Šitą tešlą pirmą kartą pamačiau ruošiant visai ne taip, kaip buvau įpratusi. Ant stalo stovėjo puodas virtų bulvių, šalia – dubenėlis dar šilto jų nuoviro, o aš buvau beveik tikra, kad tuoj bus daroma košė. Vietoje to bulvės buvo sutrintos, į jas pateko mielės, kiaušinis ir miltai, ir po kelių minučių dubenyje jau buvo minkšta tešla.
Turinys (8)
Atrodė neįprastai, tačiau vos pirmieji pyragėliai pateko į keptuvę, virtuvėje pasklido toks kvapas, kad laukimas pasidarė sunkiausia proceso dalimi.
Didžiausias netikėtumas laukė paragavus. Tešla nebuvo sunki ar primenanti bulvių paplotėlį – priešingai, ji išėjo minkšta, puri ir labai maloni formuoti. Bulvės suteikė jai švelnumo, o nedidelis kiekis nuoviro padėjo sujungti viską į elastingą masę.
Nuo tada, kai verdu daugiau bulvių, kartais dalį tyčia pasilieku ne garnyrui, o būtent tokiems pyragėliams.
Ingredientai
- 500 g bulvių
- apie 150 ml šilto bulvių nuoviro
- 1 kiaušinis
- 7 g sausų mielių arba apie 20 g šviežių mielių
- 1 arbatinis šaukštelis cukraus
- 1 arbatinis šaukštelis druskos arba pagal skonį
- apie 450–550 g kvietinių miltų
- 2 valgomieji šaukštai augalinio aliejaus į tešlą
- aliejaus kepimui
- pasirinkto įdaro, jei norisi
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Bulves nulupu, supjaustau panašaus dydžio gabalais ir išverdu lengvai pasūdytame vandenyje, kol visiškai suminkštėja. Vandens neišpilu – maždaug stiklinę nusemiu į atskirą indą ir palieku pravėsti. Pačias bulves dar karštas labai gerai sutrinu, kad neliktų stambių gumulėlių. Kuo vientisesnė košė, tuo gražesnė bus ir pati tešla.
Kai bulvės tampa šiltos, bet jau nebe karštos, įmušu kiaušinį, suberiu cukrų ir mieles. Supilu maždaug 100–150 ml šilto bulvių nuoviro ir viską gerai išmaišau. Nuoviras neturi būti karštas, nes per aukšta temperatūra mielėms nepatinka. Šiuo etapu masė atrodo gana minkšta ir dar visai nepanaši į tešlą.
Tada pradedu po truputį berti persijotus miltus. Iš pradžių maišau šaukštu, o kai masė sutirštėja, minkau rankomis. Miltų kiekį vertinu ne pagal vieną tikslų skaičių, o pagal konsistenciją, nes pačios bulvės gali būti sausesnės arba vandeningesnės. Tešla turi likti minkšta, elastinga ir net šiek tiek lipni – jos nereikia užkimšti miltais.
Įminkau aliejų ir dar kelias minutes paminkau, kol paviršius tampa lygesnis. Tešlą uždengiu ir palieku šiltoje vietoje maždaug 45–60 minučių, kad mielės pradėtų dirbti. Ji neturi būtinai padvigubėti kaip klasikinė balta mielinė tešla, tačiau turi tapti puresnė ir minkštesnė. Pakilusią masę lengvai paminkau ir daliju mažomis porcijomis.
Kiekvieną gabalėlį delnu išploju į paplotėlį. Jei naudoju įdarą, jo dedu į vidurį, kraštus tvirtai sujungiu ir suformuoju pailgą arba apvalų pyragėlį. Paruoštus kepinius palieku maždaug 10–15 minučių pailsėti. Per tą laiką tešla atsipalaiduoja ir kepdama geriau kyla.
Keptuvėje įkaitinu aliejų ir pyragėlius dedu siūle žemyn. Kepu ant vidutinės kaitros, kol viena pusė tampa gražiai auksinė, tada apverčiu ir iškepu kitą. Per stipriai nekaitinu, nes bulvinė tešla gana greitai ruduoja, o vidui reikia laiko pilnai iškepti. Iškeptus pyragėlius trumpam sudedu ant popierinio rankšluosčio.
Kas lemia minkštą bulvinę tešlą
Svarbiausia nepaversti šios tešlos kieta dar prieš kepimą. Bulvių košė pati suteikia nemažai drėgmės, todėl miltų gali reikėti kiek skirtingai kiekvieną kartą. Jei subersiu jų per daug, tešla taps patogesnė minkant, bet kepti pyragėliai jau bus sunkesni ir sausesni. Todėl sustoju tada, kai masę jau galima formuoti, bet ji vis dar išlieka minkšta.
