Šuns lojimas nėra vien triukšmas ar „blogas elgesys“. Tai vienas iš būdų, kuriuo jis bendrauja su žmogumi, todėl jei augintinis pradeda reguliariai loti būtent ant manęs, pirmiausia stengiuosi suprasti situaciją. Kartais atsakymas labai paprastas – šuo nori į lauką, negali pasiekti žaislo ar tiesiog išmoko, kad lojimu greitai gauna dėmesio.
Turinys (13)
- 1. Šuo tiesiog prašo mano dėmesio
- 2. Jis bando parodyti konkretų poreikį
- 3. Emocijų tiesiog per daug
- 4. Šuo gali bijoti arba jaustis nesaugiai
- 5. Jam nepatinka tai, ką tuo metu darau
- 6. Staigus lojimas kartais susijęs su savijauta
- Ausys ir uodega svarbios, bet vien jų neužtenka
- Ką darau, kai šuo loja ant manęs
- Kodėl vien barti už lojimą nepakanka
- Dažniausios klaidos
- Kada verta kreiptis pagalbos
- Ką verta prisiminti
- Dažniausiai užduodami klausimai
Tačiau vien iš lojimo tono spręsti nepakanka. Žiūriu, ką tuo metu daro visas šuns kūnas: ar jis atsipalaidavęs, ar įsitempęs, kur nukreiptos ausys, kaip laikoma uodega, ar jis artėja, ar traukiasi.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į staigius elgesio pokyčius, nes kartais už neįprasto lojimo gali slypėti baimė, stresas ar fizinis diskomfortas.
1. Šuo tiesiog prašo mano dėmesio
Viena dažniausių priežasčių – šuo suprato, kad lojimas veikia. Jei kaskart jam sulojus atsistoju, paglostau, imu žaislą ar duodu skanėstą, augintinis gana greitai susieja šiuos du dalykus. Tuomet lojimas gali tapti paprastu būdu išsikviesti žmogų.
Aš tokioje situacijoje pirmiausia pasižiūriu, ko šuo iš tiesų nori. Gal jis jau seniai nebuvo lauke, gal nuobodžiauja, o gal tiesiog laukia įprasto vakarinio žaidimo. Jei visos jo reikmės patenkintos, stengiuosi neapdovanoti kiekvieno lojimo automatine reakcija.
2. Jis bando parodyti konkretų poreikį
Kartais priežastis būna labai praktiška. Vandens dubenėlis tuščias, durys į kiemą uždarytos, kamuoliukas nuriedėjo po sofa arba šuo nori į lauką. Tokiu atveju labai daug pasako tai, kur jis žiūri iškart po lojimo.
Nereikia skalbti valandų valandas: ekspertas įvardijo geriausią režimą daugumai skalbinių
Guli ant nugaros, letenos ore, pilvas atviras – štai ką katė tuo metu gali jums sakyti
Kaip populiari „Ryanair“ ir „Wizz Air“ paslauga visiškai pakeitė savo paskirtį
Ant padangų parašyta M+S, bet ar su jomis tikrai galima važiuoti žiemą Lietuvoje? Pardavėjų atsakymai nustebino
Jei elektra dingtų trims paroms, ar namuose turėtumėte viską? Šiuos daiktus geriau pasiruošti iš anksto
Išrinkta 2028 metų Europos žalioji sostinė: šį titulą anksčiau pelnė ir VilniusDažnas šuo suloja į žmogų, o tada pasisuka link durų, dubenėlio ar žaislo ir vėl pažvelgia atgal. Man toks elgesys daug informatyvesnis nei pats garsas. Šuo tarsi bando nukreipti dėmesį ten, kur yra jo problema.
3. Emocijų tiesiog per daug
Ne kiekvienas lojimas reiškia nerimą ar nepasitenkinimą. Kai kurie šunys garsiai pasitinka grįžusį šeimininką, loja pamatę pavadėlį arba labai įsijaučia į žaidimą. Ypač aktyviems ir greitai susijaudinantiems šunims balsas tampa natūralia stiprių emocijų išraiška.
Tokiomis akimirkomis žiūriu, ar kūnas išlieka laisvas ir judrus. Jei šuo vizgina visą užpakalinę kūno dalį, kviečia žaisti, juda lengvai ir greitai nusiramina, tai visai kita situacija nei įsitempęs lojimas. Kontekstas čia labai svarbus.
