Kai rudenį obuolių prisirenka daugiau, nei spėjame suvalgyti, dalį jų visada skiriu tirštai obuolienei. Man ji patinka tuo, kad nereikia jokių papildomų tirštiklių – pakanka obuolių, cukraus, trupučio citrinos sulčių ir kantrybės. Gerai išvirta obuolienė tampa tokia tiršta, kad puikiai tinka ne tik prie blynų ar ant duonos, bet ir pyragėlių bei bandelių įdarui.
Turinys (10)
Didžiausia paslaptis čia nėra didelis cukraus kiekis. Svarbiausia nepripilti per daug vandens ir obuolių masę ramiai nugarinti iki reikiamos konsistencijos. Aš orientuojuosi ne į laikrodį, o į labai paprastą požymį – mentele perbraukus puodo dugną, takelis kelias sekundes turi likti matomas.
Ingredientai
- 2 kg jau išvalytų obuolių
- 800 g–1 kg cukraus
- 100 ml vandens
- 1–2 valg. š. citrinos sulčių
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Obuolius gerai nuplaunu, pašalinu sėklalizdžius ir visas pažeistas vietas. Jei žievelė plona ir graži, jos nelupu – joje yra nemažai natūralaus pektino, todėl obuolienė lengviau tirštėja. Be to, vėliau viską sutrynus elektriniu trintuvu žievelė beveik nebesijaučia.
Paruoštus obuolius supjaustau nedideliais gabalėliais ir sudedu į storadugnį puodą. Įpilu apie 100 ml vandens – jo reikia tik tiek, kad obuoliai pradžioje neprisviltų, kol patys išleis sultis. Puodą uždengiu ir ant nedidelės kaitros troškinu maždaug 20–30 minučių, kol obuoliai visiškai suminkštėja.
Suminkštėjusią masę sutrinu elektriniu trintuvu. Jei noriu ypač švelnios ir visiškai vientisos obuolienės, ją dar galima pertrinti per sietelį, tačiau dažniausiai to neprireikia. Tada suberiu cukrų, supilu citrinos sultis ir viską gerai išmaišau.
Puodą vėl dedu ant nedidelės kaitros ir šį kartą verdu jau be dangčio. Obuolienę reguliariai maišau, o jai tirštėjant – vis dažniau, nes saldi vaisių masė gana lengvai prisvyla prie dugno. Paprastai virimas užtrunka apie 40–60 minučių, tačiau labai sultingiems obuoliams gali prireikti ir daugiau laiko.
Nijolė parodė savo šventinio bulvių torto receptą – tarp blynų deda vieną sotų įdarą ir orkaitės visai nereikia
Maniau, kad kriaušės tinka tik uogienei – dabar marinuoju jas su paprika ir svogūnais
Irena parodė, ką deda prie virtų vištienos širdelių – šias salotas šeima prašo kartoti kas savaitę
Janina parodė, ką deda į marinuotą moliūgą – vienas prieskonis suteikia visai netikėtą aromatą
Aldona parodė, kaip marinuoja virtus burokėlius – į marinatą deda kelis paprastus prieskonius
Primena cinamonines bandeles, bet viduje slepiasi plonas obuolių sluoksnis – iškepus užpilu šiltu padažuKaip suprantu, kad obuolienė jau pakankamai tiršta
Laikrodis čia man nėra svarbiausias. Mentele perbraukiu per puodo dugną ir stebiu, kaip greitai obuolienė sugrįžta į paliktą takelį. Jei dugnas kelias sekundes išlieka matomas, masė jau gana tiršta.
Reikia nepamiršti, kad visiškai atvėsusi obuolienė dar labiau sutvirtės. Todėl nebandau jos puode išvirti iki beveik kietos masės. Jei planuoju naudoti pyragėlių įdarui, verdu kiek tirščiau, o prie blynų ar skrebučių galiu palikti šiek tiek minkštesnę.
Kodėl į obuolius pilu tik truputį vandens
Per didelis vandens kiekis yra viena dažniausių priežasčių, kodėl obuolienę tenka virti labai ilgai. Vėliau visą tą papildomą skystį vis tiek reikia išgarinti. Todėl 100 ml man yra tik pradinis kiekis, padedantis obuoliams saugiai pradėti troškintis.
Jei obuoliai labai sultingi, jie greitai patys išleidžia nemažai skysčio. Tokiu atveju obuolienės tirštumas priklausys daugiausia nuo to, kiek kantriai leisime drėgmei išgaruoti. Platus puodas šį procesą pastebimai pagreitina.
