Jeigu vaikystėje kas nors būtų pasakęs, kad vieną dieną pati prašysiu perlinių kruopų košės, būčiau tik nusijuokusi. Prisimenu mokyklos valgyklą, didelį šaukštą ir lėkštėje gulinčius pilkšvus grūdelius, kuriuos stumdydavau iš vienos pusės į kitą, tikėdamasi, kad mokytoja nepastebės. Man tada atrodė, jog perlinės kruopos sukurtos vien tam, kad vaikai labiau vertintų bulvių košę.
Turinys (7)
O dabar, praėjus tiek metų, pati stoviu prie viryklės ir laukiu, kol jos išvirs. Vyras, pirmą kartą pamatęs mane verdančią perlines kruopas, net paklausė, ar mūsų virtuvėje prasidėjo taupymo programa.
Viskas pasikeitė vieną rudenį, kai tvarkydama spintelę radau seniai pamirštą perlinių kruopų pakelį. Grikių tą vakarą jau buvome atsivalgę, bulvių skusti nenorėjau, tad nusprendžiau suteikti vaikystės nemėgtai košei antrą šansą. Iš vakaro kruopas užmerkiau, kitą dieną išviriau ir keptuvėje sumaišiau su svieste apkepintais svogūnais bei pievagrybiais. Vyras paragavo, kurį laiką tylėjo, o paskui paklausė, kodėl tokio garnyro negaminau anksčiau.
Nuo tada perlinės kruopos mūsų namuose nebėra užmirštas produktas, o tikras atradimas, ypač kai norisi sočiai pavalgyti neišleidžiant daug pinigų.
Kodėl perlinės kruopos vertos dėmesio?
Perlinės kruopos gaminamos iš nušlifuotų miežių grūdų. Jose yra angliavandenių, augalinių baltymų, skaidulų ir įvairių mineralinių medžiagų. Man labiausiai patinka tai, kad jos gana sočios ir tinka tiek prie mėsos, tiek prie daržovių patiekalų. Žinoma, perlinės kruopos nėra stebuklingas maistas, tačiau jos gali būti puiki įvairios ir subalansuotos mitybos dalis.
Kuo ypatingos perlinių kruopų skaidulos?
Vienas vertingiausių miežių komponentų yra beta gliukanai – tirpiosios skaidulos. Jos virškinamajame trakte sudaro klampią masę, kuri gali padėti lėčiau pasisavinti angliavandenius ir palaikyti palankesnį cholesterolio kiekį kraujyje. Toks poveikis priklauso nuo suvartojamo beta gliukanų kiekio ir bendros mitybos. Todėl nebūtų teisinga sakyti, kad vien dubenėlis perlinių kruopų išspręs visas cukraus ar cholesterolio problemas.
Po 12 metų vėl ieškoma dingusio MH370: ar pavyko rasti lėktuvo nuolaužas?
Italų paštininkas sukaupė 1,176 mln. vieno cento monetų ir prislėgė savo namą
Kaip dažnai valyti kaminą ir krosnį: kada užtenka 3 mėnesių, o kada reikia dažniau
Maniau, kad katinas visada alkanas, bet paaiškėjo, kad pats dariau vieną šėrimo klaidą
Android telefonai gavo funkciją, kuri nuotraukas siunčia tiesiai į Windows kompiuterį
Android keičia bekontaktį mokėjimą – dar vienas žingsnis prieš pirkinius!Pastebėjau ir labai paprastą dalyką: po perlinių kruopų patiekalo ne taip greitai norisi vėl sukti ratus aplink šaldytuvą. Žinoma, sotumas priklauso ir nuo porcijos dydžio, ir nuo to, su kuo jas valgau. Jeigu kruopas pagardinu daržovėmis, šiek tiek baltymų turinčio maisto ir nepadauginu riebių padažų, gaunu visavertį bei sotų valgį. Būtent dėl šios priežasties jas mėgstu įtraukti į savaitės meniu.
