždaug 100–200 g pomidorų masės. Jeigu formelių neturiu, naudoju nedidelius šaldymui tinkamus indelius. Svarbiausia, kad visos priemonės būtų švarios ir skirtos sąlyčiui su maistu.
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia atrenku pomidorus. Geriausiai tinka mėsingi, sunokę ir kvapnūs vaisiai, kuriuose mažiau vandens. Tačiau galima naudoti ir sultingesnes veisles, tik jų tyrė bus skystesnė. Kiekvieną pomidorą atidžiai apžiūriu, nes supelijusių, pūvančių ar kitaip sugedusių vaisių šiam ruošiniui nenaudoju. Labai prinokę, bet sveiki pomidorai čia tinka puikiai.
Ukrainietiška kopūstienė su šonkauliukais: viena gudrybė padaro ją tirštą ir ypač sočią
Maniau, kad iš trijų bulvių vakarienės nebus, bet įpyliau pieno ir įdėjau mielių – rezultatas nustebino
Sulčiaspaudės neturiu, bet morkų sultis žiemai vis tiek pasiruošiu – išbandžiau seną paprastą būdą
Žiemą sriubą išverdu kur kas greičiau: rudenį pasiruošiu šio daržovių mišinio ir užšaldau porcijomis
Tešla virtiniams vis plyšdavo ir lipdavo prie rankų, kol sužinojau šią paprastą gudrybę su verdančiu vandeniu
Pusę kilogramo moliūgo sumaišau su lavašu – namiškiai netiki, iš ko pagamintas šis tortasTuomet pomidorus nuplaunu ir paruošiu. Gerai nuplaunu juos po tekančiu vandeniu, pašalinu kotelių vietas ir kietesnes šerdies dalis. Jeigu odelė plona, dažniausiai ją palieku, nes vėliau viską susmulkinsiu. Tačiau jei pomidorai turi storą, kietą odelę, juos trumpam panardinu į verdantį vandenį, paskui į šaltą ir lengvai nulupu. Taip tyrė išeina švelnesnės tekstūros.
Paruoštus pomidorus susmulkinu. Supjaustau didesnius vaisius gabalėliais ir sudedu į elektrinio trintuvo indą. Trinktelėju kelis kartus, kol gaunu tirštą, bet nebūtinai visiškai vientisą masę. Kartais specialiai palieku smulkių pomidorų minkštimo gabalėlių, nes troškiniuose jie visai skanūs. Jei trintuvo neturiu, pomidorus galima permalti ir mėsmale.
Masę paskirstau porcijomis. Silikonines formeles sustatau ant tvirto padėklo, kad būtų lengviau perkelti į šaldiklį. Į kiekvieną įpilu maždaug 100–200 g pomidorų tyrės, palikdama šiek tiek vietos masei plėstis šąlant. Jei naudoju mažus indelius, jų taip pat nepripildau iki pat viršaus. Porcijų dydį renkuosi pagal tai, kiek pomidorų paprastai dedu į sriubą ar padažą.
Galiausiai užšaldau ir supakuoju. Formeles dedu į maždaug –18 °C temperatūros šaldiklį ir palieku, kol tyrė visiškai sukietėja. Tada išimu pomidorų briketus, sudedu juos į sandarius šaldymo maišelius ir pašalinu kuo daugiau oro. Ant kiekvieno maišelio užrašau datą ir turinį, kad vėliau nereikėtų spėlioti. Taip visi pomidorų gabalėliai guli vienoje vietoje ir neužima tiek daug erdvės, kiek atskiri indeliai.
Mano gudrybė: kaip gauti tirštesnius pomidorų briketus
Jeigu pomidorai labai sultingi, iš jų paruošta tyrė gali būti gana vandeninga. Tai nėra blogai, ypač jei vėliau ją naudosite sriuboms, tačiau šaldiklyje toks ruošinys užims daugiau vietos. Todėl kartais susmulkintus pomidorus supilu į storadugnį puodą ir ant nedidelės kaitros paverdu, kol dalis vandens išgaruoja. Kiek laiko tai užtruks, priklauso nuo pomidorų sultingumo ir norimo tirštumo.
Verdamą masę nuolat pamaišau, ypač kai ji pradeda tirštėti. Neskubu didinti kaitros, nes pomidorai gali taškytis arba prisvilti prie dugno. Kai tyrė tampa panaši į tirštą padažą, nukeliu puodą nuo viryklės ir paskirstau į mažesnius negilius indus, kad greičiau atvėstų. Tik tada supilu ją į šaldymo formeles ir dedu į šaldiklį.
Mano mėgstamiausias patarimas: sriuboms dažnai šaldau paprastą žalių pomidorų tyrę, o padažams ir troškiniams pasiruošiu tirštesnių, trumpai pavirtų pomidorų briketų. Taip iš vieno derliaus turiu du skirtingus ruošinius, kuriuos žiemą galiu naudoti pagal poreikį.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Labai svarbu pasirinkti patogų porcijų dydį. Kai pirmą kartą šaldžiau pomidorus, pripildžiau kelis didelius indus, o vėliau supratau, kad vienam sriubos puodui tiek nereikia. Dabar mažos porcijos man kur kas praktiškesnės, nes galiu išsiimti tik tiek, kiek planuoju sunaudoti. Jei verdu nedidelį puodą, pakanka vieno briketo, o didesniam troškiniui imu kelis.
