Praėjusį rudenį po malkų ruošimo kieme liko keli visai neblogi beržo rąstai. Stovėjau šalia jų su kirviu rankoje ir svarstiau, ar viską suskaldyti, ar palikti dalį medienos kitiems darbams. Tuo metu prisiminiau, kaip vaikystėje miške prie seno kelmo rasdavome ištisas kekes mažų, rusvų grybų. Atrodydavo, kad jie ten išdygę tiesiog per naktį, ir man visada buvo įdomu, ar tokius grybus įmanoma užsiauginti savo kieme. Taip prasidėjo mano domėjimasis grybų auginimu ant rąstų, kelmų ir specialių substrato blokų.
Turinys (13)
- Ar tikrai galima kelmučius auginti namuose?
- Ko prireiks grybams auginti ant medienos?
- 1 būdas. Grybų auginimas ant medžių kelmų
- 2 būdas. Grybų auginimas ant atskirų rąstų
- 3 būdas. Žieminių kelmučių auginimas specialiuose blokuose
- Kada Lietuvoje geriausia pradėti auginti grybus?
- Kodėl rudeninių kelmučių nerekomenduoju auginti šalia vaismedžių?
- Ar galima valgyti grybus, išaugusius ant savo rąsto?
- Ar grybų ant rąstų galima sulaukti kelis sezonus?
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos auginant grybus namuose
- Kaip prižiūrėti grybų auginimo vietą per žiemą?
- Dažniausiai užduodami klausimai
Iš pradžių viskas atrodė labai paprasta: išgręži medienoje kelias skylutes, įdedi grybienos ir lauki derliaus. Tačiau kuo daugiau domėjausi, tuo aiškiau supratau, kad svarbiausia čia ne pats gręžtuvas, o tinkamai pasirinkta grybų rūšis. Kai kurie rudeniniais kelmučiais vadinami grybai gali pažeisti gyvų medžių šaknis, todėl jų nereikėtų specialiai įveisti šalia obelų, kriaušių ar dekoratyvinių želdinių.
O štai patikimo tiekėjo parduodami žieminių kelmučių auginimo blokai gali būti kur kas tinkamesnis pasirinkimas norintiems pabandyti grybauti neišeinant iš namų. Dalinuosi tuo, ką verta žinoti prieš pradedant, kad graži idėja nevirstų problema sodui.
Ar tikrai galima kelmučius auginti namuose?
Taip, kai kuriuos valgomuosius ant medienos augančius grybus galima auginti namų sąlygomis. Tačiau svarbu suprasti, kad liaudiškas pavadinimas „kelmučiai“ gali būti vartojamas kalbant apie skirtingas grybų rūšis. Jos skiriasi ne tik išvaizda ir augimo sąlygomis, bet ir poveikiu aplinkiniams augalams. Todėl prieš pirkdamas grybieną visada ieškau aiškaus rūšies pavadinimo, geriausia ir lotyniško.
Rudeniniai kelmučiai, priklausantys Armillaria genčiai, gali sukelti medžių šaknų puvinį. Tokią grybieną specialiai įveisti savo sode būtų neprotinga, nes ji gali išplisti per dirvoje esančias šaknis ir grybienos darinius. Visai kitokia situacija su komerciniais valgomųjų grybų blokais, kurių sudėtis ir auginimo sąlygos nurodytos gamintojo. Pradedančiajam toks paruoštas blokas dažniausiai yra aiškiausias ir lengviausiai valdomas pasirinkimas.
Ko prireiks grybams auginti ant medienos?
- Patikimo tiekėjo valgomųjų grybų grybienos, skirtos konkrečiam auginimo būdui
- Sveikos, nepelijusios lapuočių medienos, jei pasirinkta grybų rūšis tinkama auginti ant rąstų
- Grąžto ir grąžtelio, atitinkančio grybiena užkrėstų kaištelių ar kitos sodinamosios medžiagos dydį
- Grybienos skylių uždengimui skirtos priemonės, jei jos reikalauja gamintojas
- Vietos pavėsyje, apsaugotos nuo pernelyg stipraus vėjo ir tiesioginės kaitrios saulės
- Švaraus vandens medienos drėgmei palaikyti
- Švarių darbo pirštinių ir kitų naudojamiems įrankiams tinkamų apsaugos priemonių
Jeigu nusprendžiu grybus auginti patalpoje, gręžtuvo ir rąstų apskritai gali neprireikti. Tokiu atveju patogiausia įsigyti jau grybiena apaugintą substrato bloką, skirtą konkrečiai valgomųjų grybų rūšiai. Jam gali reikėti tinkamos temperatūros, drėgmės, šviesos ir šviežio oro, todėl visada vadovaujuosi gamintojo instrukcija. Paprasta žemė iš daržo tokiems blokams nėra tinkamas pakaitalas.