Ar perlinės kruopos tikrai padeda lieknėti?
Kartais perlines kruopas vadina natūraliu riebalų degintoju, bet toks apibūdinimas gerokai perdėtas. Joks atskiras grūdas nepriverčia organizmo automatiškai tirpdyti sukauptų riebalų. Tačiau daug skaidulų turintys produktai gali padėti ilgiau jaustis sotiems, todėl kai kuriems žmonėms lengviau reguliuoti bendrą suvartojamo maisto kiekį. Jei norima mažinti svorį, svarbiausia visa mityba, o ne vienas tariamai stebuklingas garnyras.
Ar perlinės kruopos sveikesnės už grikius?
Grikių tikrai nenurašyčiau, nes ir jie turi vertingų maistinių medžiagų. Perlinės kruopos išsiskiria miežiams būdingais beta gliukanais, o grikiai yra natūraliai be glitimo ir turi savų maistinių privalumų. Todėl man patinka juos kaitalioti, o ne ieškoti vieno visais atžvilgiais geriausio produkto. Svarbu prisiminti, kad perlinėse kruopose yra glitimo, todėl jos netinka sergantiems celiakija.
Kaip pati verdu perlines kruopas, kad būtų minkštos?
Didžiausia mano ankstesnė klaida buvo bandyti perlines kruopas virti paskutinę minutę, kai šeima jau laukia vakarienės. Dabar dažniausiai jas iš vakaro nuplaunu ir užpilu šaltu vandeniu, o dubenį laikau šaldytuve. Kitą dieną vandenį nupilu, kruopas dar kartą perplaunu ir sudedu į puodą. Vienai daliai sausų kruopų paprastai imu maždaug tris dalis vandens, nors tikslus kiekis priklauso nuo jų rūšies.
Verdu ant nedidelės kaitros, kol grūdai suminkštėja, dažniausiai apie 40–60 minučių. Jei kruopos nebuvo mirkytos, gali prireikti daugiau laiko ir vandens. Išvirusį puodą keliolikai minučių palieku uždengtą, kad kruopos tolygiai išbrinktų. Man patinka, kai jos išlieka birios, bet viduje jau būna minkštos ir nebereikia jų ilgai kramtyti.
Su kuo perlinės kruopos skaniausios?
Mūsų namuose labiausiai pasiteisino perlinės kruopos su keptais svogūnais, pievagrybiais ir trupučiu sviesto. Kartais įmaišau tarkuotų morkų, česnako arba šviežių petražolių, o kitą dieną likusias kruopas panaudoju sriubai. Jeigu noriu lengvesnio patiekalo, patiekiu jas su keptomis daržovėmis ir šaukštu natūralaus jogurto padažo. Taip tas pats nebrangus produktas kiekvieną kartą įgauna vis kitokį skonį.
Ar verta virtas perlines kruopas atvėsinti?
Vėsinant virtus krakmolingus produktus dalis krakmolo gali virsti atspariuoju krakmolu, kuris plonajame žarnyne virškinamas sunkiau. Vis dėlto nereikia tikėtis, kad dėl to perlinės kruopos staiga taps nekaloringos ar pradės deginti riebalus. Jeigu išverdu didesnį kiekį, kruopas greitai atvėsinu, sudedu į uždarą indą ir laikau šaldytuve. Paprastai stengiuosi jas suvalgyti per 3–4 dienas, o prieš patiekdama tinkamai pašildau.
Dabar kartais prisimenu tą mažą mergaitę mokyklos valgykloje, kuri nė už ką nenorėjo valgyti perlinių kruopų. Jeigu galėčiau, pavaišinčiau ją savo koše su grybais – gal pagaliau pakeistų nuomonę. O jūs mėgstate perlines kruopas, ar jos jums irgi primena vaikystės valgyklą? Parašykite komentaruose, su kuo jas gaminate ir kokį receptą jūsų šeima labiausiai mėgsta. Labai lauksiu jūsų idėjų!
