Atėjus rudeniui ir žiemai daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, o tuo metu dažniau plinta ir įvairios kvėpavimo takų infekcijos. Būtent tada itin išpopuliarėja įvairūs „imuniteto stiprinimo“ būdai, papildai ir vitaminų kompleksai.
Turinys (9)
- Subalansuota mityba svarbiau už vieną „imuniteto produktą“
- Nepamirškite skysčių
- Miegas ir judėjimas – kasdienės sveikatos pagrindas
- Ar rudenį reikia pradėti vartoti vitaminus?
- Kaip sumažinti kvėpavimo takų infekcijų plitimo riziką
- Ką daryti pajutus pirmuosius ligos simptomus?
- Kada medicininės pagalbos nereikėtų atidėlioti?
- Dažniausios klaidos ruošiantis peršalimo ligų sezonui
- Dažniausiai užduodami klausimai
Tačiau imuninė sistema nėra jungiklis, kurį galima per kelias dienas įjungti vienu produktu ar preparatu. Daug prasmingiau visus metus rūpintis mityba, miegu, fiziniu aktyvumu ir infekcijų prevencija.
Aš į pasiruošimą šaltajam sezonui žiūriu paprastai: neieškau vieno stebuklingo produkto, o peržiūriu kasdienius įpročius. Visavertis maistas, pakankamas poilsis ir reguliarus judėjimas organizmui svarbūs nepriklausomai nuo metų laiko. Prasidėjus kvėpavimo takų infekcijų sezonui papildomai verta daugiau dėmesio skirti higienai, patalpų vėdinimui ir savo savijautai.
O atsiradus ligos simptomams svarbiausia ne eksperimentuoti su atsitiktiniais vaistais ar papildais, bet įvertinti būklę ir prireikus kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Subalansuota mityba svarbiau už vieną „imuniteto produktą“
Kasdienėje mityboje stengiuosi palikti vietos daržovėms, vaisiams, žalumynams, baltymų šaltiniams ir nesočiųjų riebalų turintiems produktams, pavyzdžiui, žuviai ar riešutams. Tokia įvairovė padeda su maistu gauti organizmui reikalingų vitaminų, mineralų, baltymų ir kitų maistinių medžiagų. Nėra vieno vaisiaus, gėrimo ar prieskonio, kuris galėtų atstoti visavertį racioną. Todėl šaltuoju sezonu pirmiausia rūpinuosi ne „supermaisto“ paieškomis, o tuo, kas kasdien atsiduria lėkštėje.
Nepamirškite skysčių
Pakankamas skysčių vartojimas reikalingas normaliai organizmo veiklai, o sergant karščiavimu ar netenkant daugiau skysčių jo svarba dar padidėja. Kiek vandens reikia konkrečiam žmogui, priklauso nuo kūno dydžio, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros, mitybos ir sveikatos būklės. Todėl nemėgstu universalių taisyklių, nurodančių visiems išgerti identišką litrų skaičių. Patogiausia reguliariai gerti dienos metu ir atsižvelgti į individualius poreikius.
Miegas ir judėjimas – kasdienės sveikatos pagrindas
Reguliarus fizinis aktyvumas svarbus ne tik kūno svoriui ar raumenims. Jis yra bendros sveikos gyvensenos dalis ir naudingas širdies bei kraujagyslių sistemai, medžiagų apykaitai ir savijautai. Tam nebūtina kiekvieną dieną intensyviai sportuoti – reikšmę turi ir įprastas vaikščiojimas bei kitas reguliariai atliekamas judėjimas. Krūvį renkuosi pagal savo fizinį pasirengimą ir sveikatos būklę.
Miegui taip pat skiriu atskirą dėmesį. Suaugusių žmonių miego poreikis nėra visiškai vienodas, todėl vieniems gali pakakti šiek tiek mažiau, kitiems reikia daugiau poilsio. Svarbu ne tik lovoje praleistų valandų skaičius, bet ir miego reguliarumas bei kokybė. Jei nuolat miegama per mažai, vien vitaminų papildais tokio įpročio kompensuoti nepavyks.
Ar rudenį reikia pradėti vartoti vitaminus?
Vien prasidėjęs ruduo nėra pakankama priežastis savarankiškai pradėti vartoti dideles vitaminų ar mineralų dozes. Papildų poreikis priklauso nuo mitybos, amžiaus, sveikatos būklės, nustatyto trūkumo ir kitų individualių aplinkybių. Ypač atsargiai vertinu pažadus, kad didelės vitamino C ar kitų medžiagų dozės „apsaugos nuo visų virusų“. Maisto papildai nėra visavertės mitybos, miego ar kitų sveikos gyvensenos įpročių pakaitalas.
Vitamino D klausimas taip pat turėtų būti vertinamas individualiai, ypač jei svarstomos didesnės dozės arba žmogus turi sveikatos sutrikimų. Papildų nereikėtų vartoti principu „kuo daugiau, tuo geriau“, nes kai kurių medžiagų perteklius taip pat gali būti nepageidaujamas. Jei kyla klausimų dėl galimo trūkumo ar tinkamos dozės, juos verta aptarti su gydytoju ar kitu kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu. Konkrečius tyrimus ir jų poreikį taip pat turėtų lemti individuali situacija, o ne vien metų laikas.