Uošvis pamatė mano žiemai uždengtą vynmedį ir prapliupo juoktis: štai ką dabar darau kitaip
Prieš genėdami avietes lapkritį, patikrinkite vieną dalyką – kitaip galite likti be vasaros derliaus
Šių 4 medžių neskubėkite sodinti prie namo: problemos gali išryškėti tik po 10–15 metų
Kurklių darže daugiau nenoriu: rudenį naudoju vieną seną gaudyklę ir vengiu 3 klaidų
Vos nenukirpau pusės būsimų serbentų uogų: štai kokių šakų rudenį negalima šalinti
Astrus galima pasėti dar prieš žiemą: bet viena rudens klaida gali pražudyti visus daigelius1 būdas. Grybų auginimas ant medžių kelmų
Jeigu kieme po medžio pašalinimo liko kelmas, gali kilti noras jį paversti grybų auginimo vieta. Techniniu požiūriu kai kurios medieną skaidančių valgomųjų grybų rūšys gali augti ant tinkamos lapuočių medienos. Tačiau pirmiausia būtina įsitikinti, kad pasirinkta grybiena nėra gyvų medžių šaknims pavojingas patogenas. Būtent todėl rudeninių Armillaria genties kelmučių į kelmus šalia sodo specialiai nesodinu.
Jeigu turiu patikimo tiekėjo grybieną, aiškiai skirtą auginti ant kelmų, ir rūšis tinkama tokiam auginimui, pradedu nuo medienos būklės įvertinimo. Kelmas neturi būti smarkiai supuvęs ar jau apaugęs kitų grybų vaisiakūniais, nes pašaliniai grybai gali konkuruoti su mano pasirinkta kultūra. Taip pat svarbu, kad vieta nebūtų nuolat perdžiūvusi. Grybiena vystosi medienoje, todėl jai būtina pakankama, bet ne perteklinė drėgmė.
Pagal grybienos gamintojo nurodymus kelme išgręžiu tinkamo gylio angas, kurios kai kurioms grybienos formoms būna maždaug 3–5 cm gylio. Tada įdedu grybieną arba specialius ja apaugintus kaištelius ir uždarau angas taip, kaip nurodyta instrukcijoje. Kai kurioms sistemoms naudojamas vaškas, kitoms pritaikytos kitokios priemonės. Taip paruoštą kelmą stebiu, kad mediena neišdžiūtų, bet aplink jį nesikauptų stovintis vanduo.
Derliaus nereikėtų tikėtis po kelių dienų. Tinkamomis sąlygomis ant medienos auginami grybai kartais pasirodo po 6–18 mėnesių ar dar vėliau, tačiau tikslus laikas labai priklauso nuo rūšies, medienos, temperatūros ir drėgmės. Pasitaiko ir nesėkmių, kai grybiena neprigyja arba ją nustelbia kiti mikroorganizmai. Todėl šį būdą vertinu kaip kantrybės reikalaujantį bandymą, o ne garantuotą grybų derlių.
2 būdas. Grybų auginimas ant atskirų rąstų
Jeigu kelmų neturiu, atskiri rąstai dažnai būna patogesni, nes jų vietą galiu parinkti pats. Šiam tikslui kai kurių rūšių grybams tinka maždaug 30–50 cm ilgio ir 10–20 cm skersmens lapuočių medienos gabalai. Vis dėlto idealūs matmenys skiriasi pagal grybų rūšį ir gamintojo rekomendacijas. Todėl nepjaunu visų rąstų vienodu ilgiu nepasitikrinęs, kokiai grybienai jie bus naudojami.
Geriausia rinktis sveiką, nepelijusią, kitų grybų smarkiai nepažeistą medieną. Beržas, alksnis, bukas ar tuopa gali tikti tam tikroms medieną skaidančioms grybų kultūroms, bet ne kiekvienai rūšiai vienodai gerai. Dėl to patikrinu tiekėjo pateiktą tinkamų medžių sąrašą. Mano tikslas – sudaryti geras sąlygas būtent pasirinktai valgomajai kultūrai, o ne tiesiog panaudoti bet kurį rastą rąstą.
Kaip paruošiu rąstus grybienai
Rąstuose išgręžiu skyles pagal įsigytos grybienos instrukciją. Jų gylis, skersmuo ir atstumai vienas nuo kito priklauso nuo naudojamų grybiena užkrėstų kaištelių ar kitos sodinamosios medžiagos. Grybieną įdedu švariomis rankomis arba tinkamais įrankiais, stengdamasis kuo mažiau užteršti angas. Tuomet jas uždarau gamintojo rekomenduojamu būdu, kad sumažėtų išdžiūvimo ir nepageidaujamų mikroorganizmų patekimo rizika.
