Ryte išeinu į daržą, o viduryje vakar dar lygios lysvės pūpso šviežia žemių krūvelė. Po dienos atsiranda dar viena, o netrukus kurmiarausių jau galima rasti keliose sklypo vietose.
Turinys (11)
- Kaip atbaidyti kurmius iš daržo: paprastos vibracinės baidyklės ir kiti būdai
- Kaip veikia paprasta kurmių baidyklė
- Kaip pasidaryti baidyklę iš plastikinio butelio
- Vienos baidyklės dideliam sklypui gali neužtekti
- Galima naudoti ir specialias kurmių baidykles
- Kodėl į kurmių urvus nepilu benzino ar kitų chemikalų
- Ar kurmis gali priprasti prie baidyklės
- Patikimesnis sprendimas – specialus tinklas
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos bandant išbaidyti kurmius
- Dažniausiai užduodami klausimai
Nors pats kurmis mūsų bulvėmis, morkomis ar kitomis daržovėmis paprastai nesidomi, kasdamas požeminius tunelius jis gali sujaukti lysves, pakelti jaunus augalus ir pridaryti nemažai nepatogumų.
Kaip atbaidyti kurmius iš daržo: paprastos vibracinės baidyklės ir kiti būdai
Kurmis daugiausia ieško dirvoje gyvenančių bestuburių – sliekų, vabzdžių lervų ir kito grobio. Todėl mano tikslas nėra naikinti viską, kas gyvena po žeme, o pirmiausia pabandyti padaryti daržo ar vejos zoną kurmiui mažiau patrauklią.
Vienas iš seniai naudojamų būdų – į dirvą perduodama vibracija ir pasikartojantis triukšmas. Tam galima išbandyti labai paprastą savadarbę vėjo sukamą baidyklę.
Kaip veikia paprasta kurmių baidyklė
Principas labai paprastas. Į žemę įsmeigiamas metalinis strypas, o jo viršuje pritvirtinama nuo vėjo besisukanti konstrukcija. Dažniausiai tam naudojamas plastikinis butelis, kurio šonuose padaromos įpjovos ir atlenkiamos savotiškos mentelės.
Papūtus vėjui butelis pradeda suktis ir judinti metalinį strypą. Dalis šios vibracijos perduodama į dirvą, todėl požeminiame tunelių tinkle atsiranda papildomas trikdis. Tikslas – ne sužeisti gyvūną, o padaryti konkrečią vietą mažiau ramią ir paskatinti jį rinktis kitą teritoriją.
Kaip pasidaryti baidyklę iš plastikinio butelio
Pirmiausia pasirenku tvirtesnį metalinį strypą, kurį galima pakankamai giliai ir stabiliai įstatyti į žemę. Viršuje turi likti vietos buteliui laisvai judėti. Pats strypas neturėtų svyruoti taip stipriai, kad konstrukcija nuo pirmo stipresnio vėjo išvirstų.
Plastikinio butelio šonuose padarau kelias įpjovas ir dalį plastiko atsargiai atlenkiu į išorę, suformuodama mentes. Vėjas turi jas pagauti ir priversti butelį suktis. Konstrukciją ant strypo pritvirtinu taip, kad butelis galėtų laisvai judėti, o jo vibracija persiduotų metalui.
Dirbdama su peiliu ar kitais aštriais įrankiais būnu atsargi, nes pjaunamas plastikas gali slysti, o nukirpti kraštai – būti aštrūs. Pagamintą baidyklę taip pat pastatau ten, kur ji nekliudys žmonėms vaikščioti ir nekels pavojaus vaikams ar gyvūnams.
Vienos baidyklės dideliam sklypui gali neužtekti
Jeigu kurmiarausiai atsiranda skirtinguose didelio sklypo galuose, viena besisukanti baidyklė nebūtinai turės pastebimą poveikį visoje teritorijoje. Tokiu atveju galima pastatyti kelias konstrukcijas skirtingose vietose. Pirmiausia jas išdėstau ten, kur reguliariai randu naujų kurmiarausių.
Po kurio laiko stebiu, ar pasikeitė naujų žemių kauburėlių vieta. Jei kurmis tiesiog persikėlė kelis metrus toliau, dalį baidyklių galima perstatyti. Taip pat verta prisiminti, kad be vėjo butelinė konstrukcija beveik neveiks, todėl jos poveikis labai priklauso ir nuo oro sąlygų.
Galima naudoti ir specialias kurmių baidykles
Jeigu nenoriu gaminti savadarbių konstrukcijų, galima rinktis specialiai kurmiams skirtas vibracines arba garsines baidykles. Paprastai jos įstatomos tiesiai į dirvą ir skleidžia periodinius signalus ar vibraciją. Tokiu atveju jas montuoju tiksliai taip, kaip nurodo konkretaus gaminio gamintojas.
Vis dėlto ir specialios baidyklės nėra šimtaprocentinė garantija. Rezultatai gali skirtis priklausomai nuo dirvožemio, sklypo dydžio, kurmių aktyvumo ir kitų sąlygų. Todėl pirmiausia stebiu realų rezultatą savo sklype, o ne tikiuosi, kad vienas prietaisas visam laikui išspręs problemą.
Kodėl į kurmių urvus nepilu benzino ar kitų chemikalų
Kartais galima išgirsti patarimų į kurmių tunelius pilti benziną, žibalą, chlorą ar kitas agresyvias chemines medžiagas. Aš tokių metodų nenaudoju. Šios medžiagos gali patekti į dirvožemį, pakenkti augalams, dirvos organizmams bei kitiems gyvūnams, o jų naudojimo rezultatas vis tiek nėra patikimas.
