Rudenį dalis žmonių iš tiesų pastebi, kad galvą pradeda skaudėti dažniau. Dienos trumpėja, miego režimas kartais pasislenka, daugiau laiko praleidžiame patalpose, prasideda peršalimo ligų sezonas, o orai gali keistis net kelis kartus per dieną. Tačiau man svarbu nepaversti rudens universaliu paaiškinimu kiekvienam galvos skausmui – priežasčių yra daug ir jos nebūtinai susijusios su metų laiku.
Turinys (13)
- Ar dėl rudens orų iš tiesų gali skaudėti galvą
- Trumpesnės dienos gali pakeisti miego režimą
- Skysčių trūksta ne tik vasarą
- Peršalimas ir virusinės infekcijos taip pat gali sukelti galvos skausmą
- Stresas ir raumenų įtampa rudenį niekur nedingsta
- Kraujospūdis ir galvos skausmas – ne viskas taip paprasta
- Ką darau pajutusi nestiprų įprastą galvos skausmą
- Su vaistais nuo skausmo svarbu nepersistengti
- Kada verta kreiptis į šeimos gydytoją
- Kada reikia skubios pagalbos
- Ar dėl galvos skausmo visada atliekamas MRT ar kompiuterinė tomografija
- Svarbiausia, ką prisimenu rudenį
- Dažniausiai užduodami klausimai
Ypač atsargiai vertinu naują, neįprastą arba vis stiprėjantį skausmą. Įprastas įtampos galvos skausmas, migrenos priepuolis ir galvos skausmas dėl ūmios ligos gali jaustis visiškai skirtingai, o vien pagal sezoną jų atskirti neįmanoma.
Todėl rudenį verta ne ieškoti vieno „kalto oro“, o pasižiūrėti, kas pasikeitė miego, mitybos, skysčių vartojimo, streso ir bendros savijautos požiūriu.
Ar dėl rudens orų iš tiesų gali skaudėti galvą
Kai kuriems migrena sergantiems žmonėms temperatūros, drėgmės ar atmosferos slėgio pokyčiai gali sutapti su dažnesniais priepuoliais. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas slėgio kritimas automatiškai sukels migreną ar kad egzistuoja atskira liga, vadinama „rudeniniu galvos skausmu“. Žmonių jautrumas labai skiriasi, todėl vienam lietinga diena nieko nepakeis, o kitam tam tikros oro sąlygos gali būti vienas iš kelių trigerių.
Jeigu įtariu ryšį su orais, man prasmingiau ne spėlioti, o kelias savaites pasižymėti skausmo laiką, stiprumą ir tą dieną buvusias aplinkybes. Tokiu būdu daug lengviau pamatyti, ar priepuoliai iš tiesų kartojasi keičiantis slėgiui, ar kartu vis pasitaiko ir kitas veiksnys, pavyzdžiui, prastas miegas ar praleisti pietūs.
Trumpesnės dienos gali pakeisti miego režimą
Rudenį šviesaus paros laiko sparčiai mažėja, o tai neretai pakeičia mūsų kasdienę rutiną. Jei pradedu eiti miegoti skirtingu metu, ilgiau miegu savaitgaliais ar kelias naktis iš eilės neišsimiegu, organizmui tai jau yra papildomas pokytis. Žmonėms, linkusiems į migreną, nereguliarus miegas gali būti vienas iš priepuolio trigerių.
Keliaujantiems į Tailandą – perspėjimas dėl potvynių: 3303 leptospirozės atvejai ir 46 mirtys
Bio-collagen_ kodėl šis ingredientas toks populiarus K-Beauty pasaulyje
Alyvų žiedų tinktūra – sveikatos taupyklė: pasigaminkite kol sezonas
Močiutės receptas, kuris valo kraujagysles: paprasta, bet veiksminga
7 priežastys, kodėl putinas turėtų būti tavo šaldiklyje visus metus
Ši „piktžolė“ valo organizmą, stiprina kraują ir net padeda plaukams: išbandžiau patiDėl to man daug svarbiau išlaikyti panašų miego ir kėlimosi laiką negu bandyti kontroliuoti orą už lango. Stabilus režimas negarantuoja, kad galvos niekada neskaudės, tačiau padeda pašalinti bent vieną dažną provokuojantį veiksnį. Jei galvos skausmai kartojasi, miego įpročius verta įtraukti ir į simptomų dienoraštį.
