Ant klasikinių švarkų rankovių beveik visada galima pastebėti kelias nedideles sagas. Ilgą laiką į jas ir aš nekreipdavau ypatingo dėmesio – atrodė, kad tai tiesiog tradicinis dekoratyvinis elementas, kurį siuvėjai išsaugojo dėl gražesnės rankovės išvaizdos.
Turinys (8)
- Kodėl ant švarko rankovių yra sagos: jų paskirtis ir atsiradimo istorija
- Napoleono kareivių istorija – graži, bet abejotina legenda
- Kita versija taip pat labiau primena pasakojimą nei įrodytą faktą
- Praktiška atsegamų rankogalių paskirtis
- Kodėl daugumos šiuolaikinių švarkų sagos neatsisega?
- Ką galima suprasti iš veikiančių rankogalių sagų?
- Kodėl ši sena detalė išliko iki šių dienų?
- Dažniausiai užduodami klausimai
Šiandien daugelyje masinės gamybos švarkų taip iš tiesų ir yra: sagos gali būti prisiūtos taip, kad rankogalio net neįmanoma atsegti. Tačiau pati šios detalės istorija yra gerokai įdomesnė.
Kodėl ant švarko rankovių yra sagos: jų paskirtis ir atsiradimo istorija
Apie sagų atsiradimą ant švarkų rankovių pasakojamos kelios skirtingos istorijos. Viena jų siejama su Napoleonu Bonapartu ir jo kareiviais, kita – su mada bei aukštuomenės apranga, o dar viena aiškina praktišką atsegamo rankogalio paskirtį.
Ne visos šios istorijos vienodai patikimos, todėl jų nereikėtų pateikti kaip neginčijamų faktų. Vis dėlto jos puikiai parodo, kaip kadaise praktiška drabužio detalė ilgainiui galėjo tapti klasikiniu vyriško švarko dizaino elementu.
Napoleono kareivių istorija – graži, bet abejotina legenda
Viena žinomiausių istorijų sagas ant rankovių sieja su Napoleonu Bonapartu. Pasakojama, kad jis esą liepė prie karių uniformų rankovių prisiūti metalines sagas, nes kareiviai rankovėmis valydavosi nosį ir veidą. Kietos metalinės sagos turėjo padaryti tokį įprotį nemalonų ir kartu padėti išlaikyti tvarkingesnę uniformų išvaizdą. Skamba įsimintinai, todėl nenuostabu, kad ši istorija kartojama iki šiol.
Tačiau pats šaltinis pabrėžia, kad šiai versijai trūksta tvirto istorinio pagrindo. Panašių dekoratyvinių elementų ant drabužių rankovių būta dar XVII amžiuje, taigi gerokai anksčiau už Napoleono laikus. Straipsnyje taip pat nurodoma, kad metalinės sagos karinėje aprangoje plačiau pradėtos naudoti XVIII amžiaus pabaigoje. Todėl pasakojimą apie Napoleoną saugiau vertinti kaip populiarią legendą, o ne tiksliai nustatytą sagų atsiradimo priežastį.
Kita versija taip pat labiau primena pasakojimą nei įrodytą faktą
Su šia švarko detale siejamos ir kitos istorijos, bandančios jos atsiradimą paaiškinti to meto mada, etiketu bei aukštuomenės apranga. Tokios versijos skamba įdomiai, nes ankstesniais amžiais sagos tikrai buvo ne vien praktiška detalė – jos galėjo būti svarbi drabužio puošmena ir net parodyti žmogaus padėtį visuomenėje. Vis dėlto vien patrauklaus pasakojimo nepakanka, kad galėtume tiksliai nustatyti vieną konkretų sagų ant rankovių „išradėją“. Todėl ir šią istorijos dalį vertinu kaip vieną iš paplitusių kilmės versijų.
Praktiška atsegamų rankogalių paskirtis
Įdomiausia straipsnyje pateikiama versija susijusi su funkcionaliais, iš tikrųjų atsegamais švarko rankogaliais. Šaltinyje jie siejami su gydytojais ir chirurgais bei XVII amžiaus Londono siuvėjų tradicijomis. Atsegus sagas buvo galima atraitoti švarko rankovę nenusivelkant viso viršutinio drabužio. Toks sprendimas žmogui, kuriam reikėdavo dirbti rankomis, buvo kur kas praktiškesnis už visiškai užsiūtą siaurą rankogalį.
