Pernai lapkričio viduryje socialiniame tinkle pamačiau reklamą: žinomo prekės ženklo žieminiai batai su 60 procentų nuolaida. Paspaudžiau nuorodą ir patekau į gražią, profesionaliai atrodančią internetinę parduotuvę. Lietuvių kalba, gražios nuotraukos, laikmatis, skaičiuojantis, kiek liko iki akcijos pabaigos. Batai, kurie kitur kainavo apie 160 eurų, ten kainavo 64 eurus. Užsisakiau ir sumokėjau kortele.
Turinys (11)
- Kodėl apgavikai aktyvėja prieš išpardavimus
- Pirmas ženklas – per gera kaina
- Antras ženklas – kas yra pardavėjas
- Trečias ženklas – adresas ir kalba
- Ketvirtas ženklas – atsiliepimai
- Penktas ženklas – mokėjimo būdas
- Ką padariau, kai supratau
- Ko nedaryti
- Kitos sukčių gudrybės
- Kaip apsaugoti tėvus ir senelius
- Kaip perku dabar
Patvirtinimo laiškas atėjo iškart. Bet batai neatkeliavo nei po savaitės, nei po mėnesio. El. laiškai liko neatsakyti, o po kurio laiko pati svetainė dingo. Tada supratau, kad buvau apgauta.
Kodėl apgavikai aktyvėja prieš išpardavimus
Vėliau sužinojau, kad tokių atvejų prieš didžiuosius išpardavimus būna daug. Sukčiai žino, kad žmonės tuo metu ieško nuolaidų ir yra pasiruošę greitai pirkti. Didelė nuolaida nebeatrodo įtartina, nes visur jų gausu.
Netikros parduotuvės dažnai sukuriamos kelioms savaitėms. Jos reklamuojasi socialiniuose tinkluose, surenka pinigus ir dingsta. Po kurio laiko tie patys žmonės sukuria naują svetainę kitu pavadinimu.
Pirmas ženklas – per gera kaina
Pirmas dalykas, kuris turėjo mane sustabdyti, – kaina. Žinomo prekės ženklo nauji batai, kurių kitur su tokia nuolaida niekur nebuvo, ten kainavo mažiau nei pusę kainos. Visos prekės toje svetainėje buvo su panašiomis didžiulėmis nuolaidomis.
Tikrose parduotuvėse, net per išpardavimus, didžiausios nuolaidos dažniausiai taikomos tik daliai prekių. Jei visa svetainė pilna populiarių prekių už pusę kainos, tai turėtų kelti įtarimą.
Antras ženklas – kas yra pardavėjas
Lietuvoje internetinė parduotuvė privalo nurodyti informaciją apie pardavėją: pavadinimą, juridinio asmens kodą, adresą, kontaktus. Mano „parduotuvėje“ tokios informacijos beveik nebuvo. Buvo tik el. pašto adresas ir kontaktų forma.
Dabar prieš pirkdama nežinomoje svetainėje visada ieškau įmonės duomenų. Jei įmonė nurodyta, ją galima patikrinti Registrų centre. Jei jokių duomenų nėra, tai labai rimtas pavojaus ženklas.
Trečias ženklas – adresas ir kalba
Atidžiau pažiūrėjusi į svetainės adresą, pastebėjau, kad jis tik panašus į žinomo prekės ženklo adresą, su papildomu žodžiu ir neįprasta galūne. Tekstai svetainėje buvo lietuviški, bet su keistomis frazėmis, tarsi išversti automatiškai.
Taip pat galima patikrinti, kada svetainės domenas buvo užregistruotas. Jei paaiškėja, kad svetainė sukurta prieš kelias savaites, o skelbiasi kaip „patikima parduotuvė nuo 2010 metų“, tai aiškus melas.
Ketvirtas ženklas – atsiliepimai
Svetainėje buvo daug teigiamų atsiliepimų su penkiomis žvaigždutėmis. Vėliau supratau, kad tokius atsiliepimus lengva sukurti. Tikrų atsiliepimų reikia ieškoti kitur: paieškos sistemoje įvedus parduotuvės pavadinimą ir žodį „atsiliepimai“, forumuose, socialiniuose tinkluose.