Skysčių trūksta ne tik vasarą
Atvėsus orams troškulį dažnai jaučiu silpniau, todėl lengva nepastebimai pradėti gerti mažiau. Tuo pat metu daugiau laiko praleidžiame šildomose patalpose, kur oras gali būti sausas. Skysčių trūkumas yra viena iš gerai žinomų galvos skausmą galinčių paskatinti aplinkybių.
Todėl vandens poreikio nepradedu vertinti vien pagal tai, ar lauke karšta. Reguliarus gėrimas per dieną ir normalus valgymo režimas rudenį išlieka tokie pat svarbūs kaip vasarą. Jei kelias valandas nevalgau, geriu labai mažai ir dar daug dirbu, vien oro slėgio kaltinti jau nebūtų labai logiška.
Peršalimas ir virusinės infekcijos taip pat gali sukelti galvos skausmą
Galvos skausmas gali būti vienas iš peršalimo, gripo ar kitos virusinės infekcijos simptomų. Tokiu atveju dažniausiai atsiranda ir kitų požymių – bendras silpnumas, gerklės skausmas, sloga, kosulys, karščiavimas ar raumenų maudimas. Rudenį tokių infekcijų padaugėja, tačiau pati drėgmė ar šaltas oras nėra bakterijų ar virusų „sukūrimo“ priežastis.
Jei galvą pradeda skaudėti kartu su aiškiais infekcijos simptomais, vertinu visą savijautą, o ne vien galvos skausmą. Aukšta temperatūra kartu su labai stipriu galvos skausmu, sprando stingimu, sumišimu ar neįprastu jautrumu šviesai jau nėra tas atvejis, kurį ramiai nurašyčiau paprastam peršalimui.
Stresas ir raumenų įtampa rudenį niekur nedingsta
Ilgesnis darbas prie kompiuterio, įtempti pečiai, stresas ir nuovargis taip pat gali prisidėti prie galvos skausmo. Kai kelias valandas sėdžiu beveik nejudėdama, pečių ir kaklo raumenys įsitempia, o dienos pabaigoje gali atsirasti spaudžiantis diskomfortas. Tokiais atvejais trumpa pertrauka, lengvas judėjimas ar švelnus kaklo ir pečių atpalaidavimas kai kuriems žmonėms gali palengvinti savijautą.
Tačiau masažo nelaikau universaliu gydymu. Jeigu skausmas yra neįprastas, stiprus ar turi kitų simptomų, jo priežasties ieškoti vien įsitempusiuose raumenyse nereikėtų. Galvos skausmai yra per įvairūs, kad vienas buitinis metodas tiktų visiems.
Kraujospūdis ir galvos skausmas – ne viskas taip paprasta
Dažnai galima išgirsti, kad „pakilo spaudimas, todėl skauda galvą“, tačiau aukštas kraujospūdis daugeliui žmonių apskritai nesukelia jokių aiškių simptomų. Vien iš galvos skausmo negalima nuspręsti, kad žmogui yra hipertenzija. Jei kraujospūdis kelia klausimų, jį reikia tinkamai išmatuoti, o pasikartojančius aukštus rodmenis aptarti su gydytoju.
Visai kita situacija yra labai aukštas kraujospūdis kartu su naujais pavojingais simptomais, pavyzdžiui, silpnumu, tirpimu, regos ar kalbos sutrikimu, krūtinės skausmu ar dusuliu. Tokie požymiai reikalauja skubaus medicininio įvertinimo. Todėl galvos skausmo ir kraujospūdžio ryšio pernelyg nesupaprastinu.