Taip pat visada išspaudžiu iš šaldymo maišelio kuo daugiau oro. Taip pomidorų paviršius mažiau džiūsta, o briketai geriau išsaugo skonį ir spalvą. Maišelių neperpildau, kad juos būtų galima patogiai sudėti vieną ant kito. Man patinka, kai šaldiklyje viskas aiškiai surūšiuota ir nereikia ieškoti tinkamo ruošinio tarp daugybės nepažymėtų pakuočių.
Dažniausios klaidos
Viena didžiausių klaidų – bandyti išgelbėti jau pradėjusius gesti pomidorus. Kartais gaila išmesti vaisių, kuris iš išorės atrodo tik truputį pažeistas, tačiau pelėsio ar puvinio turinčių pomidorų šaldymui nenaudoju. Šaldymas nepadaro sugedusio produkto tinkamo valgyti. Todėl ruošiniams renkuosi tik sveikus ir kokybiškus vaisius.
Kita klaida – šaldyti karštą pomidorų masę dideliame inde. Jei tyrę prieš tai verdu, pirmiausia pasirūpinu greitu atvėsinimu ir tik tada ją porcijuoju. Taip pat nepalieku virtos masės ilgai stovėti kambario temperatūroje. Paruoštą maistą į šaldytuvą ar šaldiklį reikia perkelti ne vėliau kaip per dvi valandas.
Dar viena klaida – tikėtis, kad atšildyti pomidorai bus tokie patys kaip švieži. Užšaldžius jų ląstelių struktūra pasikeičia, todėl atitirpę jie tampa gerokai minkštesni. Dėl šios priežasties tokios tyrės nenaudoju šviežioms salotoms. Tačiau sriubose, padažuose ir troškiniuose toks tekstūros pasikeitimas man visai netrukdo.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Pomidorų briketus laikau šaldiklyje, kuriame palaikoma maždaug –18 °C temperatūra. Gerai supakuota tyrė geriausią kokybę paprastai išsaugo maždaug 8–12 mėnesių. Ilgiau nuolat užšaldytas produktas nebūtinai tampa nesaugus, tačiau jo skonis, aromatas ir spalva gali pamažu prastėti. Todėl maišelius visada pažymiu paruošimo data ir pirmiausia sunaudoju senesnes atsargas.
Jei pomidorų tyrę planuoju naudoti karštam patiekalui, jos dažniausiai net neatšildau. Sušalusį briketą įdedu į puodą ir pakaitinu, kol jis visiškai ištirpsta ir visas patiekalas gerai įkaista. Jei vis dėlto reikia atšildyti atskirai, tai darau šaldytuve, o ne palieku ant virtuvės stalo. Kartą atšildytą tyrę stengiuosi panaudoti iš karto.
Su kuo skaniausia naudoti šaldytus pomidorus
Šaldytus pomidorų briketus dažniausiai naudoju barščiams, kopūstų sriubai ir įvairiems daržovių troškiniams. Jie taip pat labai tinka troškintiems kopūstams, pupelių patiekalams, mėsos padažams ir naminiams balandėliams. Kai noriu greitai paruošti makaronų padažą, į keptuvę įdedu pomidorų briketą, česnako, šiek tiek aliejaus ir mėgstamų prieskonių. Taip paprasti ingredientai virsta kvapniu naminiu patiekalu.
Man šis ruošinys ypač patinka tuo, kad jame nėra jokių iš anksto pridėtų prieskonių. Jei verdu barščius, galiu pagardinti juos vienaip, o jei ruošiu itališko stiliaus padažą – visai kitaip. Nereikia jaudintis, kad pomidoruose jau per daug druskos ar cukraus. Vien tik natūralus pomidorų skonis suteikia daug laisvės gaminant.
O jūs šaldote pomidorus žiemai? Gal dedate juos į šaldiklį sveikus, supjaustytus gabalėliais, o gal, kaip ir aš, mėgstate pasiruošti mažų pomidorų tyrės briketų? Pasidalykite savo gudrybėmis komentaruose – man labai įdomu sužinoti, kaip taupote vietą šaldiklyje ir kokiems patiekalams dažniausiai naudojate tokius ruošinius!
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar prieš šaldymą būtina pomidorus virti? Ne, jei norite paprastos pomidorų tyrės sriuboms ir troškiniams, ją galima šaldyti ir žalią. Trumpas virimas naudingas tuomet, kai norisi tirštesnio padažo arba reikia sumažinti vandens kiekį. Aš naudoju abu būdus, priklausomai nuo pomidorų sultingumo ir būsimo patiekalo.
Ar galima pomidorų tyrę šaldyti ledukų formelėse? Taip, tai labai patogu, jei gamindami dažnai naudojate nedidelį kiekį pomidorų. Maži kubeliai puikiai tinka padažams ar vienai troškinio porcijai pagardinti. Kai jie visiškai sušąla, perkeliu į sandarų šaldymo maišelį, kad formeles galėčiau naudoti iš naujo.
Ar reikia į pomidorų tyrę dėti druskos, cukraus arba acto? Ne, šaldant šių priedų nereikia. Užšaldymo būdui pakanka sveikų, prinokusių pomidorų ir tinkamos šaldiklio temperatūros. Druską, cukrų ar prieskonius galiu pridėti jau žiemą, gamindama konkretų patiekalą.
