Naminė gira su cikorijomis – vaikystę primenantis vasaros gėrimas
Karštomis vasaros dienomis nieko nėra maloniau už gerai atšaldytą naminę girą. Man jos skonis nuo vaikystės asocijuojasi su vasara, šiluma ir tomis dienomis, kai bėgdavome prie giros statinės atsigaivinti šalto, šiek tiek rūgštoko ir maloniai gaivaus gėrimo. Tokį skonį šiandien galima gana paprastai atkurti ir namuose, o tam nereikia nei statinės, nei daugybės sudėtingų ingredientų.
Šį kartą gaminu girą su cikorijomis. Receptas labai paprastas: vandenį sumaišau su cikorijomis, cukrumi ir citrinų rūgštimi, mišinį užverdu, atvėsinu ir tik tada įdedu sausų mielių. Po kelių valandų šiltoje vietoje gira pradeda rūgti, o vėliau ją belieka išpilstyti į butelius ir gerai atšaldyti. Gaunasi gaivus, maloniai saldžiarūgštis gėrimas, kurį ypač smagu patiekti karštą vasaros dieną.
Ingredientai
- 5 l vandens;
- 2 valg. š. tirpios cikorijos;
- 500 g cukraus;
- 1,5 arb. š. sausų mielių;
- 1 arb. š. citrinų rūgšties.
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Į didelį puodą supilu vandenį, suberiu cikorijas, cukrų ir citrinų rūgštį. Viską gerai išmaišau ir kaitinu ant viryklės, kol mišinys užverda, retkarčiais pamaišydama, kad cukrus visiškai ištirptų. Kai skystis užverda, puodą nukeliu nuo viryklės ir palieku atvėsti.
Čia labai svarbus momentas – mielių negalima dėti į karštą skystį, nes aukšta temperatūra gali jas pažeisti. Gira turi būti maloniai šilta, bet ne karšta, todėl prieš dėdama mieles visada patikrinu temperatūrą. Tuomet į atskirą indelį nusemiu šiek tiek giros, joje gerai išmaišau sausas mieles ir supilu jas atgal į puodą, viską dar kartą kruopščiai išmaišydama.
Puodą uždengiu ir palieku šiltoje vietoje maždaug 3–4 valandoms. Po kurio laiko paviršiuje turėtų atsirasti putų – tai ženklas, kad fermentacija vyksta. Jei po kelių valandų putų dar nematyti, palieku girą bręsti ilgiau, prireikus iki kitos dienos, tačiau svarbu nepalikti jos neribotam laikui šilumoje.
Kai gira pradeda aktyviai fermentuotis ir atsiranda būdingas lengvas putojimas, ją išpilstau į švarius butelius. Butelių nepripildau iki pat krašto, nes fermentacijos metu gali susidaryti dujų. Sandariai uždarytą girą perkeliu į šaldytuvą, kur ji atvėsta ir fermentacija sulėtėja.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Didžiausią dėmesį skiriu temperatūrai prieš dedant mieles. Skystis turi būti tik šiltas, o ne karštas, todėl šio žingsnio tikrai neverta skubinti. Jei neturite virtuvinio termometro, geriau palaukti ilgiau, kol gira pakankamai atvės, nei rizikuoti mieles supilti į per karštą skystį.
Cukraus kiekis šiame recepte suteikia girai ne tik saldumo, bet ir yra svarbus fermentacijos procesui. Todėl pirmą kartą rekomenduoju receptą išbandyti laikantis nurodytų proporcijų, o vėliau saldumą galima šiek tiek pritaikyti pagal savo skonį. Taip pat svarbu naudoti švarius puodus, butelius ir kitus indus, nes naminė gira yra fermentuojamas gėrimas.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – mielių įdėjimas į per karštą skystį. Tokiu atveju fermentacija gali neprasidėti taip, kaip tikėtasi, todėl prieš dedant mieles verta neskubėti ir leisti girai tinkamai atvėsti. Kita klaida – tikėtis, kad gira būtinai bus paruošta per tiksliai 3–4 valandas, nes fermentacijos greitis priklauso nuo patalpos temperatūros ir mielių aktyvumo.
Taip pat nereikėtų butelių pripildyti iki pat viršaus ir palikti ilgai šiltai. Fermentacijos metu susidaro anglies dioksidas, todėl uždarytame inde gali stipriai padidėti slėgis. Kai gira pasiekia norimą skonį, ją geriausia iš karto perkelti į šaldytuvą, kad fermentacija gerokai sulėtėtų.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Paruoštą girą laikau tik šaldytuve, sandariai uždarytuose švariuose buteliuose. Šaltis sulėtina fermentaciją ir padeda išlaikyti gaivų gėrimo skonį. Kadangi tai namuose fermentuotas gėrimas, jo nereikėtų laikyti ilgą laiką šiltai ar kambario temperatūroje.
Geriausia girą suvartoti šviežią, kol ji yra malonaus skonio ir aromato. Laikui bėgant fermentacija šaldytuve vis tiek gali lėtai tęstis, todėl buteliuose gali daugėti angliarūgštės ir keistis skonis. Atidarydama butelį tai darau atsargiai, ypač jei gira ilgiau stovėjo.
Su kuo skaniausia gerti
Ši gira pati savaime yra puikus vasaros gėrimas, ypač gerai atšaldyta. Man skaniausia ją patiekti tiesiog iš šaldytuvo, galima į stiklinę įdėti kelis ledo kubelius ir šiek tiek šviežių mėtų. Jos gaivus, saldžiarūgštis skonis puikiai dera su lengvais vasariškais pietumis.
Naminę girą taip pat mėgstu patiekti prie bulvinių patiekalų, sumuštinių ar kitų sočių užkandžių. Ji gali būti puiki alternatyva saldiems parduotuviniams gėrimams, kai norisi kažko naminio ir gaivaus. O svarbiausia – kiekvienas gurkšnis primena tą paprastą vaikystės vasaros skonį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima naudoti šviežias mieles?
Šiame recepte naudojamos sausos mielės, todėl būtent jas ir rekomenduoju pirmam bandymui. Jei norėtumėte keisti mielių rūšį, reikėtų atitinkamai perskaičiuoti jų kiekį, nes šviežios ir sausos mielės nėra naudojamos visiškai vienodomis proporcijomis.
Kaip suprasti, kad gira jau pradėjo fermentuotis?
Vienas iš paprasčiausių požymių yra paviršiuje atsirandančios putos ir lengvas burbuliavimas. Taip pat gali pasikeisti gėrimo aromatas – jis tampa labiau panašus į įprastą girą. Jei po kelių valandų visiškai nėra jokių fermentacijos požymių, verta dar šiek tiek palaukti šiltoje vietoje.
Ar galima girą iš karto gerti?
Geriausia pirmiausia leisti jai tinkamai fermentuotis ir pasiekti norimą skonį, o tada išpilstyti į butelius bei gerai atšaldyti. Šaldytuve gėrimas tampa daug gaivesnis, o jo skonis maloniai subalansuotas. Be to, šaltas gėrimas ypač tinka karštomis vasaros dienomis.
