Jau dvylika metų dirbu tolimųjų reisų vairuotoju. Didžiąją dalį laiko praleidžiu Vokietijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje. Kai esi kelyje kelias savaites, maistą perki ten, kur sustoji. Dažniausiai tai būna didieji vokiški prekybos tinklai prie greitkelių ar mažesniuose miesteliuose. Per tuos metus tiek kartų lyginau kainas, kad galiu pasakyti, kas ten pigiau, o kas – ne.
Turinys (12)
Kai pirmą kartą pradėjau tai daryti, buvau įsitikinęs, kad Vokietijoje viskas brangiau, nes ten didesni atlyginimai. Pasirodo, ne visai taip.
Kas ten pigiau
Kai kurie kasdieniai produktai Vokietijos pigiuose prekybos tinkluose, mano patirtimi, kainuoja panašiai ar net pigiau nei Lietuvoje. Tai pienas, jogurtai, sviestas, makaronai, ryžiai, kai kurios konservuotos daržovės, kava, šokoladas, kai kurie gėrimai. Žinoma, kainos keičiasi, ir tai mano asmeniniai pastebėjimai, o ne tyrimas.
Kolegos vairuotojai sako tą patį. Kai kurie net perka kavos ar šokolado lauktuvių namiškiams, nes ten pigiau ir pasirinkimas didesnis.
Kodėl taip yra
Viena iš priežasčių – mokesčiai. Vokietijoje daugumai maisto produktų taikomas lengvatinis 7 procentų PVM tarifas, o standartinis yra 19 procentų. Lietuvoje maistui dažniausiai taikomas standartinis 21 procento tarifas. Jau vien tai sudaro nemažą skirtumą.
Kita priežastis – rinkos dydis ir konkurencija. Vokietijoje gyvena daugiau nei 80 milijonų žmonių, ir didieji prekybos tinklai konkuruoja labai aršiai. Pigių parduotuvių tinklai, tokie kaip „Aldi“ ar „Lidl“, ten gimė ir turi tūkstančius parduotuvių, todėl gali derėtis su gamintojais dėl labai mažų kainų.
Kas ten brangiau
Bet ne viskas Vokietijoje pigu. Mėsa, ypač geresnės kokybės, dažnai kainuoja daugiau. Šviežia duona iš kepyklos taip pat nepigi. O paslaugos – kirpykla, kavinė, restoranas, automobilio remontas – kainuoja gerokai daugiau nei Lietuvoje.
Kuras Vokietijoje dažniausiai brangesnis nei Lietuvoje. Todėl mes, vairuotojai, stengiamės prisipilti degalų kitose šalyse, kur jie pigesni, jei tai leidžia maršrutas ir įmonės taisyklės.
Užstatas už butelius
Vokietijoje už daugkartinius ir vienkartinius gėrimų butelius ir skardines mokamas užstatas, ir jis didesnis nei Lietuvoje. Iš pradžių to nežinojau ir išmesdavau butelius. Paskui supratau, kad išmetu pinigus.
Dabar kabinoje turiu maišą tuštiems buteliams ir grąžinu juos parduotuvėse. Per mėnesį susidaro nemaža suma, kurią galiu išleisti maistui.
Kaip apsiperka vokiečiai
Stebėdamas vokiečius parduotuvėse, pastebėjau, kad jie labai planuoja. Daugelis ateina su sąrašu, perka parduotuvės prekių ženklo produktus, žiūri akcijas. Pigių prekybos tinklų prekės nėra laikomos prastomis, jas perka ir pasiturintys žmonės.
Taip pat vokiečiai mažiau perka paruošto maisto. Daugelis gamina namuose ir planuoja savaitės meniu. Tai mane nustebino, nes maniau, kad turtingoje šalyje žmonės mažiau skaičiuoja.
Atlyginimų skirtumas
Svarbiausia, ką reikia suprasti: net jei kai kurie produktai Vokietijoje kainuoja panašiai, vokiečių atlyginimai yra gerokai didesni. Todėl vokiečiui tas pats pirkinių krepšelis sudaro mažesnę pajamų dalį nei lietuviui.
