Namų šildymas krosnimi ar židiniu daugeliui atrodo jaukus ir patikimas, tačiau kartu jis reikalauja labai disciplinuotos priežiūros. Suodžiai ant krosnies ir dūmtraukio sienelių kaupiasi tyliai, todėl pavojus dažnai pastebimas tik tada, kai jau būna per vėlu. Būtent dėl to kiekvienam, kuris kūrena kietuoju kuru, svarbu žinoti, kaip dažnai reikia valyti kaminą ir krosnį, nes čia kalbama ne apie formalumą, o apie saugumą.
Turinys (4)
Ugniagesiai gelbėtojai primena paprastą taisyklę: šildymo sezono metu dūmtraukį ir krosnį reikėtų valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Toks dažnumas padeda nesudaryti storesnio suodžių sluoksnio ir sumažina riziką, kad užsidegs nešvarumai arba į patalpas pateks nuodingos dujos. Net ir gerai prižiūrima sistema gali tapti pavojinga, jei dūmai traukiami prastai arba malkos deginamos netinkamai.
Kodėl suodžiai tampa pavojingi
Suodžiai nėra vien negražus juodas sluoksnis ant sienelių. Jie gali susikaupti tiek, kad susiaurina dūmtraukį, pablogina trauką ir padidina dūmų grįžimo į namus tikimybę. Dar didesnė bėda ta, kad sausuose nuosėdų sluoksniuose gali kilti dūmtraukio gaisras, o jis plinta labai greitai ir neretai pažeidžia ne tik patį kaminą, bet ir stogą bei perdangas.
Ne mažiau pavojingas ir anglies monoksidas, kitaip vadinamas smalkėmis. Šios dujos yra bekvapės, todėl žmogus gali net nepastebėti, kad namuose kaupiasi pavojinga koncentracija. Dėl to krosnies ar židinio priežiūra nėra tik estetikos klausimas: tai tiesioginė sveikatos ir gyvybės apsauga.
Valyti dažniau gali prireikti tada, kai kūrenama šlapiomis malkomis, ypač jei tai sakais turtingos medienos rūšys, tokios kaip pušis ar eglė. Tokiu atveju suodžiai ant sienelių kaupiasi sparčiau, nes degimas būna ne toks švarus, o degimo produktų daugiau prilimpa prie paviršių. Svarbu ir tai, kaip dažnai bei kiek valandų per dieną kūrenama krosnis: intensyviai naudojamai sistemai priežiūros gali reikėti kas du mėnesius ar net kas mėnesį.
Kada valyti reikia nedelsiant
Yra du aiškūs ženklai, kad delsti nebegalima. Jei ant dūmtraukio sienelių matote daugiau nei 5 mm storio suodžių sluoksnį arba gyvenamosiose patalpose jaučiate dūmų kvapą, valymą reikia atlikti kuo greičiau. Tokiu atveju neverta laukti suplanuotos datos, nes problema gali greitai pereiti į pavojingą fazę.
Prieš prasidedant šildymo sezonui verta apžiūrėti ir visą sistemą: ar nėra įtrūkimų, atsilaisvinusių jungčių, suodžių pėdsakų aplink siūles. Kartais užtenka smulkios bėdos, kad dūmtraukis pradėtų traukti blogiau. Jei abejojate dėl savo įgūdžių, saugiausia pasikviesti meistrą, nes savarankiškas valymas ne visada leidžia pastebėti paslėptus defektus.
Dar viena praktiška taisyklė – prieš kūrenant įsitikinti, kad pelenai pašalinti tik visiškai ataušus krosniai. Po kūrenimo pelenai irgi gali ilgai išlikti pavojingi, todėl jų negalima išmesti į lengvai užsidegančią vietą. Patogu turėti metalinį indą su dangčiu ir laikyti jį atokiau nuo degių daiktų.
Atstumai namuose turi didelę reikšmę
Saugi buitis prie krosnies priklauso ne tik nuo švaraus dūmtraukio. Specialistai primena, kad atstumas nuo krosnies iki baldų turi būti ne mažesnis kaip 70 centimetrų, o pakura turėtų būti nutolusi mažiausiai 125 centimetrais. Tai svarbu todėl, kad šiluma nuo įkaitusio metalo ar plytų gali per trumpą laiką pažeisti šalia esančius daiktus arba juos uždegti.
Jei grindys šalia krosnies pagamintos iš degių medžiagų, jas būtina apsaugoti metaliniu lakštu. Toks sprendimas nėra formalumas – jis padeda sulaikyti žiežirbas ir karštas anglies nuosėdas. Taip pat dūmtraukio vamzdžius ir sienas prie jo reikia tinkuoti bei balinti, kad konstrukcijos būtų tvarkingesnės ir lengviau pastebėtumėte įtrūkimus ar kitus pakitimus.
Prie krosnies negalima džiovinti drabužių, net jei atrodo, kad tai patogu. Ant karšto paviršiaus padėtas audinys gali užsidegti per labai trumpą laiką, ypač jei kūrenama intensyviai. Taip pat nereikėtų į malkinę pakuoti ar deginti lengvai užsidegančių medžiagų, nes tai kelia pavojų visam namui.
Ko geriau nedaryti ir už ką atsako savininkas
Vienas svarbiausių draudimų yra susijęs su dūmtraukio pajungimu. Jo negalima vesti į vėdinimo ar dujų kanalus, nes tai gali baigtis apsinuodijimu smalkėmis. Tokia klaida ypač pavojinga tuose namuose, kur šildymo sistema įrengta seniau arba buvo keista be specialistų priežiūros.
Be to, krosnies priežiūros vaikams patikėti negalima. Net ir trumpam paliktas be suaugusiųjų dėmesio kūrenamas įrenginys gali tapti nelaimės priežastimi. Krosnies nereikėtų palikti be priežiūros ilgam laikui ir jos naudoti kaip vietos daiktams laikyti ar džiovinti.
Ugniagesiai taip pat primena, kad už namo priešgaisrinę saugą atsako pats savininkas. Jei dėl suodžių užsidegimo nukentės žmonės arba svetimas turtas, gali grėsti administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Todėl reguliarus valymas, tinkamas kūrenimas ir atidumas kasdienėje buityje yra ne formalumas, o paprastas būdas apsaugoti namus ir šeimą.
Jei norite išvengti problemų, verta įpročiu paversti ir dar kelis dalykus. Kūrenimui rinkitės kuo sausesnes malkas, nes drėgnas kuras didina suodžių kiekį ir blogina degimą. Namų aplinkoje pravartu turėti veikiantį dūmų ir anglies monoksido detektorių, o židinio ar krosnies vietą laikyti tvarkingą, be popieriaus, tekstilės ir kitų degių daiktų.




