Paruoštus rąstus laikau nuo tiesioginės saulės apsaugotoje, pakankamai drėgnoje vietoje. Nesudedu jų į nuolat vandeniu apsemtą duobę, nes grybienai reikia ir oro. Taip pat nepalieku rąstų ant įkaitusio betono, kur mediena gali labai greitai išdžiūti. Jei oras ilgai sausas, drėgmę palaikau pagal konkrečios kultūros priežiūros nurodymus.
Kodėl rąstams parenku atskirą vietą?
Atskira vieta patogi dėl kelių priežasčių. Pirmiausia galiu kontroliuoti pavėsį, laistymą ir apžiūrėti medienos būklę netrukdydamas kitiems sodo darbams. Be to, rąstai nesimaišo tarp dekoratyvinių augalų ir nėra atsitiktinai perkeliami į vaismedžių šaknų zoną. Vis dėlto net atskirame kampe rudeninių Armillaria kelmučių auginimo nerekomenduoju, nes vien atstumas savaime negarantuoja, kad šaknų ligų sukėlėjai neišplis.
Jeigu noriu grybų ant medienos, renkuosi patikimą ir tam tikslui parduodamą rūšį. Pavyzdžiui, galima domėtis įvairiomis auginamomis kreivabudėmis ar kitais medieną skaidančiais valgomaisiais grybais, kurių kultūros pritaikytos rąstams. Svarbiausia nepasikliauti vien pardavėjo vartojamu bendriniu pavadinimu. Tikslus rūšies nustatymas leidžia geriau įvertinti ir auginimo sąlygas, ir galimą poveikį aplinkai.
3 būdas. Žieminių kelmučių auginimas specialiuose blokuose
Pradedančiajam man patraukliausias atrodo jau paruoštas valgomųjų grybų blokas. Žieminiai kelmučiai, dar vadinami aksomiškosiomis ugniabudėmis arba flamulina, priklauso Flammulina velutipes rūšiai. Tai ne tie patys grybai, kurie paprastai vadinami rudeniniais kelmučiais. Komercinėje grybų auginimo praktikoje žieminiai kelmučiai žinomi ir enoki pavadinimu.
Tokiems grybams dažnai naudojamas specialiai paruoštas lapuočių pjuvenų ir kitų sudedamųjų dalių substratas. Tačiau vien pripylus pjuvenų į kibirą ir pridėjus grybienos gero rezultato tikėtis nereikėtų, nes svarbūs substrato paruošimas, švara ir tinkamos aplinkos sąlygos. Dėl to pirmam bandymui renkuosi tiekėjo jau užaugintą grybienos bloką. Tuomet lieka rūpintis jo priežiūra pagal konkrečias rekomendacijas.
Kaip prižiūriu grybų auginimo bloką
Grybų blokui parenku tokią vietą, kur galima užtikrinti gamintojo nurodytą temperatūrą ir drėgmę. Skirtingų grybų rūšių poreikiai nevienodi, todėl netaikau vienos temperatūros visiems auginimo rinkiniams. Svarbus ir šviežias oras, nes užsistovėjusioje, prastai vėdinamoje aplinkoje grybai gali augti netaisyklingai. Tačiau taip pat vengiu stipraus skersvėjo, kuris greitai išdžiovintų substratą.
Jeigu rinkinio gamintojas rekomenduoja drėkinti, tai darau švariu vandeniu ir neperlieju paties substrato. Nuolatinis šlapinimas ne visada geriau už tolygiai palaikomą drėgmę. Bloką reguliariai apžiūriu, ar neatsirado neįprastų spalvų pelėsio, nemalonaus kvapo ar kitų gedimo požymių. Įtartino bloko derliaus nerenku ir nevalgau, o dėl tolesnių veiksmų vadovaujuosi tiekėjo nurodymais.
Kada Lietuvoje geriausia pradėti auginti grybus?
Jeigu grybus ketinu auginti lauke ant rąstų, patogiausia medieną grybiena užkrėsti pavasarį arba ankstyvą rudenį. Tuo metu dažniau būna tinkama temperatūra ir pakankamai drėgmės, o mediena dar neįšalusi. Tačiau net ir šiomis sąlygomis svarbu atsižvelgti į konkrečios grybų rūšies poreikius. Kai kurios kultūros mėgsta vėsesnį orą, kitoms reikalingas šiltesnis laikotarpis.