Bulvių nuoviras šiame recepte taip pat nėra bereikalingas priedas. Jis padeda sujungti tešlą ir suteikia jai švelnesnę struktūrą, todėl jo neišpilu vos nukošusi bulves. Jei nuoviro prireikia mažiau, likusį panaudoju sriubai ar padažui. Tik prieš pilant į mieles visada leidžiu jam atvėsti iki maloniai šiltos temperatūros.
Dažniausios klaidos
Dažniausia klaida – miltus suberti vienu kartu. Bulvės skiriasi krakmolingumu ir drėgmės kiekiu, todėl tas pats 500 gramų bulvių kiekis vieną kartą gali priimti daugiau miltų, kitą – mažiau. Jei tešla atrodo labai minkšta, miltus dedu po vieną ar du šaukštus ir kaskart gerai išminkau. Taip daug lengviau sustoti laiku.
Kita problema atsiranda, kai į tešlą dedamos labai karštos bulvės arba pilamas ką tik nuo viryklės nuimtas nuoviras. Mielėms reikia šilumos, tačiau ne karščio, todėl visuomet palaukiu, kol masė atvės. Kepant taip pat nenaudoju pačios didžiausios kaitros. Per karštame aliejuje paviršius greitai patamsėja, o storesnio pyragėlio vidus dar nespėja pilnai iškepti.
Kokius įdarus galima rinktis
Bulvinė tešla labai universali, todėl dažniausiai žiūriu, ką tuo metu turiu šaldytuve. Puikiai tinka kepti svogūnai, troškinti kopūstai, grybai, mėsa arba varškė su žalumynais. Jei norisi paprasčiau, kepu ir visai be įdaro – tada gaunasi minkšti bulviniai paplotėliai, kuriuos galima valgyti su grietine ar padažu. Man ypač patinka į vidų dėti keptų svogūnų ir grybų mišinį.
Svarbu tik vienas dalykas: įdaras turi būti jau paruoštas ir atvėsęs. Karštas ar labai skystas įdaras minkština tešlą ir apsunkina kraštų užspaudimą. Jei naudoju kopūstus ar grybus, juos kepinu tol, kol nelieka didelio skysčio pertekliaus. Tokius pyragėlius ir formuoti lengviau, ir kepant jie rečiau prasiveria.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Šviežiai kepti pyragėliai skaniausi dar šilti, tačiau bulvinė tešla turi vieną malonų privalumą – atvėsusi ne taip greitai kietėja. Visiškai atvėsusius pyragėlius sudedu į uždarą indą ir laikau šaldytuve iki 2–3 dienų. Prieš valgant juos trumpai pašildau keptuvėje, orkaitėje arba karšto oro gruzdintuvėje. Taip pluta vėl tampa malonesnė, o vidus sušyla neišsausėdamas.
Jei pyragėlių prikepu daugiau, dalį galima ir užšaldyti. Visiškai atvėsusius sudedu atskirai, kad nesuliptų, o vėliau laikau uždarame maišelyje ar dėžutėje. Atitirpinu šaldytuve ir trumpai pašildau orkaitėje. Tokiu būdu jie išlieka daug malonesni nei kelias papildomas dienas laikomi šaldytuve.
Su kuo skaniausia valgyti
Jei pyragėliai su sūriu įdaru, prie jų dažniausiai patiekiu grietinės arba jogurtinio padažo su česnaku ir žalumynais. Be įdaro kepti bulviniai paplotėliai labai tinka prie sriubos, troškinio ar tiesiog su stikline kefyro. Grybų ar kopūstų įdarą turintiems pyragėliams papildomai beveik nieko nereikia. Dar šilti jie patys tampa rimtu užkandžiu arba lengvais pietumis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima naudoti vakarykštę bulvių košę?
Galima, jei ji nebuvo stipriai pagardinta sviestu, grietinėle ar kitais priedais. Tokiu atveju reikėtų atidžiau reguliuoti skysčio ir miltų kiekį, nes košės konsistencija jau bus kitokia. Vis dėlto lengviausia rezultatą kontroliuoti naudojant ką tik išvirtas ir sutrintas bulves.
Ar būtina naudoti bulvių nuovirą?
Visiškai būtina nėra, bet jis šiam receptui labai tinka. Jei nuovirą netyčia išpylėte, galima naudoti šiltą vandenį arba pieną. Konsistenciją tokiu atveju ste
