Yra receptų, kurių skonis prasideda dar gerokai prieš pirmą kąsnį. Man šie lietiniai būtent tokie, nes vos į keptuvę subyra obuoliai, sviestas ir cinamonas, visa virtuvė prisipildo kvapo, kuris iš karto primena vėsesnius rudens rytus ir lėtus savaitgalio pusryčius. Iš pirmo žvilgsnio tai tik paprasti ploni blyneliai, tačiau tikroji šio recepto stiprybė slepiasi viduje – švelniai karamelizuotuose obuoliuose, kurie išlieka minkšti, bet nesubyra į košę.
Turinys (7)
Muskato riešutas suteikia gilesnio aromato, o sviestas sujungia viską į sodrų, jaukų įdarą.
Ilgą laiką obuolinius lietinius gaminau paprasčiau: supjaustydavau vaisius, pabarstydavau cukrumi ir dėdavau tiesiai į blyną. Skonis būdavo neblogas, bet įdaras dažnai paleisdavo per daug sulčių, o pats blynelis greitai suminkštėdavo. Situacija pasikeitė tada, kai obuolius pradėjau prieš vyniodama trumpai troškinti svieste su prieskoniais ir leisdavau drėgmės pertekliui išgaruoti.
Tuomet atsirado tai, ko anksčiau trūko – ryškesnis skonis, maloni tekstūra ir įdaras, kuris lieka ten, kur ir turi būti.
Ingredientai
Lietiniams:
- 4 kiaušiniai
- žiupsnelis druskos
- 2–3 valg. š. cukraus
- 650 ml pieno
- 250 g kvietinių miltų
- šiek tiek aliejaus keptuvei patepti
Obuolių įdarui:
- 7–8 obuoliai
- 20 g sviesto
- 2 valg. š. cukraus arba pagal skonį
- 1/2 arb. š. cinamono
- 1/2 arb. š. malto muskato riešuto
- razinų pagal skonį, jei norisi
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia pasiruošiu lietinių tešlą. Į dubenį įmušu kiaušinius, lengvai juos išplaku šluotele, tada suberiu druską ir cukrų. Supilu dalį pieno, maždaug trečdalį viso kiekio, ir tada suberiu miltus. Toks eiliškumas man patinka todėl, kad tirštesnėje masėje daug lengviau išmaišyti miltų gumulėlius, negu iš karto pilant visą pieną.
Kai masė tampa lygi, po truputį supilu likusį pieną ir nuolat maišau. Galutinė tešla turi būti gana skysta, lengvai tekėti nuo samtelio ir plonu sluoksniu pasklisti keptuvėje. Jei turiu laiko, palieku ją maždaug 10 minučių pastovėti, kad miltai geriau sugertų skystį ir tešla taptų vientisesnė. Vis dėlto tai nėra būtina – lietinius galima pradėti kepti ir iš karto.
Keptuvę gerai įkaitinu ir labai plonai patepu aliejumi. Įpilu tiek tešlos, kad pakreipus keptuvę ji pasklistų beveik permatomu sluoksniu. Kepu, kol krašteliai pradeda lengvai kilti, o apačia tampa vos auksinė, tada blyną apverčiu ir trumpai apkepu kitą pusę. Man svarbu lietinių neperkepti, nes per sausi vėliau sunkiau lankstosi ir gali plyšti vyniojant obuolių įdarą.
Kol lietiniai vėsta, ruošiu obuolius. Juos nulupu, išimu sėklalizdžius ir supjaustau nedideliais, panašaus dydžio gabalėliais. Keptuvėje ištirpinu sviestą, suberiu cukrų ir maždaug minutę pakaitinu, kad jis pradėtų tirpti. Tada sudedu obuolius, cinamoną ir muskato riešutą, viską gerai išmaišau ir palieku troškintis ant vidutinės kaitros.
Obuolius troškinu apie 10 minučių, retkarčiais pamaišydama. Mano tikslas nėra paversti juos tyre – gabalėliai turi suminkštėti, tačiau vis dar išlaikyti formą. Tuo pačiu keptuvėje neturėtų likti daug skysčio, nes per šlapias įdaras greitai permirkytų blynus. Jei naudoju razinas, jas įmaišau į jau beveik paruoštą įdarą, kad spėtų sušilti ir sugerti dalį obuolių sulčių.
Paruoštą obuolių masę nuimu nuo kaitros ir leidžiu jai visiškai atvėsti. Ant kiekvieno lietinio dedu porciją įdaro ir susuku taip, kaip tuo metu patogiausia – į ritinėlį, vokelį ar užlenktais kraštais. Jei noriu juos patiekti šiltus, jau suvyniotus lietinius dar trumpai pašildau sausoje keptuvėje arba orkaitėje. Tada blynelis tampa šiltas, o viduje esantys obuoliai vėl pradeda skleisti cinamono ir sviesto aromatą.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Didžiausią skirtumą šiame recepte padaro obuolių pasirinkimas. Man labiausiai patinka vaisiai, kurie kaitinami suminkštėja, bet visiškai nesuyra, todėl dažniausiai renkuosi tvirtesnius, saldžiarūgščius obuolius. Labai miltingi vaisiai greitai virsta tyre, o pernelyg sultingi palieka keptuvėje daug skysčio. Jei obuoliai natūraliai labai saldūs, cukraus į įdarą dedu mažiau, nes cinamonas ir sviestas jų skonį ir taip sustiprina.