Kai grįžtu namo ir pasakoju žmonai, kad Vokietijoje sviestas kainavo panašiai kaip pas mus, ji visada primena, kad mūsų kaimynė, dirbanti parduotuvėje, uždirba kelis kartus mažiau nei jos kolegė Vokietijoje.
Ką perku Vokietijoje
Kelionėse perku tai, ko man reikia kelyje: maisto kelioms dienoms, vandens, kavos. Kartais nuperku lauktuvių – kavos, šokolado, kai kurių prieskonių, kurių Lietuvoje sunkiau rasti. Didesnių pirkinių nevežu, nes kabinoje nėra daug vietos.
Kai kurie kolegos vairuotojai perka ir buitinės chemijos ar kosmetikos, nes ji Vokietijoje kartais pigesnė ar geresnės kokybės. Bet tai priklauso nuo konkrečių prekių.
Ką palieku Lietuvai
Lietuvoje perku tai, kas čia skaniau ar pigiau: duoną, varškę, kefyrą, rūkytą mėsą, daržoves iš turgaus. Tokių produktų Vokietijoje arba nėra, arba jie kitokio skonio. Lietuviškos ruginės duonos kelyje man trūksta labiausiai.
Taip pat Lietuvoje naudojuosi paslaugomis: kirpykla, automobilio remontu, odontologu. Vokietijoje už jas mokėčiau kelis kartus daugiau.
Ką galima pasimokyti
Iš vokiečių pasimokiau planuoti pirkinius ir nebijoti pigesnių prekių ženklų. Taip pat išmokau grąžinti butelius ir nepirkti daugiau, nei reikia. Šie įpročiai man padeda ir Lietuvoje.
Manau, kad Lietuvos pirkėjai galėtų dažniau lyginti kainas. Juk ne veltui kaimyninėse šalyse kai kurie produktai kainuoja mažiau, o didesnė konkurencija naudinga visiems pirkėjams.
Kelyje maitintis taupiai
Tolimųjų reisų vairuotojui maistas kelyje yra nemaža išlaidų dalis. Valgyti degalinėse ir kelio restoranuose kasdien labai brangu. Todėl dauguma mūsų kabinoje turi nedidelį šaldytuvą, dujinę viryklėlę ar elektrinį puodą ir gaminamės patys.
Kai apsiperkame vietinėse parduotuvėse, perkame paprastus produktus, iš kurių galima greitai pasigaminti valgį: makaronus, ryžius, konservus, kiaušinius, daržoves. Taip per savaitę sutaupome nemažai pinigų, palyginti su valgymu kavinėse.
Kainų skirtumai Europoje
Važinėdamas po skirtingas šalis, pastebėjau, kad kainos skiriasi ne tik tarp Lietuvos ir Vokietijos. Nyderlanduose ir Belgijoje kai kurie produktai brangesni nei Vokietijoje, o Lenkijoje daug kas pigiau nei Lietuvoje. Kiekviena šalis turi savo mokesčius, konkurenciją ir pirkimo įpročius.
Todėl kai kas nors sako, kad Lietuvoje „viskas brangiausia Europoje“, aš visada atsakau, kad tai ne visai tiesa. Kai kurie dalykai pas mus tikrai brangūs, bet kai kurie – vieni pigiausių.
Ar verta važiuoti apsipirkti
Draugai kartais klausia, ar verta specialiai važiuoti apsipirkti į kitas šalis. Mano atsakymas – priklauso. Jei esate kelyje ir taip, apsipirkti vietos parduotuvėse gali būti naudinga. Bet važiuoti specialiai vien dėl kelių pigesnių produktų dažniausiai neapsimoka, kai įskaičiuojate kurą ir laiką.
Geriau namuose palyginti kelių prekybos tinklų kainas ir pirkti ten, kur pigiau. Kartais skirtumas tarp parduotuvių Lietuvoje būna didesnis, nei manome.





















