Lapkričio pradžioje, vos įjungus šildymą, kiekvieną rytą pradėjau busti su sausa, perštinčia gerkle ir lengvu galvos skausmu. Pirmiausia pagalvojau, kad prasideda peršalimas. Gėriau arbatą su medumi, skalavau gerklę, bet dienos metu viskas praeidavo, o kitą rytą kartodavosi iš naujo. Po dviejų savaičių nusipirkau paprastą drėgmėmatį už kelis eurus ir pastačiau miegamajame. Rytą jis rodė 24 procentus. Tada supratau, kad mano „peršalimas“ visai ne virusas.
Turinys (10)
Iki tol niekada negalvojau apie oro drėgmę. Vasarą jos niekas nepastebi, o žiemą ji tyliai krenta kartu su lauko temperatūra. Pasirodo, tai viena dažniausių priežasčių, kodėl šildymo sezonu žmonės jaučiasi prasčiau, nors iš tikrųjų niekuo neserga.
Kodėl žiemą oras namuose tampa toks sausas
Šaltas lauko oras sulaiko labai mažai drėgmės. Kai jis patenka į namus ir sušyla iki kambario temperatūros, jo santykinė drėgmė staigiai sumažėja. Radiatoriai, grindinis šildymas ar elektriniai šildytuvai orą dar labiau išdžiovina.
Todėl šildymo sezonu butuose ir namuose drėgmė neretai nukrenta iki 20–30 procentų. Lauke žiemą drėgmė gali būti didelė, bet tai nieko nekeičia: kai tas oras sušyla viduje, jis tampa sausas kaip dykumoje.
Ką sako higienos norma
Lietuvoje gyvenamųjų patalpų mikroklimatą reglamentuoja higienos norma HN 42:2009. Pagal ją šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose oro temperatūra turėtų būti 18–22 laipsniai, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 60 procentų.
Mano 24 procentai buvo gerokai žemiau šios ribos. Kai paklausiau kaimynų, paaiškėjo, kad daugelis jų turi panašias problemas: sausą odą, skilinėjančias lūpas, dirginamas akis, prastesnį miegą. Bet niekas nesiejo to su oru.
Kaip sausas oras veikia kūną
Nosies ir gerklės gleivinė veikia kaip filtras ir apsauga nuo dulkių bei mikroorganizmų. Kai oras per sausas, gleivinė išdžiūsta, todėl atsiranda perštėjimas, kosulys, užgulta nosis rytais. Kai kuriems žmonėms net kraujuoja nosis.
Sausas oras sausina ir odą, ypač rankų ir veido. Akys tampa sausos ir paraudusios, ypač tiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar nešioja kontaktinius lęšius. O galvos skausmas rytais dažnai susijęs ne tik su drėgme, bet ir su per aukšta temperatūra miegamajame bei per mažu vėdinimu.
Miegamasis – svarbiausia vieta
Daugiausia laiko namuose praleidžiame miegodami, todėl miegamojo mikroklimatas svarbiausias. Mano miegamajame radiatorius buvo atsuktas iki galo, o langas visą naktį uždarytas. Temperatūra siekė 24 laipsnius, drėgmė – vos 24 procentus.
Specialistai dažnai pataria, kad miegamajame būtų vėsiau nei kitose patalpose. Higienos normos ribos – 18–22 laipsniai. Sumažinusi temperatūrą iki 20 laipsnių pastebėjau, kad ir drėgmė šiek tiek padidėjo, ir miegojau geriau.
Kaip padidinti drėgmę
Paprasčiausias būdas – oro drėkintuvas. Jie būna įvairių tipų ir kainų. Svarbu juos reguliariai valyti, nes stovintis vanduo gali tapti bakterijų ir pelėsio šaltiniu. Kai kurie drėkintuvai turi drėgmės jutiklį ir patys palaiko nustatytą lygį.
Yra ir paprastesnių būdų: džiovinti skalbinius kambaryje, laikyti kambarinių augalų, pastatyti indą su vandeniu šalia radiatoriaus. Tačiau jie padeda tik šiek tiek. Mano atveju vien tai neužteko, todėl nusipirkau drėkintuvą miegamajam.
Bet nepersistenkite
Svarbu žinoti, kad per didelė drėgmė taip pat kenkia. Jei drėgmė viršija 60 procentų, ant langų ima kauptis kondensatas, o kampuose gali atsirasti pelėsis. Tai jau kita problema, kuri gali sukelti alergijas ir kvėpavimo takų ligas.
Todėl drėgmėmatis yra būtinas. Jis kainuoja nedaug, bet leidžia matyti, ar drėgmė yra tinkamose ribose. Aš jį dabar laikau miegamajame ir kas rytą pasižiūriu, kaip ir į termometrą.
Vėdinimas – ne priešas
Daugelis žiemą bijo atidaryti langą, kad neišeitų šiluma. Bet trumpas, intensyvus vėdinimas kelis kartus per dieną padeda išleisti seną orą ir įleisti šviežią. Geriausia atidaryti langą plačiai kelioms minutėms, o ne laikyti pravirą visą dieną.
Šviežias oras nesumažina drėgmės problemos, bet pagerina oro kokybę, sumažina anglies dioksido kiekį ir padeda geriau miegoti. O galvos skausmas rytais dažnai būna susijęs būtent su tvanku miegamajame.
Vaikai ir senoliai jautriausi
Sausas oras labiausiai vargina mažus vaikus ir vyresnius žmones. Vaikų nosies takai siauresni, todėl išdžiūvusi gleivinė greičiau užgula nosį, o miegas tampa neramus. Senjorų oda ir gleivinės natūraliai sausesnės, todėl žiemą jie dažniau skundžiasi niežuliu, perštėjimu ir akių sausumu.
Mano mama, kuriai virš septyniasdešimt, kas žiemą skųsdavosi, kad naktį „trūksta oro“. Kai nunešiau jai drėgmėmatį, jos bute jis rodė vos 20 procentų. Po savaitės su drėkintuvu ji pasakė, kad pagaliau išsimiega.
Oda taip pat signalizuoja
Sausą orą dažnai išduoda ir oda. Jei žiemą rankos skilinėja, lūpos šerpetoja, o kūną niežti po dušo, tai gali būti susiję ne tik su šalčiu lauke, bet ir su sausu oru namuose. Šiltas dušas ir sausas oras kartu dar labiau sausina odą.
Dermatologai pataria žiemą rinktis drungną, o ne karštą vandenį, po prausimosi naudoti drėkinamąjį kremą ir nepamiršti lūpų balzamo. Bet jei neišspręsite drėgmės problemos namuose, kremai padės tik iš dalies.
Kada vis dėlto kreiptis į gydytoją
Jei gerklė perši, bet kartu kyla temperatūra, atsiranda stiprus kosulys, silpnumas ar simptomai nepraeina net pagerinus mikroklimatą, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Sausas oras gali paaiškinti rytinius nemalonumus, bet ne visus negalavimus.
Mano atveju, padidinus drėgmę iki 40–45 procentų ir sumažinus temperatūrą, rytinis gerklės perštėjimas dingo per savaitę. Galvos skausmas – irgi. Paaiškėjo, kad gydžiau ne tą, ką reikėjo. Kartais sprendimas būna kur kas paprastesnis nei atrodo: užtenka pažiūrėti į drėgmėmatį.