Lietinių tešloje svarbiausia konsistencija, todėl aklai nevertinu jos vien pagal skaičius. Skirtingi miltai sugeria skystį nevienodai, tad jei tešla atrodo kiek per tiršta ir sunkiai pasklinda keptuvėje, įpilu dar šlakelį pieno. Geras lietinis turi būti plonas ir elastingas, o ne storas kaip paprastas blynas. Pirmas blynas man visada būna testas, pagal kurį matau, ar reikia koreguoti tešlą arba keptuvės kaitrą.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų yra per ilgas obuolių troškinimas. Atrodo, kad kuo ilgiau jie kepa, tuo skanesnis bus įdaras, tačiau iš tikrųjų taip labai lengva prarasti tekstūrą. Kai obuoliai pavirsta koše, įdaras tampa sunkesnis, o blyną sunkiau gražiai susukti. Todėl nuo maždaug septintos troškinimo minutės jau pradedu stebėti ne laikrodį, o pačių vaisių būklę.
Kita problema atsiranda kepant lietinius ant per vėsios keptuvės. Tuomet tešla ne iš karto sukimba, blynas tampa storesnis, ilgiau kepa ir gali pradėti sausėti dar prieš apskrusdamas. Keptuvę visada gerai įkaitinu prieš pirmą porciją, o vėliau palaikau gana pastovią vidutinę ar vidutiniškai aukštą kaitrą. Taip lietiniai iškepa greitai, lieka minkšti ir lengvai lankstosi.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Jei žinau, kad visų lietinių tą pačią dieną nesuvalgysime, laikau blynus ir įdarą atskirai. Lietinius sudedu vieną ant kito, uždengiu ir laikau šaldytuve, o obuolių masę perkeliu į sandarų indą. Taip abu komponentai gerai išsilaiko maždaug 2–3 dienas ir blyneliai neperdrėksta nuo vaisių sulčių. Prieš patiekiant belieka juos pripildyti ir trumpai pašildyti.
Jau įdarytus lietinius taip pat galima laikyti šaldytuve, tik jų tekstūra kitą dieną bus minkštesnė. Šildyti man labiausiai patinka keptuvėje ant nedidelės kaitros, nes taip paviršius vėl tampa malonesnis ir ne toks drėgnas. Jei lietinių daug, patogu juos sudėti į kepimo indą, uždengti ir keliolikai minučių pašauti į orkaitę. Taip visi sušyla vienu metu ir įdaras išlieka sultingas.
Su kuo skaniausia valgyti
Šiuos lietinius dažniausiai patiekiu visai paprastai, nes įdaras jau turi daug skonio. Ant viršaus pakanka vos trupučio cukraus pudros, o šalia labai tinka natūralus jogurtas arba šaukštas tirštesnės grietinės. Jei gaminu juos kaip desertą, kartais pridedu kapotų skrudintų riešutų – jų traškumas maloniai kontrastuoja su minkštais obuoliais. Prie kavos ar juodos arbatos toks patiekalas man beveik visada tampa ne pusryčiais, o mažu desertu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima naudoti obuolius su odele?
Galima, ypač jei obuolių odelė plona ir minkšta. Vis dėlto desertiniams lietiniams dažniausiai juos nulupu, nes tuomet įdaras tampa švelnesnis ir vienodesnis. Storesnė žievelė po troškinimo kartais atsiskiria nuo minkštimo ir valgant jaučiasi atskirai.
Ar galima cinamoną ir muskato riešutą keisti kitais prieskoniais?
Taip, tačiau šį derinį keisčiau saikingai. Prie obuolių labai tinka vanilė, nedidelis kiekis kardamono arba žiupsnelis malto imbiero. Vis dėlto prieskonių neturėtų būti tiek daug, kad jie užgožtų pagrindinį keptų obuolių skonį.
Kodėl lietiniai plyšta vyniojant?
Dažniausiai taip nutinka, kai jie iškepami per sausi arba tešla būna per tiršta. Plonas, minkštas lietinis turi lengvai lankstytis ir nesutrūkti užlenkus kraštus. Jei blyneliai jau spėjo atvėsti ir šiek tiek apdžiūti, prieš vyniojant juos galima kelioms sekundėms pašildyti – elastingumas dažnai grįžta.
Ar galima įdarą pasiruošti iš vakaro?
Taip, ir tai labai patogu, jei lietinius planuoju pusryčiams. Atvėsusį obuolių įdarą laikau uždarame inde šaldytuve, o ryte belieka iškepti arba pašildyti blynelius. Prieš vyniodama įdarą trumpai pašildau arba palieku sušilti kambario temperatūroje, priklausomai nuo to, kaip noriu patiekti.
Ar razinos būtinos?
Ne, jos yra tik papildomas pasirinkimas. Be razinų įdaras būna gaivesnis ir ryškiau jaučiasi patys obuoliai bei prieskoniai. Jei jas naudoju, dedu nedaug, kad jos nepaverstų įdaro pernelyg saldžiu.
