Į Norvegiją išvažiavau 2016 metais, kai Lietuvoje statybose uždirbdavau nedaug. Dirbau netoli Bergeno, statėme namus ir sandėlius. Pernai grįžau į Šiaulius ir dabar statau namus čia, savo įmonėje. Draugai dažnai klausia, ar nesigailiu grįžęs, nes Norvegijoje atlyginimai daug didesni. Ir kiekvieną kartą turiu paaiškinti, kad didelis atlyginimas dar nereiškia, kad lieka daug pinigų.
Turinys (11)
Norvegijoje uždirbdavau maždaug tris kartus daugiau nei dabar Lietuvoje. Bet ir išlaidos ten buvo visai kitokios. Kai pirmą kartą nuėjau į kavinę Bergene, kava su bandele kainavo tiek, kiek Šiauliuose kainuoja geri pietūs.
Maistas parduotuvėje
Maisto kainos Norvegijoje mane šokiravo pirmąją savaitę. Mėsa, sūris, vaisiai, daržovės – beveik viskas kainavo gerokai daugiau nei Lietuvoje. Ypač brangūs buvo sūris ir mėsa, nes Norvegija muitais ir ribojimais saugo savo ūkininkus.
Mes, lietuviai, prisitaikėme. Gyvenome po kelis viename name, gaminome patys, pirkome pigiausių prekybos tinklų prekes. Kai kurie draugai net veždavosi maistą iš Lietuvos lagaminuose ar mikroautobusais.
Alkoholis – atskira istorija
Norvegijoje stipresnis alkoholis ir vynas parduodami tik valstybinėse parduotuvėse, kurios dirba ribotomis valandomis, o kainos dėl mokesčių labai didelės. Alų galima nusipirkti ir prekybos centre, bet tik tam tikromis valandomis ir taip pat brangiai.
Restorane alaus bokalas kainuodavo tiek, kiek Lietuvoje kainuoja kelių butelių alaus dėžė. Todėl dauguma mūsų vakarus leisdavo namuose, o ne baruose. Mano kolegos norvegai taip pat retai eidavo į barus, nebent ypatingomis progomis.
Būstas ir transportas
Būsto nuoma Norvegijoje buvo didžiausia išlaidų dalis. Net dalydamasis namu su kitais darbininkais, nuomai atiduodavau nemažą atlyginimo dalį. Šeimoms ten dar sunkiau, ypač didesniuose miestuose.
Transportas taip pat nepigus. Automobilio išlaikymas, kuras, kelių ir tunelių mokesčiai, parkavimas – visa tai sudaro nemažą sumą. Daugelis kelių mokesčių renkami automatiškai, o sąskaitos ateina paštu ar el. paštu.
Kaip lietuviai ten taupo
Lietuviai Norvegijoje dažniausiai gyvena labai taupiai. Daugelis važiuoja ten uždirbti ir sutaupyti, o ne gyventi. Todėl mažai leidžia kavinėse, nekeičia automobilių, perka tik tai, ko reikia. Kai kas per kelerius metus sutaupo pinigų būstui ar verslui Lietuvoje.
Aš taip pat taip gyvenau. Per aštuonerius metus sutaupiau pinigų savo įmonei įkurti ir namui Šiaulių pakraštyje. Be Norvegijos tai būtų buvę daug sunkiau padaryti.
Ko pasiilgstu
Grįžęs pasiilgstu tvarkos ir pasitikėjimo. Norvegijoje darbdaviai paprastai laikosi susitarimų, darbo sąlygos geros, o darbo laikas aiškus. Taip pat pasiilgstu gamtos: fiordų, kalnų, švaraus oro. Ir, žinoma, atlyginimo, kurį gaudavau kas mėnesį.
Bet nepasiilgstu kainų. Ir nepasiilgstu jausmo, kad gyveni ne savo namuose, o laikinai, kambaryje su kitais vyrais, toli nuo šeimos.
