Ilgą laiką į tą mažą kilpelę sportbačių gale beveik nekreipdavau dėmesio. Atrodė, kad tai tiesiog dizainerių palikta detalė – gal dėl grožio, gal dėl gamintojo stiliaus. Viskas pasikeitė tada, kai vieną porą pradėjau autis paskubomis, vis prispausdamas užkulnį koja. Po kurio laiko jis prarado formą, ir tik tada rimčiau pažiūrėjau į detalę, kuri visą tą laiką buvo tiesiai prieš akis.
Turinys (6)
Pasirodo, kilpa gale nėra šiuolaikinių sportbačių išradimas. Jos pirmtakai buvo naudojami ant aulinės avalynės dar XIX amžiuje, kai bato gale pritvirtinta juostelė ar kilpa padėdavo jį užsitraukti ant kojos. Anglų kalboje iš čia atsirado žodis „bootstrap“ – pažodžiui bato dirželis arba kilpa, už kurios galima patraukti. Šiuolaikiniuose sportbačiuose ši sena ir labai paprasta idėja tiesiog įgavo modernesnę formą.
Pagrindinė paskirtis daug paprastesnė, nei atrodo
Jeigu sportbačiai gana standūs, aukštesni arba tiesiog glaudžiai apgaubia pėdą, apsiauti juos kartais nėra taip lengva. Aš tokiu atveju nebespaudžiu kulno į batą jėga – pirštu suimu galinę kilpelę, šiek tiek patraukiu aukštyn ir pėda lengviau slysta į vidų. Ypač aiškiai skirtumas pasijunta su nauja avalyne, kuri dar nėra prisitaikiusi prie kojos.
Ši smulkmena kartu saugo ir patį užkulnį. Kai žmogus nuolat mina galinę bato dalį arba pirštais stipriai ją lanksto, konstrukcija palaipsniui praranda formą. Minkštas pamušalas gali susispausti, o standesnis užkulnis – persilenkti. Naudojant tam skirtą kilpelę tokio bereikalingo spaudimo gerokai mažiau.
Ši detalė senesnė už sportbačius
Įdomiausia man buvo sužinoti, kad galinė kilpa turi gerokai ilgesnę istoriją nei patys šiuolaikiniai sportiniai batai. XIX amžiaus anglų kalboje jau buvo vartojamas terminas „bootstrap“, reiškęs vyriško bato gale esančią kilpą ar juostelę, už kurios žmogus užkabindavo pirštą ir užsitraukdavo batą. Kitaip tariant, funkcija nuo pat pradžių buvo visiškai praktiška.
Iš tos pačios detalės vėliau gimė ir gerai žinomas angliškas posakis apie bandymą „pakelti save už savo batų kilpų“. Dar vėliau žodis „bootstrap“ persikėlė net į technologijų pasaulį ir tapo susijęs su sistemos paleidimu. Man tai puikus pavyzdys, kaip visiškai paprastas avalynės elementas gali palikti pėdsaką net kalboje ir technologijų terminijoje.
Maniau, kad šaldytuve duona ilgiau išliks šviežia – kol nesužinojau, kas joje vyksta esant žemai temperatūrai
Prieš skalbdama į būgną įdedu minkštą kempinėlę – štai kam naudojamas šis paprastas triukas
Goa imasi nelegaliai nuomojamų vilų ir butų – prieš mokėdami avansą turistai turėtų patikrinti vieną dokumentą
Patogu, kai batai purvini
Po pasivaikščiojimo miške ar lietingą dieną kilpelė turi dar vieną labai žemišką pranašumą. Jei nenoriu suimti bato už purvino pado ar šlapių šonų, jį galiu pakelti laikydamas būtent už galinės kilpos. Tai ypač patogu kraunant avalynę į automobilį, nešant ją į vonią ar tvarkant po treniruotės.
Žinoma, čia verta pažiūrėti, kaip kilpelė pritvirtinta. Ant kokybiškos sportinės ar žygio avalynės ji paprastai būna tvirtai įsiūta, tačiau kai kuriuose mados batuose panaši detalė gali būti daugiau dekoratyvinė. Jei siūlės plonos ir kilpelė atrodo silpna, tampyti viso bato svorio už jos specialiai nereikėtų.
Praverčia ir džiovinant
Išplautus ar nuo lietaus sudrėkusius sportbačius kartais patogu pakabinti už galinės kilpelės gerai vėdinamoje vietoje. Taip aplink batą lengviau cirkuliuoja oras, o jis nelieka visu padu prispaustas prie grindų ar lentynos. Kelionėje ar žygyje ši detalė dar naudingesnė, nes avalynę galima pritvirtinti ten, kur ji netrukdo kitiems daiktams.
Vieno dalyko pats vengiu – šlapių sportbačių nekabinu tiesiai prie labai karšto radiatoriaus ar kito stipraus šilumos šaltinio. Klijams, putoms ir sintetinėms medžiagoms didelis karštis nėra geriausias draugas. Daug saugiau leisti batams džiūti natūraliai, esant normaliai oro cirkuliacijai.
O ar per galinę kilpelę reikia verti raištelius?
Čia dažnai prasideda painiava. Internete galima pamatyti patarimų per galinę kilpelę praverti raištelius ir taip esą dar stipriau prispausti kulną, tačiau aš to nelaikyčiau universalia šios detalės paskirtimi. Ne kiekvieno bato kilpa suprojektuota tokiai apkrovai, o netinkamai suveržus galima tiesiog sukurti nereikalingą spaudimą.
Jei kulnas bėgant ar vaikštant slysta aukštyn, tam yra specialus raištelių rišimo būdas, vadinamas „heel lock“ arba „runner’s loop“. Jis daromas naudojant viršutines raištelių skylutes, o ne bato gale esančią traukimo kilpą. Toks sprendimas geriau stabilizuoja kulną ir sumažina pėdos judėjimą bato viduje.
Maža detalė, kuri pradeda rūpėti tik tada, kai jos nėra
Dabar pirkdamas sportbačius į galinę dalį žiūriu visai kitaip. Kol kilpelė yra, beveik nepastebi, kiek kartų ji praverčia – autis, paimti purviną batą, pakabinti jį džiūti ar tiesiog negrūsti pirštų tarp kulno ir užkulnio. Tačiau užtenka panešioti porą be jos ir skirtumas pasidaro labai aiškus.
Man ši istorija patinka dėl vienos priežasties: čia nėra jokios sudėtingos technologijos. Paprasta audinio juostelė atsirado todėl, kad žmogui reikėjo patogiau apsiauti batą, ir tas pats principas išliko daugiau nei šimtmetį. Kartais geriausi daiktų sprendimai yra būtent tokie – tokie paprasti, kad jų net nebepastebime.
