Vieną vakarą žiūrėjau į virtuvėje gulintį moliūgą ir galvojau, ką dar iš jo pagaminti. Sriubos jau viriau, blynus kepiau, net keksiukus išbandžiau, o moliūgo vis tiek liko. Tada užtikau neįprastą torto receptą: pusė kilogramo moliūgo, paprastas plonas lavašas ir plikytas kremas. Prisipažinsiu, iš pradžių nusijuokiau, nes mintyse iškart pamačiau namiškių veidus, kai pasakysiu, kad desertui bus tortas iš moliūgo ir duonos.
Turinys (7)
Bet smalsumas nugalėjo, todėl nusprendžiau pabandyti. Kai orkaitėje paskrudinau lavašo gabalėlius, o ant viryklės pradėjo tirštėti gelsvas, vanile kvepiantis kremas, mano abejonės ėmė sklaidytis. Didžiausias išbandymas buvo ne pats gaminimas, o laukimas, kol tortas sustings šaldytuve, nes vienas namiškis kas pusvalandį klausinėjo, ar jau galima pjauti.
Kitą dieną paragavusi supratau, kad šis paprastas desertas tikrai vertas dėmesio: minkštas, švelnus, maloniai saldus ir visai nepanašus į įprastą moliūgų patiekalą.
Ingredientai
Šį tortą vadinu greituoju moliūgų „Napoleonu“, nors nuo klasikinio „Napoleono“ jis skiriasi. Čia nereikia minkyti sluoksniuotos tešlos ar kepti atskirų lakštų, nes juos pakeičia orkaitėje paskrudintas plonas lavašas. Desertas primena minkštą sluoksniuotą tortą, kurio gabalėliai susigeria į švelnų moliūgų kremą.
Torto pagrindui:
- 200 g plono lavašo
Moliūgų plikytam kremui:
Kiaulių ausytės su česnaku ir prieskoniais: viena gudrybė, kad būtų maloniai traškios
Šį tortą anksčiau kepdavome tik didžiosioms šventėms – vienas gabalėlis nebūdavo paskutinis
Močiutės gudrybė minkštiems virtiniams: anksčiau tešla plyšdavo, o dabar lipdyti vienas malonumas
Sutarkavau du burokėlius, įdėjau česnako ir grietinės – paprastas receptas per 5 minutes
2 kg morkų, paprikos ir pomidorai – kiek paruošiu, tiek ir pritrūksta
Kaimynė Vanda parodė, kaip kepti bulvinius blynus be tarkos – dabar kitaip nebegaminu- 500 g nulupto moliūgo minkštimo be sėklų
- 150 ml vandens
- 500 ml pieno
- 2 kiaušiniai
- 100 g cukraus
- 50 g kukurūzų krakmolo
- 100 g sviesto
- 1 arb. š. vanilinio cukraus arba labai mažas žiupsnelis gryno vanilino
Šiam desertui labiausiai mėgstu saldesnį, ryškiai oranžinį moliūgą, pavyzdžiui, sviestinį. Nuo jo priklauso ne tik kremo spalva, bet ir dalis skonio. Jeigu moliūgas natūraliai saldus, nurodyto cukraus kiekio paprastai pakanka, tačiau mėgstant labai saldžius desertus jo galima šiek tiek padidinti.
Dar viena svarbi smulkmena – vanilinas ir vanilinis cukrus nėra tas pats. Grynas vanilinas yra labai koncentruotas, todėl pusė arbatinio šaukštelio būtų pernelyg daug ir kremui galėtų suteikti kartumo. Aš renkuosi vanilinį cukrų arba vos žiupsnelį gryno vanilino.
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia paruošiu moliūgą. Nulupu žievę, pašalinu sėklas ir minkštimą supjaustau nedideliais kubeliais. Sudedu į puodą, supilu 150 ml vandens ir uždengusi kaitinu, kol užverda. Tuomet sumažinu ugnį ir verdu maždaug 15–20 minučių, kol moliūgas tampa visiškai minkštas. Jeigu gabalėliai didesni, virti gali tekti šiek tiek ilgiau.
