Moliūgą dažniausiai naudojame sriuboms, kepiniams ar saldžioms tyrėms, tačiau tvirtesnis jo minkštimas labai gerai tinka ir marinavimui. Saldžiarūgštis marinatas su cinamonu, gvazdikėliais ir pipirais moliūgą pakeičia neatpažįstamai – skonis tampa prieskoningas, gaivus ir labiau primena pikantišką garnyrą nei desertą. Tokį užkandį labai mėgstu patiekti prie keptos mėsos, bulvių ar sūrio.
Turinys (9)
Svarbiausia šiam receptui pasirinkti subrendusį, bet tvirtą moliūgą. Minkštas ir vandeningas minkštimas nuo karšto marinato greitai suglemba, todėl gabalėliai praranda formą.
Paruoštą moliūgą laikau šaldytuve ir duodu jam bent parą pasimarinuoti – tuomet saldumas, rūgštelė ir prieskoniai susijungia daug gražiau.
Ingredientai
- 1,2 kg nulupto ir nuo sėklų išvalyto moliūgo
- 700 ml vandens
- 150 g cukraus
- 1 valg. š. druskos be kaupo
- 100 ml 9 % acto
- 6–8 juodųjų pipirų žirneliai
- 3–4 kvapiųjų pipirų žirneliai
- 3 nedideli cinamono lazdelės gabalėliai
- 3 gvazdikėliai
- plona citrinos arba apelsino žievelės juostelė, nebūtina
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Moliūgą nulupu, pašalinu sėklas ir minkštą plaušingą vidų. Tvirtą minkštimą supjaustau maždaug 2–3 cm kubeliais. Smulkiau nepjaustau, nes mažesni gabalėliai nuo karšto marinato greičiau suminkštėtų ir vėliau lengviau subyrėtų.
Į puodą supilu vandenį, suberiu cukrų, druską, juoduosius ir kvapiuosius pipirus. Įdedu cinamono ir gvazdikėlių, užverdu ir maždaug 2–3 minutes pavirinu. Taip prieskoniai spėja atiduoti dalį aromato, o cukrus ir druska visiškai ištirpsta.
Actą supilu pačioje pabaigoje ir puodą nukeliu nuo kaitros. Jei noriu gaivesnio citrusinio aromato, įdedu labai ploną geltoną citrinos arba oranžinę apelsino žievelės juostelę, tačiau stengiuosi nepaimti baltosios dalies, nes ji gali suteikti kartumo.
Irena parodė, ką deda prie virtų vištienos širdelių – šias salotas šeima prašo kartoti kas savaitę
Danutė parodė savo korėjietiškų baklažanų receptą – į marinatą deda vieną prieskonį, kurio kvapas viską pakeičia
Nijolė parodė savo šventinio bulvių torto receptą – tarp blynų deda vieną sotų įdarą ir orkaitės visai nereikia
Primena cinamonines bandeles, bet viduje slepiasi plonas obuolių sluoksnis – iškepus užpilu šiltu padažu
Šios skumbrės nerūkau: visą darbą padaro šaltas prieskoninis marinatas
Maniau, kad kriaušės tinka tik uogienei – dabar marinuoju jas su paprika ir svogūnaisMoliūgo gabalėlius sudedu į švarius stiklinius indus arba vieną didesnį maistui tinkamą indą. Per stipriai nesuspaudžiu, kad tarp gabalėlių galėtų laisvai patekti marinatas. Karštą skystį užpilu taip, kad moliūgas būtų kuo geriau apsemtas.
Indus palieku atvėsti, o kai jie jau nebekaršti, uždengiu ir perkeliu į šaldytuvą. Ragauti galima kitą dieną, tačiau man skonis dar geresnis po 24–48 valandų. Per tą laiką moliūgas prisigeria rūgštelės ir prieskonių, bet tvirtesnės veislės gabalėliai dar išlaiko formą.
Koks moliūgas šiam receptui tinkamiausias
Rinkčiausi gerai subrendusį, tankaus minkštimo moliūgą, kuris pjaustomas nesmunka ir nėra vandeningas. Kuo minkštimas tvirtesnis, tuo gražesni kubeliai lieka po kontakto su karštu marinatu. Labai pernokęs ar itin minkštas moliūgas šiam receptui nėra geriausias pasirinkimas.
Jei nežinau, kaip konkreti veislė elgsis, pirmiausia paruošiu mažesnę porciją. Taip lengvai suprantu, ar kitą kartą gabalėlius verta pjaustyti stambiau, ar pasirinktas moliūgas pakankamai gerai išlaiko tekstūrą.
Kodėl dedu cinamono ir gvazdikėlių
Šie prieskoniai moliūgui suteikia šiltą rudenišką aromatą, tačiau čia labai svarbu nepersistengti. Gvazdikėlis yra itin intensyvus, todėl kelių visiškai pakanka visam marinato kiekiui. Jei jų pridėčiau saują, moliūgo skonio beveik nebesijaustų.