Ką vertinu Lietuvoje
Grįžęs supratau, kiek daug dalykų Lietuvoje kainuoja nedaug. Pietūs kavinėje, kirpykla, automobilio remontas, sporto klubas, kelionė traukiniu – visa tai čia daug pigiau. Su santaupomis iš Norvegijos galėjau nusipirkti namą be didelės paskolos.
Taip pat čia arti šeima, draugai, viskas pažįstama. Savaitgaliais galiu nuvažiuoti pas tėvus į kaimą be skrydžių ir ilgų kelionių keltais.
Bet ir čia ne viskas pigu
Tiesa, ir Lietuvoje kai kurios kainos mane nustebino. Elektronika, automobiliai, statybinės medžiagos kainuoja panašiai kaip Norvegijoje, o kai kurie maisto produktai – ne ką mažiau nei kitose Europos šalyse. Statybinių medžiagų kainos per pastaruosius metus pakilo, ir tai jaučiu savo darbe.
Todėl suprantu žmones, kurie skundžiasi, kad Lietuvoje gyventi brangu. Kai uždirbi lietuvišką atlyginimą, kainos atrodo visai kitaip nei tada, kai grįžti su norvegiškomis santaupomis.
Ką patarčiau važiuojantiems
Jei planuojate važiuoti dirbti į Norvegiją, iš anksto pasidomėkite ne tik atlyginimu, bet ir būsto, maisto, transporto kainomis. Suskaičiuokite, kiek iš tikrųjų liks. Ir būkite pasiruošę gyventi taupiai, jei norite sutaupyti.
Taip pat svarbu dirbti legaliai, su sutartimi, ir žinoti savo teises. Norvegijoje darbuotojų teisės gerai saugomos, bet tik tada, kai dirbi oficialiai.
Ką sako draugai norvegai
Kai pas mane atvažiavo kolega norvegas, jis nustebo Lietuvos kainomis. Restorane jis norėjo užsisakyti beveik viską iš meniu ir vis klausė, ar sąskaitoje tikrai nėra klaidos. Jam atrodė, kad Lietuva labai pigi šalis.
Aš jam paaiškinau, kad lietuviams taip neatrodo, nes atlyginimai čia mažesni. Jis tai suprato, bet vis tiek pasakė, kad norėtų čia praleisti atostogas kiekvieną vasarą.
Ką parsivežiau, be pinigų
Iš Norvegijos parsivežiau ne tik santaupas. Ten išmokau dirbti tvarkingai, laikytis saugos taisyklių, planuoti darbus ir neskubėti ten, kur skubėti nereikia. Dabar savo įmonėje stengiuosi dirbti taip pat, ir klientai tai vertina.
Taip pat išmokau taupyti. Norvegijoje kiekviena kronelė buvo skaičiuojama, nes tikslas buvo grįžti namo su pinigais. Šis įprotis liko ir dabar. Net Lietuvoje, kur viskas pigiau, aš vis dar planuoju išlaidas ir nešvaistau pinigų smulkmenoms.
Kai kurie mano draugai, grįžę iš užsienio, greitai išleido santaupas automobiliams ir pramogoms. Aš nusprendžiau jas investuoti į darbą ir būstą. Dabar matau, kad tai buvo teisingas sprendimas.
Ar grįžčiau atgal
Kartais, kai Lietuvoje darbo mažiau ar klientai nemoka laiku, pagalvoju apie Norvegiją. Bet greitai prisimenu ilgus vakarus kambaryje su kitais vyrais ir savaites be šeimos. Ne, turbūt negrįžčiau, nebent trumpam.
Norvegija man davė galimybę sutaupyti ir pradėti savo verslą. Bet gyventi noriu čia. Kava Šiauliuose nekainuoja kaip pietūs, o pietūs – kaip vakarienė restorane Bergene. Ir tai man kasdien primena, kodėl grįžau namo.























