Pirmą kartą šieną pirkau rudenį, kai paaiškėjo, kad mūsų dviem avims ir ožkai savo šieno neužteks iki pavasario. Kaimynas pasiūlė ritinius už gerą kainą: dešimt didelių ritinių, atvežimas į kiemą įskaičiuotas. Šienas atrodė gerai, buvo suvyniotas plėvele, kvepėjo. Po savaitės, kai atpjoviau pirmojo ritinio plėvelę ir pradėjau imti šieną iš vidurio, pamačiau baltas ir pilkas dėmes, pajutau aitrų, dusinantį kvapą. Ritinio vidurys buvo supelijęs. Ir ne tik to vieno.
Turinys (9)
Kodėl šienas pelija
Vėliau sužinojau, kad šienas pelija, kai jis surenkamas ar suvyniojamas per drėgnas. Šienas turi gerai išdžiūti lauke prieš jį suvyniojant ar sukraunant. Jei jis suvyniojamas su per didele drėgme, ypač į sandarius ritinius, viduje pradeda kaisti. Drėgmė ir šiluma sudaro idealias sąlygas pelėsiui ir bakterijoms. Kartais šieno ritinys įkaista tiek, kad gali net užsidegti.
Mano atveju, kaip vėliau prisipažino kaimynas, šienas buvo suvyniotas po lietingų dienų, kai jis dar nebuvo visiškai išdžiūvęs. Jis tikėjosi, kad plėvelė išsaugos šieną, bet ji tik užlaikė drėgmę viduje.
Kodėl supelijęs šienas pavojingas
Iš pradžių galvojau, kad gal galima tiesiog atrinkti blogas vietas ir šerti likusią dalį. Bet veterinarė, kuriai paskambinau, griežtai patarė to nedaryti. Supelijusiame šiene esantys pelėsiai ir jų išskiriamos medžiagos gali sukelti gyvuliams kvėpavimo takų ligas, virškinimo sutrikimus, persileidimus, o kai kuriais atvejais – ir sunkius apsinuodijimus. Ypač jautrūs yra arkliai, bet ir avys bei ožkos gali rimtai susirgti.
Be to, pelėsių sporos pavojingos ir žmogui. Kai purenau supelijusį šieną, iš jo pakilo dulkių debesis, ir aš ilgai kosėjau. Vėliau sužinojau, kad su supelijusiu šienu reikia dirbti su respiratoriumi.
Kaip patikrinti šieną prieš perkant
Po šios istorijos išmokau tikrinti šieną dar prieš jį perkant. Dabar visada nuvažiuoju pas pardavėją ir apžiūriu šieną pats.
Apšiltinau tvartą, kad ožkoms būtų šilta, o po trijų savaičių jos pradėjo kosėti
Vištos pradėjo kapoti savo kiaušinius? Pirmiausia tikrinkite ne paukštį, o vištidę
Pirmąją žiemą netekau dviejų triušiukų: kaltas buvo ne šaltis, o skersvėjis ir užšalęs vanduo
Kieme liko keli beržo rąstai: sužinojau, kaip ant jų galima užsiauginti valgomųjų grybų
Vištos pradėjo dėti mažiau kiaušinių? Pirmiausia patikrinkite lesalą, kalcį ir vandenį
Rudenį bitės pačios išvaro tranus iš avilio – štai kada tai normalu, o kada verta sunerimtiPirmiausia – kvapas. Geras šienas kvepia maloniai, saldžiai, žolėmis ir vasara. Supelijęs šienas kvepia aitriai, tvankiai, kaip rūsys. Kvapą reikia uosti ne tik iš paviršiaus, bet ir iš vidaus. Paprašau pardavėjo leisti ištraukti saują šieno iš ritinio vidurio.
Antra – spalva. Geras šienas būna žalsvas ar šviesiai rusvas. Šiek tiek pageltęs ar išblukęs šienas nuo saulės nėra blogas. Bet jei matau baltų, pilkų ar juodų dėmių, tamsiai rudą, beveik juodą spalvą ritinio viduje, toks šienas netinka.
Trečia – dulkės. Pakratau saują šieno. Jei iš jo pakyla daug baltų ar pilkų dulkių, tai pelėsių sporos. Geras šienas dulka nedaug.