Paruoštą moliūgą su likusiu virimo skysčiu sutrinu elektriniu trintuvu iki vientisos tyrės. Jei tyrė atrodo labai vandeninga, prieš gamindama kremą ją dar truputį pakaitinu, kad išgaruotų dalis drėgmės. Man svarbu, kad joje neliktų didesnių gabalėlių, nes nuo to priklauso kremo švelnumas. Jeigu noriu ypač glotnios tekstūros, tyrę dar pertrinu per sietelį.
Kol moliūgas verda, pasiruošiu lavašą. Ploną lavašą sukarpau virtuvinėmis žirklėmis arba suplėšau rankomis į nedidelius, maždaug 2–3 cm dydžio gabalėlius. Juos vienu sluoksniu paskleidžiu kepimo popieriumi išklotoje skardoje. Dedu į iki 180 °C įkaitintą orkaitę ir kepu apie 10–15 minučių, kol gabalėliai išdžiūsta ir tampa traškūs. Kepimo metu vieną ar du kartus pamaišau, o paskutinėmis minutėmis atidžiai stebiu, nes plonas lavašas gali greitai apskrusti.
Dabar gaminu moliūgų plikytą kremą. Sutrintai moliūgų tyrei leidžiu atvėsti, kad ji būtų tik drungna, o ne karšta. Tuomet įmaišau cukrų, vanilinį cukrų ir kukurūzų krakmolą. Atskirame dubenėlyje lengvai išplaku kiaušinius su trupučiu šalto pieno ir supilu juos į moliūgų tyrę. Galiausiai supilu likusį pieną ir viską gerai išmaišau šluotele.
Šį žingsnį atlieku neskubėdama, nes nenoriu, kad kreme liktų krakmolo gumulėlių. Be to, kiaušinių niekada nededu tiesiai į labai karštą tyrę, nes jie gali pradėti krešėti dar prieš kremui išverdant. Jeigu masė vientisa, kremas vėliau tirštėja tolygiau ir būna maloniai švelnios tekstūros.
Puodą su kremu grąžinu ant viryklės. Kaitinu ant vidutinės ugnies, nuolat maišydama šluotele ir ypač atidžiai braukdama per puodo dugną bei kraštus. Iš pradžių atrodo, kad nieko nevyksta, tačiau po kelių minučių masė pradeda pastebimai tirštėti. Kai kremas sutirštėja ir pasirodo pirmieji burbuliukai, sumažinu kaitrą ir dar maždaug 1–2 minutes atsargiai pakaitinu, nenustodama maišyti. Taip kukurūzų krakmolas tinkamai sutirština kremą, o kiaušiniai visiškai termiškai apdorojami.
Į karštą kremą sudedu sviestą. Jį supjaustau mažesniais gabalėliais, kad greičiau ištirptų, ir kruopščiai išmaišau. Kremas tampa blizgesnis, švelnesnis ir sodresnio skonio. Jei paragavusi jaučiu, kad norėtųsi daugiau vanilės aromato, papildomai įdedu vos truputį vanilinio cukraus. Tačiau prieskonių nepadauginu, nes noriu išsaugoti natūralų moliūgo saldumą.
Atėjo laikas sujungti kremą su lavašu. Nedidelę saują paskrudintų lavašo gabalėlių atidedu tortui papuošti. Likusius suberiu į dar šiltą, tirštą moliūgų kremą ir atsargiai išmaišau, kad kiekvienas gabalėlis pasidengtų kremu. Iš pradžių masė gali atrodyti gana neįprastai – tarsi daug traškių gabalėlių tirštame pudinge. Tačiau būtent taip ir turi būti, nes vėliau lavašas suminkštės ir susijungs į vientisą desertą.