Ką darau pajutusi nestiprų įprastą galvos skausmą
Jei skausmas man pažįstamas, nėra labai stiprus ir neatsirado jokių nerimą keliančių simptomų, pirmiausia pasirūpinu paprastais dalykais. Atsigeriu vandens, pavalgau, jei ilgai nevalgiau, trumpam atsitraukiu nuo ekrano ir pailsiu ramesnėje aplinkoje. Jei kambaryje tvanku, jį išvėdinu, nors paties vėdinimo nelaikau specifiniu galvos skausmo gydymu.
Migrenos metu kai kuriems žmonėms padeda poilsis tamsiame ir tyliame kambaryje. Jei žinau savo įprastus migrenos trigerius, stengiuosi juos atpažinti ir pagal galimybes sumažinti. Labai praverčia paprastas galvos skausmų dienoraštis, kuriame pasižymiu miegą, valgymą, skysčius, stresą, galimus oro pokyčius ir vaistus.
Su vaistais nuo skausmo svarbu nepersistengti
Retkarčiais atsiradusiam galvos skausmui gali būti naudojami nereceptiniai vaistai, pavyzdžiui, paracetamolis ar kai kuriems žmonėms tinkamas ibuprofenas, tačiau juos vartoju tik pagal pakuotės lapelį ir įvertinusi savo sveikatos būklę. Ibuprofenas netinka visiems, todėl turint lėtinių ligų, vartojant kitus vaistus, nėštumo metu ar abejojant saugiausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Dar svarbiau – skausmą malšinančių vaistų nevartoti nuolat vien todėl, kad galva skauda vis dažniau. Per dažnas jų vartojimas pats gali palaikyti ar sustiprinti galvos skausmus. Jeigu vaistų nuo galvos skausmo prireikia nuolat, problema jau verta gydytojo įvertinimo, o ne vis didesnės tablečių atsargos.
Kada verta kreiptis į šeimos gydytoją
Su gydytoju pasitarčiau, jei galvos skausmai pradėjo kartotis dažniau nei anksčiau, stiprėja, pasikeitė jų pobūdis arba įprastos priemonės nebeveikia. Taip pat verta kreiptis, jei skausmas trukdo miegoti, dirbti ar atlikti kasdienius darbus. Vienos universalios taisyklės, kad pas gydytoją reikia eiti tik tada, kai skausmas tęsiasi lygiai tris dienas, nėra.
Vizitui labai padeda užrašai. Kada skausmas prasideda, kiek trunka, kurioje galvos vietoje jaučiamas, ar pykina, ar erzina šviesa ir garsas, ar vartoti vaistai padėjo – visa tai gydytojui gali būti daug vertingiau nei bendras pasakymas, kad „rudenį dažnai skauda galvą“.
Kada reikia skubios pagalbos
Jeigu galvos skausmas prasideda staiga ir per labai trumpą laiką tampa neįprastai stiprus, nelaukiu, kol praeis savaime. Skubi pagalba taip pat reikalinga, jei kartu atsiranda vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas, sutrinka kalba, rega, eisena, žmogus tampa sumišęs, netenka sąmonės arba prasideda traukuliai. Lietuvoje tokiais atvejais reikia skambinti 112.
Skubiai vertinamas ir stiprus galvos skausmas po rimtesnės galvos traumos arba kartu su aukšta temperatūra ir sprando stingimu. Tokie simptomai nėra „oro permainų“ ar paprasto nuovargio požymiai. Čia svarbiausia ne bandyti nustatyti diagnozę namuose, o kuo greičiau gauti medicininę pagalbą.