Ketvirta – temperatūra. Įkišu ranką į ritinio vidurį. Jei jis šiltas ar net karštas, vadinasi, viduje vyksta kaitimas, ir šienas genda. Geras šienas viduje turi būti vėsus, tokios pat temperatūros kaip aplinka.
Penkta – drėgmė. Šienas turi būti sausas ir traškėti. Jei jis lankstus, drėgnas, sulipęs į gniužulus, jis greitai pelys.
Ką paklausti pardavėjo
Taip pat dabar klausiu pardavėjo kelių dalykų. Kada šienas buvo pjautas ir surinktas? Ar prieš rinkimą nelijo? Kur jis laikomas – po stogu ar lauke? Ritiniai, kurie stovi lauke ant žemės, dažnai būna supuvę iš apačios, nes drėgmė kyla iš žemės. Geriau, jei jie laikomi po stogu ant padėklų.
Paprašau ir parodyti kelis ritinius, ne tik vieną. Jei pardavėjas leidžia apžiūrėti tik vieną, kuris atrodo geriausias, tai kelia klausimų.
Ką dariau su supelijusiu šienu
Iš dešimties ritinių keturi buvo labai stipriai supeliję. Su kaimynu susitarėme: jis grąžino pinigus už tuos keturis, o aš juos atidaviau ūkininkui, kuris naudojo juos kaip mulčią ir kompostui. Supelijusio šieno gyvuliams niekada nešeriu, net jei atrodo, kad blogos tik kelios vietos.
Likusius šešis ritinius patikrinau kiekvieną atskirai. Juose šienas buvo geras, tik kai kur paviršiuje buvo nedidelių pelėsio vietų, kurias išmečiau. Šeriant tokį šieną, kiekvieną kartą patikrinu, ką duodu.
Kaip laikau šieną dabar
Dabar šieną laikau po stogu, ant medinių padėklų, kad ritiniai nesiliestų su žeme ir betonu. Tarp ritinių palieku tarpus, kad cirkuliuotų oras. Pašiūrė vėdinama, bet apsaugota nuo lietaus ir sniego.
Taip pat stengiuosi šieną nusipirkti vasarą ar ankstyvą rudenį, kai jo pasirinkimas didžiausias ir galima rinktis iš kelių pardavėjų. Žiemą, kai šieno trūksta, tenka imti tai, kas yra, ir kokybė dažnai būna prastesnė.
Šienas, šienainis ar šiaudai
Pirkdamas šieną, sužinojau ir skirtumą tarp šieno ir šienainio. Šienas yra išdžiovinta žolė. Šienainis – vytinta, bet ne visiškai išdžiūvusi žolė, sandariai suvyniota į plėvelę, kur ji fermentuojasi, panašiai kaip raugintas kopūstas. Šienainis yra maistingas ir dažnai naudojamas karvėms, bet jis turi būti tinkamai paruoštas ir sandariai suvyniotas. Jei plėvelė pažeista, į vidų patenka oras, ir šienainis genda bei pelija. Avims ir ožkoms dauguma ūkininkų pataria šerti sausą šieną, o šienainį duoti atsargiai.
Šiaudai nėra šienas. Jie tinka kraikui, bet jų maistinė vertė labai maža. Vien šiaudais šeriami gyvuliai žiemą sulysta.
Kiek šieno reikia
Taip pat išmokau skaičiuoti, kiek šieno man reikės. Vidutiniškai avis ar ožka per dieną suėda kelis kilogramus šieno, priklausomai nuo dydžio, ar jos laktuoja, ir kiek gauna kitų pašarų. Žiemą, nuo lapkričio iki balandžio, tai sudaro nemažą kiekį. Dabar perku su atsarga, nes geriau, kad šieno liktų, nei pritrūktų kovą, kai jo rasti sunku.
Pigus šienas ne visada pigus
Tas pirmasis pirkinys atrodė kaip geras sandoris. Bet keturi ritiniai buvo netinkami, o jei nebūčiau pastebėjęs pelėsio, galėjau susargdinti gyvulius. Gydymas būtų kainavęs daug daugiau nei bet kokie sutaupyti eurai.
Jei perkate šieną žiemai, neskubėkite. Nuvažiuokite pas pardavėją, pauostykite, apžiūrėkite, įkiškite ranką į ritinio vidurį. Kelios minutės apžiūros apsaugos jūsų gyvulius nuo ligų, o jus – nuo nereikalingų išlaidų.