Tuomet formuoju tortą. Pasiruošiu maždaug 16–18 cm skersmens aukštesnę atsegamą torto formą. Jei forma žema, renkuosi 20 cm skersmens, nes kremo ir lavašo masės susidaro nemažai. Formos dugną iškloju kepimo popieriumi, o šonus, jeigu reikia, apsaugau maistui tinkama acetatine juosta ar plėvele. Sudedu paruoštą masę, šaukštu lengvai paspaudžiu, kad neliktų didelių tuštumų, ir išlyginu paviršių.
Viršų galiu iškart pabarstyti atidėtais lavašo trupiniais, tačiau jei noriu ryškesnio traškumo, dalį jų pasilieku iki patiekimo. Taip viršuje atsiranda malonus kontrastas tarp minkšto kremo ir apskrudusių gabalėlių. Papildomų papuošimų paprastai nebereikia, nes gelsva moliūgų kremo spalva pati atrodo labai gražiai.
Galiausiai tortą atšaldau. Leidžiu karštai masei trumpai pravėsti ir nedelsdama perkeliu į šaldytuvą, kad visas desertas būtų atšaldytas saugiai. Šaldytuve palieku bent 3–4 valandoms, o geriausia – per naktį. Per tą laiką kremas sutvirtėja, lavašo gabalėliai prisigeria drėgmės, o visas tortas tampa lengviau pjaustomas. Prieš patiekdama atsargiai nuimu formos kraštus ir pjaustau aštriu peiliu.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Didžiausias šio recepto privalumas man yra tas, kad nereikia kočioti ir kepti atskirų torto lakštų. Tačiau lavašą būtinai paskrudinu, o ne dedu tiesiai iš pakuotės. Išdžiovinti gabalėliai geriau išlaiko tekstūrą maišant su kremu ir vėliau palaipsniui suminkštėja. Jei naudočiau minkštą, nepaskrudintą lavašą, galutinis tortas būtų kitoks ir ne toks malonios struktūros.
Dar labai svarbu tinkamai paruošti patį moliūgą. Jei jis pernelyg vandeningas, kremui gali prireikti daugiau laiko sutirštėti, o galutinis desertas gali būti minkštesnis. Todėl mėgstu saldesnius, tankesnio minkštimo moliūgus. Beje, moliūgą galima ne virti, o iškepti orkaitėje ir tuomet sutrinti – taip tyrė dažnai būna sodresnė ir mažiau vandeninga.
Trečia mano gudrybė – neskubėti pjaustyti torto. Suprantu, kad šiltas vanile kvepiantis kremas vilioja paragauti kuo greičiau, bet šis desertas turi gerai atvėsti. Jei tortą išimsiu iš formos vos po valandos, jis dar gali būti pernelyg minkštas. O po nakties šaldytuve gabalėliai paprastai būna tvirtesni, gražesni ir malonesnės tekstūros.
Dažniausios klaidos
Per karšta moliūgų tyrė maišant kiaušinius. Jei kiaušinius supilsiu į verdančią masę, jie gali sukrešėti ir kreme atsiras smulkių gumulėlių. Todėl prieš juos dėdama tyrę visuomet šiek tiek atvėsinu. O jau paruoštą mišinį ant viryklės kaitinu pamažu ir nuolat maišau.
Per mažai sutirštintas kremas. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad vos pradėjusi tirštėti masė jau paruošta, tačiau krakmolui reikia tinkamo pakaitinimo. Todėl sulaukusi pirmųjų burbuliukų dar trumpai pakaitinu kremą ant silpnesnės ugnies. Jei jį nuimsiu pernelyg anksti, tortas gali nesustingti taip, kaip norėčiau.
Per ilgai kepintas lavašas. Ploni gabalėliai orkaitėje apskrunda labai greitai, todėl jų nereikia kepti iki tamsiai rudos spalvos. Užtenka, kad būtų sausi, lengvi ir traškūs. Jei lavašas sudegs, jo kartumas bus juntamas net ir sumaišius su saldžiu moliūgų kremu.