Ar dėl galvos skausmo visada atliekamas MRT ar kompiuterinė tomografija
Ne. Vien tai, kad žmogui skauda galvą, nereiškia, kad automatiškai reikia magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos, kaklo kraujagyslių ultragarso ir daugybės kraujo tyrimų. Tyrimų poreikį gydytojas sprendžia pagal skausmo pobūdį, ligos istoriją, neurologinę apžiūrą ir kitus simptomus.
Daugeliu tipiškų pirminių galvos skausmų atvejų diagnozei labai svarbus pats simptomų pasakojimas ir gydytojo apžiūra. Papildomi tyrimai atliekami tada, kai yra priežastis įtarti kitą ligą arba atsiranda vadinamųjų pavojaus ženklų. Todėl tyrimų sąrašo iš anksto sau nesusidarau – pirmiausia svarbu tinkamas medicininis įvertinimas.
Svarbiausia, ką prisimenu rudenį
Permainingi orai kai kuriems žmonėms gali sutapti su dažnesniais migrenos priepuoliais, tačiau sezonas nėra diagnozė. Rudenį kartu keičiasi miegas, kasdienė rutina, fizinis aktyvumas, valgymo įpročiai ir sergamumas infekcijomis, todėl priežastis dažnai būna ne viena. Paprastas simptomų dienoraštis padeda pamatyti daug daugiau nei vien žvilgsnis į barometrą.
O jei galvos skausmas pasikeičia, stiprėja arba atsiranda visiškai naujų simptomų, nesistengiu visko paaiškinti rudeniu. Kartais pats svarbiausias sprendimas yra ne dar viena stiklinė vandens ar tabletė, o laiku kreiptis į medikus.
Ar jūs pastebite ryšį tarp rudens orų ir galvos skausmo? Parašykite komentaruose, kas dažniau sutampa su jūsų savijauta – slėgio pokyčiai, neišsimiegojimas, stresas ar ilgos dienos prie kompiuterio.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar atmosferos slėgio pokyčiai tikrai gali sukelti migreną?
Kai kuriems migrena sergantiems žmonėms oro ir atmosferos slėgio pokyčiai gali būti vienas iš priepuolį provokuojančių veiksnių. Tačiau tai neveikia visų vienodai ir nėra vienintelė migrenos priežastis. Geriausias būdas įvertinti asmeninį ryšį – kurį laiką vesti galvos skausmų dienoraštį.
Ar galvos skausmas reiškia, kad pakilo kraujospūdis?
Nebūtinai. Aukštas kraujospūdis labai dažnai apskritai neturi juntamų simptomų, todėl vien galvos skausmas hipertenzijos nepatvirtina. Jei neramu dėl kraujospūdžio, jį reikia taisyklingai išmatuoti ir pasikartojančius aukštus rodmenis aptarti su mediku.
Ar galima kiekvieną galvos skausmą malšinti ibuprofenu ar paracetamoliu?
Nereceptiniai vaistai gali tikti retkarčiais pasireiškiančiam skausmui, tačiau jie nėra vienodai saugūs visiems ir turi būti vartojami pagal instrukciją. Jei jų prireikia dažnai, reikėtų pasitarti su gydytoju, nes pernelyg dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas pats gali skatinti pasikartojančius galvos skausmus.
Kokį galvos skausmą reikėtų vertinti kaip skubų?
Ypač pavojingas yra staiga prasidėjęs, neįprastai stiprus galvos skausmas. Skubios pagalbos reikia ir tada, kai kartu atsiranda silpnumas, tirpimas, kalbos ar regos sutrikimas, sumišimas, sąmonės netekimas, traukuliai arba aukšta temperatūra su sprando stingimu. Tokiais atvejais Lietuvoje skambinama 112.
Ar dėl dažno galvos skausmo būtinai reikia MRT?
Ne. Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, jų istoriją ir neurologinę būklę, o papildomi tyrimai skiriami tada, kai yra tam medicininių indikacijų. MRT ar kompiuterinė tomografija nėra automatinis tyrimas kiekvienam žmogui, kuriam dažniau skauda galvą.
