Gluosniniai ar balti kopūstai, skirti balandėliams, nebūtinai turi keliauti į didelį puodą su verdančiu vandeniu. Yra paprastesnis būdas: visą kopūsto galvą galima iš anksto įdėti į šaldiklį, o po lėto atitirpinimo lapai tampa minkšti, elastingi ir tinkami įdarui vynioti.
Turinys (4)
Toks paruošimas ypač patogus tiems, kurie nemėgsta kovoti su garais, karštu vandeniu ir skylėjančiais lapais. Užuot stovėjus prie viryklės ir po vieną traukus lapus iš puodo, visą darbą galima išskaidyti į kelias dienas ir taip gerokai palengvinti gaminimą namuose.
Kaip šaltis pakeičia kopūsto lapus
Šio būdo esmė labai paprasta: vanduo, esantis augalo ląstelėse, sušąla, išsiplečia ir susilpnina lapų struktūrą. Kai kopūstas vėliau atitirpsta, lapai būna minkštesni ir lankstesni, beveik tokie pat, lyg būtų trumpai apvirti, tik be viso darbo su verdančiu puodu.
Šis metodas tinka tada, kai norisi iš anksto pasiruošti vakarienei ar šventiniam pietų stalui. Lietuvoje balandėliai dažnai gaminami savaitgaliais, per šeimos susibūrimus arba tada, kai iš karto norisi pasigaminti didesnį kiekį maisto kelioms dienoms, todėl toks planavimas labai praktiškas.
Prieš dedant kopūstą į šaldiklį nereikia nieko ypatingo daryti: nebūtina išpjauti kotą, skirstyti lapų ar nuplikyti galvos. Svarbu tik išsirinkti tvirtą, sveiką kopūstą, kurio išoriniai lapai stipriai nepažeisti. Tokia galva geriau atlaiko užšaldymą ir vėlesnį atitirpinimą.
Ką daryti su kopūstu po 3–4 dienų
Pajutus, kad kopūstas jau pakankamai pabuvęs šaldiklyje, jį reikėtų perkelti ant lėkštės arba į dubenį ir pastatyti į šaldytuvą. Tai svarbu todėl, kad atitirpdamas kopūstas išskiria daug vandens, tad patogiausia, kai skystis nubėga saugiai, o ne ant virtuvės stalviršio.
Neskubėkite lupti lapų iš karto. Kopūstas turi atitirpti iki pat centro, nes iš dalies sušalę lapai lengvai lūžta ir plyšta. Kai galva visiškai suminkštėja, lapus reikia atskirti atsargiai, lėtai, nes atitirpęs kopūstas yra trapesnis nei šviežias.
Tada išpjaunamas kotas, o nuo kiekvieno didesnio lapo peiliu nupjaunama kiečiausia centrinės gyslos dalis. Tai svarbus žingsnis, nes būtent ši vieta dažniausiai trukdo gražiai suvynioti įdarą ir vėliau lemia, ar balandėlis bus tvarkingas.
Kodėl balandėliai po to formuojasi lengviau
Taip paruošti kopūsto lapai iš karto tinka įdarui. Jie gerai apgaubia maltą mėsą su ryžiais, kruopomis ar daržovių įdarą, todėl balandėlius lengviau susukti dailiai ir vienodai. Kai jie vėliau troškinami padaže arba sultinyje, kopūstas dar labiau suminkštėja.
Šis būdas patogus ir dėl to, kad sumažina riziką nusideginti. Nebelieka nei verdančio vandens, nei garų debesies, nei nuolatinio stovėjimo prie viryklės. Tuo pačiu virtuvė lieka tvarkingesnė, o pats procesas tampa kur kas ramesnis.
Jei kopūsto galva didelė, verta pagalvoti apie dydį dar pirkimo metu. Vidutinio tankumo ir sveikesni lapai paprastai išsilaiko geriau, tačiau net ir storesniems lapams šaldymo metodas padeda juos suminkštinti be virimo. Toks sprendimas ypač naudingas rudenį ir žiemą, kai kopūstai dažnai būna tvirtesni ir kietesni.
Kaip susiplanuoti laiką be streso
Jei balandėlius planuojate sekmadieniui, kopūstą į šaldiklį verta įdėti likus 3–4 dienoms. Pavyzdžiui, jeigu pietums norite juos ruošti šeštadienį, kopūstas šaldiklyje turėtų atsidurti ne vėliau kaip trečiadienį. Po to jį reikia perkelti į šaldytuvą, geriausia nakčiai arba net visai parai.
Toks tempas leidžia maisto gaminimą išskaidyti į etapus: vieną dieną pasirūpinate kopūstu, kitą paruošiate įdarą, o paskui belieka tik sukti ir troškinti. Tai ypač patogu, kai namuose trūksta laiko arba kai vienu kartu ruošiami keli patiekalai svečiams ar šeimai.
Yra ir kitas būdas, kuris tinka senesniems bei kietesniems kopūstams: lapai verdami ne paprastame vandenyje, o tirpale su actu ir cukrumi. Į kiekvienus 2 litrus vandens reikia dėti po 1 valgomąjį šaukštą acto ir 1 valgomąjį šaukštą cukraus. Tokie priedai suminkština lapus, bet jie vis tiek išlieka pakankamai tvirti įdarui vynioti.
Abi šios priemonės leidžia pasiekti tą patį tikslą skirtingais keliais: gauti minkštus, bet neyrančius lapus. Vienu atveju dirba šaltis, kitu – karštas tirpalas, tačiau rezultatas tas pats: balandėlius pavyksta formuoti lengviau, o galutinis patiekalas būna tvarkingesnis ir skanesnis.




















