Yra tokių pomidorų ruošinių, kuriuos žiemą atidarau ne ypatingai progai, o nuolat. Šis tirštas, kvapnus padažas būtent toks – jį galima pilti ant makaronų, naudoti troškinant balandėlius ar mėsos kukulius, dėti į pomidorinį padažą arba patiekti prie keptos mėsos.
Turinys (6)
Skoniu jis šiek tiek primena itališką pomidorų „sugo“, tačiau krapai, kalendros, česnakai ir juodieji pipirai suteikia jam visai kitokį charakterį.
Labiausiai šiame recepte man patinka trumpas ingredientų sąrašas. Pagrindą sudaro gerai sunokę pomidorai, o likę priedai tik sustiprina jų skonį ir aromatą. Jei turiu galimybę rinktis, imu mėsingus ir mažiau vandeningus pomidorus – iš jų padažas išeina sodresnis.
Iš karto gaminu didesnį kiekį, nes virtuvėje tokį pomidorų pagrindą galima panaudoti daugybei patiekalų.
Ingredientai
- 3 kg gerai sunokusių pomidorų
- 100 g krapų
- 100 g šviežių kalendrų
- 2 česnako galvutės
- 2 valgomieji šaukštai cukraus
- 2 valgomieji šaukštai druskos
- lauro lapų pagal skonį
- 12–20 juodųjų pipirų žirnelių
- 1 aitriosios paprikos ankštis – nebūtina
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Susmulkinu pomidorus
Pomidorus labai gerai nuplaunu, pašalinu netinkamas vietas ir kiekvieną vaisių supjaustau į keturias dalis. Tuomet juos sutrinu elektriniu trintuvu iki vientisos pomidorų masės. Šiame recepte pomidorų lupti nereikia – šaltinyje jie smulkinami kartu su odele.
Paruošiu žalumynus ir česnaką
Krapus ir šviežias kalendras nuplaunu, gerai nusausinu ir smulkiai supjaustau. Česnaką nulupu ir perspaudžiu spaudykle, tada viską sudedu į susmulkintus pomidorus. Būtent gana didelis šviežių žalumynų kiekis šį padažą išskiria iš paprasto virto pomidorų padažo.
Pagardinu padažą
Į pomidorų masę suberiu po 2 valgomuosius šaukštus druskos ir cukraus, įdedu lauro lapų bei 12–20 juodųjų pipirų žirnelių. Jei noriu aštresnio varianto, papildomai įdedu vieną aitriosios paprikos ankštį. Jos galima visai atsisakyti, todėl iš tos pačios pomidorų bazės nesunku pasigaminti švelnesnio arba pikantiškesnio padažo.
Verdu pomidorų padažą
Paruoštą masę supilu į pakankamai didelį puodą ir kaitinu ant stipresnės ugnies. Padažui pradėjus aktyviai virti, verdu maždaug 15–20 minučių ir reguliariai pamaišau, kad pomidorų masė neprisviltų prie puodo dugno. Per šį laiką pomidorai apverda, o žalumynų, česnako ir prieskonių aromatai susijungia.
Supilstau į stiklainius
Pagal originalų receptą karštas padažas iš karto pilamas į sausus sterilizuotus stiklainius ir sandariai uždaromas sterilizuotais dangteliais. Stiklainių kraštus prieš uždarydama palieku švarius, o su karšta pomidorų mase dirbu atsargiai. Toliau padažui leidžiama visiškai atvėsti.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Šiam padažui labiausiai tinka prinokę, mėsingi ir aromatingi pomidorai. Kuo juose mažiau vandens, tuo sodresnė bus galutinė konsistencija, ypač turint omenyje, kad šaltinio recepte padažas verdamas tik 15–20 minučių. Jei pomidorai labai sultingi, per tokį trumpą laiką masė natūraliai liks skystesnė.
Kalendros turi ryškų skonį, todėl jų aromatas padaže bus aiškiai juntamas. Originaliame recepte naudojama 100 g krapų ir 100 g kalendrų, tad būtent tokias proporcijas ir pateikiu. Aitriąją papriką galima praleisti – ji nėra būtina pagrindiniam receptui.
Dažniausios klaidos
Verdant pomidorų masę svarbu jos nepalikti be priežiūros. Tirštėjantis padažas gali pradėti kibti prie dugno, todėl jį reguliariai pamaišau, ypač baigiantis virimui. Taip pat nebandau stipria kaitra sutrumpinti nurodyto laiko, nes pomidorų masė gali pradėti smarkiai taškytis ir prisvilti.
Dar viena klaida būtų laikyti šį receptą tikslia itališko „sugo“ kopija. Šaltinyje šis pavadinimas vartojamas kaip palyginimas dėl pomidorinio pagrindo ir konsistencijos, tačiau recepte gausiai naudojami krapai, kalendros, česnakai, lauro lapai ir pipirų žirneliai. Todėl tiksliau jį vadinti naminiu pomidorų padažu su žalumynais.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Šaltinyje rašoma, kad karštas padažas supilstomas į sterilizuotus stiklainius, hermetiškai uždaromas, o visiškai atvėsę stiklainiai padedami laikyti. Tačiau konkreti laikymo temperatūra ir trukmė nenurodyta. Recepte taip pat nėra nurodyto acto, citrinos rūgšties, išmatuoto galutinio rūgštingumo ar papildomo užpildytų stiklainių terminio apdorojimo režimo.
Dėl to vien pagal pateiktą receptą negaliu patikimai rekomenduoti šio padažo ilgai laikyti kambario temperatūroje. Pomidorų konservų saugumui turi reikšmės ne tik švarūs stiklainiai ir karštas supilstymas, bet ir patikrintas rūgštingumas bei konservavimo procesas.
Jei padažas gaminamas tiksliai pagal šią pateiktą formulę, saugesnis pasirinkimas yra laikymas šaldytuve arba užšaldymas, o konservavimui lentynoje reikėtų naudoti patikrintą pomidorų padažo konservavimo metodą.
Su kuo skaniausia valgyti
Žiemą šį padažą pirmiausia naudočiau kaip greitą pomidorinį pagrindą kasdieniams patiekalams. Jis tinka makaronams ir spagečiams, balandėliams, mėsos kukuliams bei kotletams, taip pat gali būti naudojamas ruošiant pomidorinį padažą ar troškinant mėsą.
Dėl česnakų ir gausybės žalumynų papildomų prieskonių patiekalui gali reikėti visai nedaug.
Man patinka ir pats paprasčiausias variantas – padažą patiekti prie keptos mėsos ar su šviežia duona. Vienas paruoštas indelis gali tapti greitu pagrindu vakarienei, kai nesinori iš naujo virti pomidorinio padažo nuo pradžių.
O jūs kur dažniausiai naudojate naminį pomidorų padažą? Parašykite komentaruose – prie makaronų, balandėlių, mėsos ar turite savo mėgstamą variantą?
įgš u
Ž