4. Šuo gali bijoti arba jaustis nesaugiai
Visai kitaip vertinu lojimą, kai šuo tuo pat metu traukiasi, bando pasislėpti, prispaudžia uodegą arba atrodo labai įsitempęs. Baimė ne visada atrodo kaip tylus slėpimasis – kai kurie šunys iš baimės būtent loja, urzgia ar stengiasi padidinti atstumą. Tokiu atveju bausti už garsą man atrodo prastas sprendimas.
Pirmiausia sumažinu spaudimą ir suteikiu šuniui erdvės. Jei jis aiškiai nenori kontakto, nelendu artyn vien tam, kad „parodyčiau, jog nėra ko bijoti“. Saugus atstumas dažnai padeda daug greičiau nurimti.
5. Jam nepatinka tai, ką tuo metu darau
Šuo gali loti, jei bandau jį pakelti, paliesti nemėgstamoje vietoje, atimti daiktą ar paraginti eiti ten, kur jis bijo. Toks lojimas gali būti perspėjimas, kad situacija jam nemaloni. Ypač svarbu atsižvelgti, jei kartu atsiranda urzgimas, sustingusi laikysena ar bandymas pasitraukti.
Perspėjimo nebaudžiu vien todėl, kad jis nepatogus žmogui. Šuo, kuris bando parodyti diskomfortą, suteikia progą sustoti dar prieš konfliktui paaštrėjant. Man svarbiau suprasti, kodėl jis taip reaguoja, ir saugiai spręsti pačią priežastį.
6. Staigus lojimas kartais susijęs su savijauta
Jei anksčiau ramus šuo staiga pasidaro irzlus, pradeda dažniau loti, vengia prisilietimų ar neįprastai saugo kurią nors kūno vietą, į tai žiūriu rimčiau. Skausmas ar bloga savijauta gali pakeisti elgesį net labai ramaus augintinio. Ypač svarbu, jei pokytis atsirado be aiškaus aplinkos paaiškinimo.
Tokiu atveju nebandau visko aiškinti vien „charakteriu“. Jei pokytis išlieka, kartojasi arba kartu atsiranda vangumas, apetito pokyčiai, šlubavimas, inkštimas ar jautrumas prisilietimams, verta pasitarti su veterinarijos gydytoju. Elgesio pokytis nėra diagnozė, bet kartais jis būna vienas pirmųjų pastebimų signalų.
Ausys ir uodega svarbios, bet vien jų neužtenka
Dažnai bandoma šuns nuotaiką perskaityti tik iš uodegos. Tačiau net ir vizginama uodega ne visada automatiškai reiškia draugiškumą ar džiaugsmą. Vertinu visą kūną kartu – akių žvilgsnį, burnos įtampą, ausis, svorio perkėlimą ir tai, ar šuo artėja, ar bando nutolti.
Ta pati ausų padėtis skirtingiems šunims taip pat gali atrodyti nevienodai dėl jų veislės ir anatomijos. Todėl naudingiausia pažinti būtent savo šuns įprastą elgesį. Tada daug lengviau pastebėti, kas konkrečiai pasikeitė.
Ką darau, kai šuo loja ant manęs
Pirmiausia kelias sekundes nieko neskubu daryti ir pasižiūriu į aplinką. Ar šalia durys, pavadėlis, dubenėlis, žaislas, nepažįstamas garsas arba žmogus? Kartais priežastis tampa akivaizdi vien sekant šuns žvilgsnį ir judėjimą.
Tada vertinu jo kūno įtampą. Atsipalaidavęs, susijaudinęs šuo ir sustingęs, besitraukiantis šuo siunčia labai skirtingas žinutes, nors abu gali loti garsiai. Jei matau baimės ar įtampos signalų, pirmiausia didinu atstumą ir nedarau staigių judesių.
Jei lojimas kartojasi kasdien tuo pačiu metu, pagalvoju ir apie išmoktą elgesį. Gal pats netyčia jį sustiprinau duodama skanėstą, žaislą ar iš karto atidarydama duris. Tokiu atveju verta šuniui parodyti kitą, ramesnį būdą paprašyti to, ko jis nori.
Kodėl vien barti už lojimą nepakanka
Baudimas gali nutildyti simptomą, bet nepašalinti priežasties. Jei šuo loja iš baimės, diskomforto ar todėl, kad bando perspėti, vien pyktis gali padidinti jo įtampą. Man daug naudingiau išsiaiškinti, kas buvo prieš lojimą ir kokią reakciją šuo gavo po jo.