Cinamonas taip pat turi būti foninis aromatas, o ne pagrindinis skonis. Man patinka, kai pirmiausia jaučiu saldžiarūgštį moliūgą, o tik paskui atsiskleidžia šilti prieskoniai. Dėl to naudoju lazdelę, o ne didelį kiekį malto cinamono.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Moliūgo kubelių nedarau mažesnių nei maždaug 2 cm. Stambesnis gabalėlis daug geriau išlaiko formą ir patiekiamas atrodo gražiau. Jei moliūgas natūraliai labai minkštas, pjaustau dar stambiau.
Pirmą kartą gamindama prieskonių nepadauginu. Gvazdikėlio, cinamono ir citrusų aromatas pastovėjęs tampa stipresnis, todėl tai, kas pirmą valandą atrodo vos juntama, kitą dieną gali būti visai ryšku.
Jei noriu mažiau saldaus varianto, cukraus kiekį galima šiek tiek koreguoti pagal skonį, nes šis receptas skirtas šaldytuvui, o ne konservavimui lentynoje. Vis dėlto visiškai jo atsisakyti man nepatinka – būtent cukrus sušvelnina acto rūgštelę ir sukuria tą malonų saldžiarūgštį balansą.
Dažniausios klaidos
Dažniausia klaida – rinktis per minkštą moliūgą ir dar supjaustyti jį smulkiais kubeliais. Tokie gabalėliai greitai praranda formą. Šiam užkandžiui daug geriau tinka tvirtas minkštimas ir stambesnis pjūvis.
Kita klaida – dėti per daug gvazdikėlių arba cinamono. Marinatas turi būti prieskoningas, bet pats moliūgas neturi skanauti vien kaip kalėdiniai prieskoniai. Pradžioje mažesnis kiekis yra saugesnis.
Dar viena svarbi klaida – manyti, kad karštu marinatu užpiltas ir trumpai pakaitintas moliūgas automatiškai tampa saugiu konservu visai žiemai. Šis receptas tam nepatvirtintas, todėl atvėsusį moliūgą laikau šaldytuve, o ne virtuvės spintelėje.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Paruoštą moliūgą laikau švariame sandariai uždaromame inde šaldytuve. Man skaniausias jis pirmą savaitę, kai gabalėliai dar tvirti, o prieskonių aromatas ryškus, bet ne per stiprus. Stengiuosi porciją sunaudoti maždaug per 5–7 dienas.
Imdama moliūgą visada naudoju švarią šakutę arba šaukštą ir likusio indo ilgai nelaikau kambario temperatūroje. Jei atsiranda neįprastas kvapas, putojimas, gleivėtumas ar kiti gedimo požymiai, produkto neberagauju.
Su kuo skaniausia valgyti
Marinuotas moliūgas labai tinka prie keptos kiaulienos, vištienos, antienos ar kitų sodresnių mėsos patiekalų. Saldumas ir acto rūgštelė maloniai atsveria riebesnį maistą, o cinamonas ir gvazdikėliai suteikia netikėtą aromatinį foną. Man jis taip pat patinka prie orkaitėje keptų bulvių.
Dar vienas geras derinys – sūrio lėkštė. Keli tvirti marinuoto moliūgo kubeliai labai gražiai dera su brandintu kietuoju ar pelėsiniu sūriu. Tokiu atveju marinato ant lėkštės pilu labai nedaug, kad užkandis nebūtų per šlapias.
O jūs moliūgą dažniau naudojate sriuboms ir desertams, ar esate ragavę pikantiškai marinuoto? Parašykite komentaruose.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar moliūgą reikia prieš tai apvirti?
Šiame variante nereikia, nes kubelius užpilu karštu marinatu ir vėliau laikau šaldytuve. Taip tvirto moliūgo gabalėliai geriau išlaiko tekstūrą. Jei moliūgas labai kietas, po paros tiesiog patikrinkite, ar jums patinka jo standumas.
Ar galima nedėti gvazdikėlių?
Taip. Jei jų aromato nemėgstate, galima apsiriboti cinamonu, pipirais ir nedidele citrusinės žievelės juostele. Marinatas bus švelnesnis ir mažiau „žiemiškai“ prieskoningas.
Ar galima šiuos stiklainius laikyti spintelėje iki žiemos?
Ne pagal šį receptą. Jis skirtas šaldytuve laikomam greitam marinuotam moliūgui, nes pateiktas acto kiekis ir terminis apdorojimas nėra patikrintas ilgalaikiam saugiam konservavimui kambario temperatūroje.
Ar galima naudoti apelsino žievelę?
Taip, nedidelė plona žievelės juostelė labai gerai dera su moliūgu ir cinamonu. Svarbu imti tik spalvotą žievelės dalį ir nepadauginti, kad citrusas neužgožtų kitų skonių.