Kai po visko paieškojau, radau kelis įspėjimus apie tą pačią svetainę, kuriuos kiti žmonės buvo paskelbę dar prieš man užsisakant. Jei būčiau paieškojusi kelias minutes, būčiau išvengusi nuostolio.
Penktas ženklas – mokėjimo būdas
Kai kurios netikros parduotuvės prašo sumokėti pavedimu į asmeninę sąskaitą arba siūlo papildomą nuolaidą mokant pavedimu. Tai dar vienas pavojaus ženklas. Mokant pavedimu, susigrąžinti pinigus daug sunkiau.
Aš mokėjau kortele, ir tai man šiek tiek padėjo. Kai mokama kortele, bankas kai kuriais atvejais gali pradėti ginčo procedūrą ir bandyti susigrąžinti pinigus iš pardavėjo banko.
Ką padariau, kai supratau
Kai supratau, kad batai neatkeliaus, pirmiausia susisiekiau su savo banku. Papasakojau situaciją, pateikiau užsakymo patvirtinimą ir susirašinėjimą. Bankas pradėjo ginčo procedūrą. Po kelių mėnesių dalį pinigų pavyko atgauti, bet ne visus ir ne iš karto.
Taip pat pranešiau policijai per elektroninių paslaugų sistemą ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Tai nebūtinai padeda atgauti pinigus, bet padeda institucijoms rinkti informaciją ir įspėti kitus.
Ko nedaryti
Vėliau gavau el. laišką, neva iš tos pačios parduotuvės, kuriame buvo siūloma grąžinti pinigus, jei pateiksiu kortelės duomenis. Tai buvo dar vienas bandymas apgauti. Niekada neveskite kortelės ar prisijungimo prie banko duomenų per nuorodas, gautas iš nepažįstamų siuntėjų.
Taip pat nereikia gėdytis, kad buvote apgauti. Sukčiai yra labai įgudę, o jų svetainės atrodo labai įtikinamai. Kuo daugiau žmonių papasakoja savo istorijas, tuo sunkiau sukčiams.
Kitos sukčių gudrybės
Vėliau sužinojau, kad sukčiai naudoja ne tik netikras parduotuves. Prieš šventes dažnai pasirodo netikri konkursai socialiniuose tinkluose, kuriuose neva galima laimėti brangią dovaną, jei sumokėsite „siuntimo mokestį“. Taip pat plinta netikros žinutės apie siuntinius ir prašymai sumokėti nedidelę sumą.
Visų šių gudrybių esmė ta pati: jums siūloma kažkas labai patrauklaus, sukuriama skuba ir prašoma greitai įvesti kortelės duomenis. Jei jaučiate spaudimą pirkti ar mokėti nedelsiant, sustokite ir patikrinkite.
Kaip apsaugoti tėvus ir senelius
Po šios istorijos papasakojau ją ir savo tėvams. Mama prisipažino, kad ir ji kartais spaudžia ant reklamų socialiniuose tinkluose, kai mato labai pigias prekes. Vyresni žmonės dažnai yra dažnesni sukčių taikiniai, nes mažiau įpratę tikrinti svetaines.
Dabar susitarėme, kad prieš pirkdama nežinomoje svetainėje mama man atsiunčia nuorodą, ir aš ją patikrinu. Tai užtrunka kelias minutes, bet mums abiem ramiau.
Kaip perku dabar
Dabar perku tik žinomose parduotuvėse arba tose, kurias patikrinu. Jei matau neįtikėtiną pasiūlymą, pirmiausia ieškau tos pačios prekės kitose parduotuvėse ir tikrinu pardavėją. Reklamomis socialiniuose tinkluose nebepasitikiu, kol neįsitikinu, kad parduotuvė tikra.
Batus galiausiai nusipirkau sausį, per išpardavimą žinomoje parduotuvėje, už 110 eurų. Brangiau nei tie „64 eurai“, bet jie atkeliavo per dvi dienas. O ta pamoka man kainavo daug daugiau nei batai. Todėl šiemet prieš Juodąjį penktadienį tikrinsiu kiekvieną nežinomą parduotuvę, kad ir kokia graži ji atrodytų. Geriau prarasti kelias minutes nei vėl prarasti pinigus.