Ypač atsargiai vertinu urzgimą ir kitus perspėjimo signalus. Nenoriu mokyti šuns, kad perspėti yra „draudžiama“, nes tuomet kitą kartą jis gali praleisti ankstesnius signalus. Saugiau išmokti juos pastebėti laiku.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – kiekvieną lojimą laikyti nepaklusnumu. Kartais tai išmoktas dėmesio prašymas, tačiau kartais šuo tikrai bando parodyti konkrečią problemą. Vienoda reakcija į visas situacijas nepadeda suprasti elgesio.
Kita klaida – vertinti tik vieną kūno ženklą. Vizginama uodega, atloštos ausys ar garsus lojimas atskirai nepasako visos istorijos. Žiūriu į visą situaciją ir į tai, kaip tie ženklai dera tarpusavyje.
Dar viena klaida – ignoruoti staigų ir neįprastą elgesio pokytį. Jei šuo visą gyvenimą ramiai priimdavo prisilietimą, o dabar staiga ima loti ar trauktis, tai verta pastebėti. Tokiu atveju priežastis gali būti ne dresūra, o savijauta.
Kada verta kreiptis pagalbos
Jei lojimas tapo labai dažnas, atsirado grasinanti laikysena, urzgimas ar bandymai kąsti, situacijos nebandau „išspręsti jėga“. Saugumas pirmiausia svarbus ir žmogui, ir pačiam šuniui. Tokiais atvejais naudinga kreiptis į kvalifikuotą šunų elgsenos specialistą, dirbantį švelniais, atlygiu grįstais metodais.
Jei kartu matau fizinio diskomforto požymių arba elgesys pasikeitė labai staiga, pirmiausia renkuosi veterinarijos gydytojo konsultaciją. Elgesio problema ir sveikatos problema kartais atrodo labai panašiai. Todėl medicininę priežastį verta atmesti prieš darant dideles išvadas apie šuns charakterį.
Ką verta prisiminti
Kai šuo loja tiesiai į mane, pats garsas yra tik viena dėlionės dalis. Daug daugiau pasako tai, kur jis žiūri, kaip juda, ką darė prieš sekundę ir kaip pasikeitė jo kūnas. Kartais atsakymas būna paprastas – laikas į lauką arba žaislas po sofa.
Tačiau jei lojimas lydimas baimės, įtampos, urzgimo, jautrumo prisilietimams ar staigaus charakterio pasikeitimo, to neignoruju. Tokiais atvejais svarbu ne bausti, o suprasti priežastį. Kuo geriau pažįstu savo šuns įprastą elgesį, tuo lengviau pastebiu, kada jis iš tikrųjų bando pasakyti kažką neįprasto.
O jūsų šuo turi savitą būdą „pasakyti“, kad nori į lauką, žaisti ar kažko negali pasiekti? Parašykite komentaruose – įdomu, kokius signalus savo augintiniuose atpažįstate iš karto.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl šuo loja tik ant vieno šeimos nario?
Priežasčių gali būti daug – nuo skirtingų reakcijų į lojimą iki to, kaip konkretus žmogus juda, žaidžia ar bendrauja su šunimi. Jei vienas šeimos narys po lojimo visada duoda dėmesio, šuo gali išmokti būtent jį taip kviesti. Jei elgesys įtemptas ar bauginantis, verta stebėti ir kūno kalbą.
Ar reikia ignoruoti šunį, kai jis loja dėl dėmesio?
Vien tik ignoravimas ne visada išsprendžia problemą. Pirmiausia reikia įsitikinti, kad šuniui tikrai nieko netrūksta, o tada mokyti ramesnio alternatyvaus elgesio. Pavyzdžiui, dėmesį galima suteikti tuomet, kai šuo ramiai atsisėda, o ne tada, kai loja.
Ar urzgimą reikia drausti?
Urzgimą vertinu kaip svarbų perspėjimą, o ne kaip elgesį, kurį būtina tiesiog nutildyti. Jis gali rodyti baimę, diskomfortą ar norą padidinti atstumą. Svarbiau pašalinti priežastį ir pasirūpinti saugumu.
Kada lojimas gali būti susijęs su skausmu?
Įtarimas didesnis, jei lojimas ar irzlumas atsirado staiga ir kartu šuo pradėjo vengti prisilietimų, saugoti tam tikrą kūno vietą, šlubuoti ar elgtis neįprastai. Pats lojimas skausmo nepatvirtina. Tokiu atveju verta pasitarti su veterinarijos gydytoju.