Be to, kurmio tunelių sistema gali būti gana plati, todėl skystis nebūtinai pateks ten, kur tikimasi. Užuot teršusi dirvožemį, renkuosi mechanines arba fizines priemones. Darže, kuriame auginu maistą, man tai ypač svarbu.
Ar kurmis gali priprasti prie baidyklės
Vienodas nuolat pasikartojantis trikdis nebūtinai veiks amžinai. Kurmis gali pasirinkti kitą tunelį, pasitraukti į gretimą sklypo vietą arba laikui bėgant baidyklės poveikis gali tapti mažiau pastebimas. Todėl negalima pažadėti, kad įsmeigus vieną butelį kurmiai visam laikui dings iš viso sklypo.
Jeigu matau, kad švieži kurmiarausiai pradėjo rastis kitoje vietoje, baidyklių išdėstymą pakeičiu. Taip galima išbandyti kelias problemines zonas ir stebėti rezultatą. Jei kurmiai nuolat grįžta į tas pačias vertingas lysves ar veją, verta svarstyti ir fizinį barjerą.
Patikimesnis sprendimas – specialus tinklas
Ten, kur kurmiarausiai nuolat gadina veją ar konkrečias lysves, galima naudoti specialų nuo kurmių saugantį tinklą. Jis įrengiamas dirvoje taip, kad sudarytų fizinį barjerą ir neleistų kurmiui iškelti žemių į saugomą paviršių. Tai gerokai daugiau darbo reikalaujantis sprendimas nei paprasta vėjo baidyklė.
Dėl to tinklą praktiškiausia numatyti iš anksto, pavyzdžiui, įrengiant naują veją ar pertvarkant konkrečią sodo dalį. Jau įrengtame ir apsodintame sklype jo montavimas gali pareikalauti nemažai kasimo. Tačiau fizinis barjeras nepriklauso nuo vėjo ir nuo to, ar gyvūnas reaguos į skleidžiamą vibraciją.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Pamačiusi vieną kurmiarausį iš karto nepuolu naudoti agresyvių priemonių. Pirmiausia stebiu, ar atsiranda naujų kauburėlių ir kuria kryptimi juda aktyvūs tuneliai. Tuomet baidykles galiu pastatyti ten, kur jų poveikis turi daugiau prasmės.
Taip pat nepamirštu, kad kurmis nėra daržoves graužiantis kenkėjas. Didžiausią nepatogumą sukelia jo kasami tuneliai ir iškeliamos žemės, o ne noras suėsti mano morkas ar bulves. Dėl to pirmiausia stengiuosi apsaugoti konkrečias lysves ir vejos zonas, o ne sunaikinti visą po žeme gyvenančią gyvūniją.
Dažniausios klaidos bandant išbaidyti kurmius
Viena dažniausių klaidų – tikėtis, kad viena savadarbė baidyklė patikimai apsaugos didelį sklypą. Kita – pastatyti ją vienoje vietoje ir nebestebėti, kur atsiranda nauji kurmiarausiai. Jei renkuosi vibracijos metodą, stebėjimas ir baidyklių vietos keitimas yra svarbi viso proceso dalis.
Dar blogesnė mintis – į tunelius pilti agresyvius chemikalus tikintis greito rezultato. Tokiu būdu galima sukelti daugiau problemų pačiam sklypui nei kurmiui. Todėl pradedu nuo paprastų fizinių atbaidymo būdų, o jautresnėse vietose svarstau mechaninį barjerą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar plastikinio butelio baidyklė tikrai išvaro kurmius?
Vėjo sukamas butelis gali perduoti vibraciją į dirvą ir taip trikdyti kurmį, tačiau garantuoti rezultato negalima. Poveikis priklauso nuo dirvožemio, konstrukcijos, vėjo ir paties gyvūno elgsenos. Todėl šį būdą vertinu kaip paprastą priemonę, kurią galima išbandyti, o ne kaip garantuotą problemos sprendimą.
Ar viena baidyklė apsaugos visą daržą?
Didesniame sklype vienos konstrukcijos gali neužtekti. Kelias baidykles galima išdėstyti ten, kur dažniausiai atsiranda šviežių kurmiarausių, ir stebėti situaciją. Jei aktyvumas persikelia kitur, galima pakeisti jų vietą.
Ar kurmiai ėda daržoves?
Kurmiai pirmiausia minta dirvoje gyvenančiais gyvūnais, pavyzdžiui, sliekais ir įvairiomis vabzdžių lervomis. Tačiau kasdami tunelius jie gali mechaniškai trikdyti augalų šaknis, iškelti daigus ar sugadinti lysvių paviršių. Būtent dėl šios veiklos jų buvimas prižiūrimame darže dažnai tampa problema.
Koks būdas tinkamas, jei kurmiai nuolat grįžta?
Jei reikia apsaugoti konkrečią veją ar lysvę, galima svarstyti specialų nuo kurmių saugantį tinklą. Jis sudaro fizinį barjerą ir jo veikimas nepriklauso nuo gyvūno reakcijos į garsą ar vibraciją. Tiesa, tokio tinklo įrengimas reikalauja gerokai daugiau darbo, todėl jį patogiausia planuoti dar prieš įrengiant naują veją ar lysvę.