Kaip sumažinti kvėpavimo takų infekcijų plitimo riziką
Per infekcijų sezoną prisimenu paprastus higienos principus: reguliariai plaunu rankas, stengiuosi neliesti veido nešvariomis rankomis ir vėdinu patalpas. Jei pati sergu, atsižvelgiu ir į aplinkinius – kosint ar čiaudint svarbu prisidengti, o esant galimybei sumažinti artimus kontaktus su kitais žmonėmis. Ypač atsargiai elgiuosi šalia vyresnių, silpnesnio imuniteto ar kitų didesnės komplikacijų rizikos žmonių. Tokios priemonės nėra sudėtingos, tačiau jos tiesiogiai susijusios su infekcijų perdavimo mažinimu.
Ką daryti pajutus pirmuosius ligos simptomus?
Gerklės perštėjimas, sloga, silpnumas, kosulys ar pakilusi temperatūra gali pasireikšti sergant skirtingomis kvėpavimo takų infekcijomis. Vien iš pirmųjų simptomų ne visada galima patikimai nustatyti konkretų sukėlėją. Todėl nereikėtų savarankiškai pasirinkti specifinio gydymo vien pagal tai, kaip liga „atrodo“. Tyrimų poreikis priklauso nuo simptomų, jų sunkumo, infekcijų paplitimo, individualios rizikos ir nuo to, ar tyrimo rezultatas pakeistų tolesnius veiksmus.
Lengvos kvėpavimo takų infekcijos dažnai gydomos simptomiškai, tačiau savijautą svarbu stebėti. Jei simptomai ryškūs, neįprasti, blogėja arba žmogus priklauso didesnės komplikacijų rizikos grupei, verta kreiptis į gydytoją. Specialistui svarbu papasakoti, kada prasidėjo simptomai, kaip jie keitėsi, kokia buvo temperatūra ir kokie vaistai jau vartoti. Tai daug naudingiau nei bandyti pačiam nustatyti diagnozę iš vieno požymio.
Kada medicininės pagalbos nereikėtų atidėlioti?
Skubios medicininės pagalbos reikia ieškoti, jei pasunkėja kvėpavimas, atsiranda stiprus ar nepraeinantis krūtinės skausmas, sutrinka sąmonė ar pasireiškia kiti sunkūs ir sparčiai blogėjantys simptomai. Didesnio dėmesio gali reikėti ir žmonėms, turintiems sunkių lėtinių ligų, nusilpusį imunitetą ar kitų komplikacijų rizikos veiksnių. Tokiais atvejais nereikėtų laukti, kol liga „praeis savaime“. Konkretų ištyrimą ir gydymą turėtų parinkti sveikatos priežiūros specialistas.
Dažniausios klaidos ruošiantis peršalimo ligų sezonui
Viena dažniausių klaidų – tikėtis greitai „pakelti imunitetą“ vienu papildu, arbata ar konkrečiu produktu. Kita – pradėti vartoti daug skirtingų papildų neįvertinus, ar jų iš tiesų reikia. Ne mažiau problemiška susirgus iš karto griebtis atsitiktinių vaistų arba gydytis pagal kito žmogaus diagnozę ir receptą. Imuninės sistemos veikla sudėtinga, todėl paprasti pažadai ją „sustiprinti per kelias dienas“ turėtų būti vertinami kritiškai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima „sustiprinti imunitetą“ prieš rudenį?
Nėra vienos priemonės, kuri per trumpą laiką padarytų žmogų atsparų sezoninėms infekcijoms. Prasmingiau nuosekliai rūpintis mityba, miegu, fiziniu aktyvumu ir infekcijų prevencija. Tokie įpročiai svarbūs ne tik rudenį, bet visus metus.
Ar vitaminą C reikia profilaktiškai vartoti visą peršalimo ligų sezoną?
Didelės vitamino C dozės nėra garantija, kad žmogus nesusirgs kvėpavimo takų infekcija. Vitamino C galima gauti ir su įvairiu maistu, o papildų poreikis priklauso nuo individualios situacijos. Jei svarstoma vartoti dideles dozes ar yra sveikatos problemų, verta pasitarti su specialistu.
Ar pajutus slogą iš karto reikia atlikti PGR tyrimą?
Ne kiekvienam žmogui ir ne kiekvienos slogos atveju automatiškai reikalingas būtent PGR tyrimas. Tyrimo pasirinkimas priklauso nuo simptomų, aplinkybių, konkrečios infekcijos ir nuo to, ar rezultatas pakeistų gydymą ar kitus veiksmus. Jei kyla abejonių arba žmogus priklauso didesnės rizikos grupei, tinkamiausią ištyrimo būdą gali padėti pasirinkti sveikatos priežiūros specialistas.
Svarbu: straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Jei simptomai sunkūs, greitai blogėja arba turite lėtinių ligų ar kitų rizikos veiksnių, dėl tinkamų veiksmų kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