Kiek cukraus dėti
Cukraus kiekį šiek tiek koreguoju pagal obuolių skonį. Rūgštesniems obuoliams dedu arčiau 1 kg, o saldesniems dažnai pakanka apie 800 g. Man labiausiai šiai obuolienei patinka saldžiarūgštės veislės, nes jų skonis išlieka ryškesnis.
Citrinos sultys taip pat suteikia šiek tiek gaivumo ir padeda subalansuoti saldumą. Jų nereikia daug – dažniausiai visiškai pakanka vieno ar dviejų šaukštų. Jei obuoliai labai rūgštūs, pradedu nuo mažesnio kiekio.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Žievelių nenulupu vien iš įpročio. Jei jos plonos, jos padeda gauti tirštesnę obuolienę ir sutaupo nemažai darbo. Jei obuolių žievelė labai stora ar kieta, tada jau geriau vaisius nulupti arba išvirtą masę pertrinti.
Kitas svarbus dalykas – puodas. Kuo jis platesnis, tuo didesnis garavimo paviršius ir tuo greičiau obuolienė tirštėja. Aukštame siaurame puode tą patį rezultatą teks virti ilgiau.
Paskutinėmis virimo minutėmis nuo puodo beveik neatsitraukiu. Kai masė sutirštėja, ji pradeda labiau taškytis ir daug lengviau prisvyla. Kaitrą sumažinu, maišau dažniau ir neskubu.
Dažniausios klaidos
Dažniausia klaida – įpilti per daug vandens ir paskui stebėtis, kad obuolienė lieka skysta. Kita – nukelti puodą nuo kaitros per anksti, kai masė dar primena obuolių tyrę. Tirštai obuolienei reikia ne tik minkštų obuolių, bet ir gero nugarinimo.
Dar viena klaida – bandyti viską pagreitinti labai stipria kaitra. Apačia gali pradėti svilti, nors viršuje masė dar atrodo skysta. Geriau virti ilgiau, bet ramiau, ypač paskutiniame etape.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Karštą obuolienę sudedu į švarius, karščiui atsparius stiklainius, leidžiu atvėsti ir laikau šaldytuve. Jei prisiverdu didesnį kiekį, dalį supilstau į šaldymui tinkamus indelius ir užšaldau porcijomis. Taip patogu išsiimti tik tiek, kiek tuo metu reikia kepiniams ar pusryčiams.
Vien karštas supilstymas į sterilizuotus stiklainius nėra tas pats, kas patikrintas konservavimo būdas ilgalaikiam laikymui kambario temperatūroje. Todėl šį receptą laikau šaldytuve arba šaldiklyje. Šaldytuve visada imu švariu šaukštu ir stengiuosi sunaudoti per kelias savaites.
Su kuo skaniausia valgyti
Tiršta obuolienė man labiausiai patinka su blynais, varškėčiais, skrudinta duona ar paprasta bandele. Tačiau tikras jos privalumas pasimato kepant – gerai nugarinta obuolienė daug geriau laikosi pyragėlių viduje ir mažiau bėga per tešlos kraštus.
Ji labai tinka mielinėms bandelėms, sluoksniuotos tešlos kepiniams ir įvairiems pyragams. Iš 2 kg išvalytų obuolių paprastai gaunu maždaug 1,3–1,6 litro obuolienės, tačiau galutinis kiekis priklauso nuo obuolių sultingumo ir nuo to, kiek stipriai masę nugarinu.
O jūs obuolienę labiau mėgstate prie blynų ar dedate į pyragėlius? Parašykite komentaruose, kokie obuoliai jums geriausiai pasiteisina.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar obuolius būtina lupti?
Ne, jei žievelė plona ir sveika. Joje yra natūralaus pektino, todėl ji netgi gali padėti obuolienei tirštėti. Jei norisi visiškai švelnios tekstūros, išvirtą masę galima papildomai pertrinti per sietelį.
Kodėl obuolienė liko skysta?
Dažniausiai joje tiesiog liko per daug drėgmės. Toliau virkite be dangčio ant nedidelės kaitros ir reguliariai maišykite. Platesnis puodas padės skysčiui išgaruoti greičiau.
Ar galima dėti mažiau cukraus?
Šaldytuve ar šaldiklyje laikomai obuolienei cukraus kiekį galima šiek tiek reguliuoti pagal obuolių saldumą. Reikia tik turėti omenyje, kad sumažinus cukraus keisis ir galutinė tekstūra bei skonis.
Ar tiršta obuolienė tinka pyragėliams?
Taip, būtent tam ji labai patogi. Jei obuolienė gerai nugarinta ir visiškai atvėsinta, ji kepant laikosi daug stabiliau nei skysta obuolių tyrė ar uogienė.