Vėliau funkcionalūs rankogaliai paplito ir kituose vyriškuose drabužiuose. Jų pasiuvimas buvo sudėtingesnis už paprastą dekoratyvinių sagų prisiuvimą, nes reikėjo suformuoti tikras sagų kilpas ir tiksliai pasiūti atsisegančią rankovės dalį. Dėl to tokia detalė ilgainiui pradėta sieti ir su individualiu bei brangesniu siuvimu. Net ir šiandien galima rasti švarkų, kurių rankogalių sagos nėra imitacija ir iš tikrųjų atsisega.
Kodėl daugumos šiuolaikinių švarkų sagos neatsisega?
Atsakymas gana paprastas – masinei drabužių gamybai dekoratyvinį variantą pagaminti lengviau. Jei sagos turi tik imituoti tradicinį rankogalį, nereikia įrengti veikiančių kilpų ir konstruoti atsisegančios rankovės dalies. Taip išsaugoma klasikinio švarko išvaizda, tačiau pati detalė nebeatlieka ankstesnės praktinės funkcijos. Todėl parduotuvėje apžiūrėjus kelis švarkus galima rasti ir tik dekoratyvinių, ir visiškai funkcionalių rankogalių.
Ką galima suprasti iš veikiančių rankogalių sagų?
Veikiančios sagos šiandien dažnai laikomos viena iš tradicinio siuvimo detalių, tačiau vien pagal jas spręsti apie viso švarko kokybę nereikėtų. Šiuolaikiniai gamintojai gali pasiūti funkcionalius rankogalius ir serijiniu būdu, o brangus švarkas nebūtinai turės būtent tokią konstrukciją. Vis dėlto atsegamos sagos rodo, kad rankovė sukonstruota sudėtingiau nei tada, kai ant jos paprasčiausiai prisiuvamos kelios dekoratyvinės sagos. Tai nedidelė detalė, kurią įdomu patikrinti renkantis klasikinį švarką.
Kodėl ši sena detalė išliko iki šių dienų?
Madoje gausu elementų, kurie išlieka net tada, kai jų pirminė praktinė paskirtis tampa nebeaktuali. Sagos ant švarko rankovių yra geras tokios tradicijos pavyzdys. Jos tapo taip glaudžiai susijusios su klasikine švarko išvaizda, kad rankovė be jų daugeliui atrodytų neįprastai ar net neužbaigtai. Todėl gamintojai šią detalę išlaiko net tuomet, kai sagos nieko neatsega.
Taigi kitą kartą apsivilkusi ar parduotuvėje apžiūrėdama klasikinį švarką būtinai atkreipsiu dėmesį į jo rankogalius. Jei sagos tik prisiūtos ant vientisos rankovės, jų paskirtis pirmiausia dekoratyvinė. Jei jos atsisega, prieš akis turime senos siuvimo tradicijos išlikusią funkcinę detalę. O pasakojimą apie Napoleoną ir kareivių nosis geriau prisiminti kaip spalvingą legendą, o ne kaip vienintelį tikrą šios švarko detalės kilmės paaiškinimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar sagos ant švarko rankovių šiandien turi praktinę paskirtį?
Tai priklauso nuo konkretaus švarko. Daugelio masinės gamybos modelių sagos yra dekoratyvinės ir rankogalio atsegti neleidžia. Tačiau yra švarkų su tikromis sagų kilpomis, todėl jų rankogalį galima atsegti ir rankovę šiek tiek atraitoti.
Ar tiesa, kad sagas ant rankovių sugalvojo Napoleonas?
Tai populiari istorija, tačiau pats šaltinis ją vertina kaip silpnai istoriškai pagrįstą. Pasakojama, kad sagos turėjo neleisti kareiviams uniformos rankovėmis valytis nosies, tačiau panašių drabužių detalių būta dar iki Napoleono. Todėl šį paaiškinimą tiksliau vadinti legenda, o ne patvirtintu istoriniu faktu.
Ar atsisegančios rankovių sagos reiškia, kad švarkas labai brangus?
Nebūtinai. Tradiciškai funkcionalūs rankogaliai buvo siejami su sudėtingesniu ir individualiu siuvimu, tačiau šiandien tokį sprendimą gali naudoti ir serijinių drabužių gamintojai. Todėl tai įdomi konstrukcijos detalė, bet ne vienintelis švarko kokybės ar kainos rodiklis.