Per daug gryno vanilino. Šis nedidelis ingredientas gali visiškai pakeisti deserto skonį. Jei naudoju gryną vaniliną, dedu tik labai mažą žiupsnelį, o ne pusę arbatinio šaukštelio. Daug paprasčiau rinktis vanilinį cukrų arba nedidelį kiekį vanilės ekstrakto.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Šį tortą laikau tik šaldytuve, ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje, uždengtą arba įdėtą į sandarią torto dėžę. Kadangi kreme yra pieno, kiaušinių ir sviesto, desertas netinka ilgai laikyti kambario temperatūroje. Geriausia jį suvalgyti per 2–3 dienas, kai lavašas dar išlaiko malonią tekstūrą, o kremas išlieka šviežio skonio. Ant stalo išimu tik tiek, kiek tuo metu planuojame valgyti.
Šaldyti šio torto nerekomenduočiau, nes atšildytas plikytas kremas gali prarasti glotnumą, o lavašas – tapti pernelyg minkštas. Daug patogiau gaminti tokį kiekį, kurį šeima suvalgys per kelias dienas. Jei žinau, kad svečių bus mažiau, gaminu mažesnę porciją, atitinkamai sumažindama ingredientų kiekius.
Su kuo skaniausia valgyti
Man šis moliūgų tortas pats skaniausias su puodeliu nesaldintos kavos arba juodosios arbatos. Kremas yra saldus ir švelnus, todėl stipresnis gėrimas maloniai subalansuoja skonį. Kartais ant viršaus pabarstau truputį cinamono, kuris puikiai dera su moliūgu ir vanile. Tik jo nededu per daug, kad neužgožčiau paties deserto.
Jeigu tortą patiekiu svečiams, prie kiekvieno gabalėlio kartais padedu kelias šviežias uogas arba šaukštelį rūgštesnės uogų tyrės. Jos suteikia malonaus gaivumo ir kontrasto saldžiam kremui. Tačiau pirmą kartą šį desertą siūlau paragauti be jokių papildomų priedų. Tuomet geriausiai atsiskleidžia jo pagrindinė staigmena – kaip paprastas moliūgas ir lavašas gali virsti švelniu tortu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šiame torte labai jaučiamas moliūgų skonis? Tai priklauso nuo pasirinktos moliūgo veislės. Saldesni moliūgai suteikia švelnų, malonų skonį, kuris gerai dera su pienu, sviestu ir vanile. Man šiame deserte moliūgas labiau primena švelnaus kremo pagrindą, o ne įprastą daržovių patiekalą.
Ar galima naudoti jau paruoštą moliūgų tyrę? Taip, jeigu ji pagaminta tik iš moliūgo ir nėra papildomai pagardinta. Svarbiausia, kad tyrė nebūtų pernelyg vandeninga, nes tai gali paveikti kremo tirštumą. Jei naudojate tirštą kepto moliūgo tyrę, papildomų 150 ml vandens pilti nereikia – vanduo recepte skirtas žaliam moliūgui išvirti.
Ar tai tikras „Napoleonas“? Ne visai, nes klasikinis tortas „Napoleonas“ gaminamas iš plonų sluoksniuotos tešlos lakštų, perteptų kremu. Šiame recepte jų vietą užima paskrudintas lavašas, kuris sumaišomas su plikytu moliūgų kremu. Todėl tai veikiau greitas, naminis „Napoleono“ įkvėptas desertas, tačiau būtent toks neįprastas gaminimo būdas man ir pasirodė įdomiausias.
Kai kitą kartą virtuvėje liks gabalėlis moliūgo, jau žinosiu, ką su juo daryti. Visai nebūtina vėl virti sriubos ar kepti įprasto pyrago, nes iš moliūgo galima pagaminti ir švelnų, kremišką tortą. O labiausiai man patinka tas momentas, kai svečiai paragauja, pagiria desertą ir tik tada paklausia, iš ko jis pagamintas.
O jūs esate kada nors gaminę tortą iš lavašo? Gal jau bandėte moliūgų kremą, o gal jums ši idėja skamba taip pat neįprastai, kaip man pirmą kartą? Parašykite komentaruose, ar išdrįstumėte tokį „Napoleoną“ iškepti savo šeimai – labai įdomu sužinoti jūsų nuomonę!