Lapkričio mėnesį Lietuvoje oras jau gali būti permainingas: vieną savaitę lyja, kitą paspaudžia šalna. Jeigu mediena įšalusi ar prognozuojami ilgi šalčiai, rąstų užkrėtimą grybiena verčiau atidedu iki tinkamesnio sezono. Tuo metu galiu pasiruošti medieną ir suplanuoti auginimo vietą, tačiau ją taip pat reikia laikyti tinkamomis sąlygomis, kad nepradėtų gesti. O paruoštus grybų blokus patalpoje galima auginti ir žiemą, jeigu įmanoma užtikrinti jiems reikalingą aplinką.
Kodėl rudeninių kelmučių nerekomenduoju auginti šalia vaismedžių?
Ši vieta man atrodo pati svarbiausia visame straipsnyje. Rudeniniai kelmučiai, priklausantys Armillaria genčiai, gali būti medžių šaknų puvinio sukėlėjai. Grybas gali išlikti užkrėstoje medienoje ir šaknyse, o kai kurios rūšys gali plisti per dirvą bei pasiekti gyvų medžių šaknis. Tai pavojinga ne tik vaismedžiams, bet ir kai kuriems dekoratyviniams medžiams bei krūmams.
Dėl šios priežasties nerekomenduoju iš miško parsinešti nepažįstamų kelmučių grybienos ir bandyti ją įveisti prie namų. Taip pat nepatarčiau Armillaria grybienos sodinti į senus kelmus sode net tada, jei atrodo, kad kelmas jau visiškai negyvas. Vienas iš grybų auginimo tikslų turėtų būti ne tik užauginti derlių, bet ir nepadaryti žalos aplinkiniams augalams. Jei nesu tikras dėl rūšies, jos į savo sklypą neįveisiu.
Ar galima valgyti grybus, išaugusius ant savo rąsto?
Net jei pats įdėjau grybieną į rąstą, tai dar nereiškia, kad kiekvienas vėliau išdygęs grybas priklauso mano pasirinktai rūšiai. Medieną gali natūraliai kolonizuoti ir kiti grybai, kurių sporos atkeliauja iš aplinkos. Kai kurie ant kelmų augantys grybai yra nuodingi, o kai kurie gali būti net mirtinai pavojingi. Todėl grybus valgau tik tada, kai jų rūšis patikimai nustatyta.
Ypač atsargiai reikia elgtis su žieminiais kelmučiais ir panašiai atrodančiais laukiniais grybais. Tarp galimų supainiojimo pavojų yra ir mirtinai nuodinga eglinė kūgiabudė, Galerina marginata, kuri taip pat gali augti ant medienos. Vien augimo vieta, kepurėlės spalva ar faktas, kad šalia buvo įdėta valgomojo grybo grybiena, nėra pakankamas įrodymas. Jei kyla bent menkiausia abejonė, tokio grybo nevalgau ir kreipiuosi į patyrusį grybų specialistą.
Ar grybų ant rąstų galima sulaukti kelis sezonus?
Taip, kai kurių tinkamai auginamų medieną skaidančių grybų kultūros gali derėti daugiau negu vieną sezoną. Grybiena palaipsniui skaido medieną ir naudoja joje esančias maistines medžiagas. Kol mediena išlieka tinkama, o drėgmė ir temperatūra palankios, tam tikromis sąlygomis gali susiformuoti nauji vaisiakūniai. Vis dėlto derlius nėra garantuotas kasmet ir nebūtinai būna vienodas.
Laikui bėgant rąstas pradeda stipriau irti, o grybienai prieinamų maistinių medžiagų mažėja. Galiausiai vaisiakūnių formavimasis nutrūksta, net jeigu vis dar palaikoma drėgmė. Didesni ir tinkami rąstai kai kurioms kultūroms gali tarnauti ilgiau, tačiau tai priklauso nuo daugelio sąlygų. Todėl visada vertinu grybų auginimą kaip gamtinį procesą, kurio neįmanoma tiksliai suplanuoti pagal kalendorių.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Jei tik pradėčiau grybų auginimą nuo nulio, pirmiausia įsigyčiau vieną paruoštą žieminių kelmučių ar kitos tinkamos valgomosios rūšies auginimo bloką. Taip galėčiau išmokti palaikyti drėgmę, atpažinti normalų grybienos vystymąsi ir suprasti, kaip atrodo sveikas derlius. Tik vėliau imčiausi rąstų gręžimo bei ilgo laukimo lauke. Man atrodo daug protingiau pirmiausia išbandyti paprastesnį metodą, negu iškart paruošti dešimt rąstų ir tikėtis stebuklo.
Dar vienas svarbus dalykas – grybieną pirkti tik iš patikimo tiekėjo, kuris aiškiai nurodo grybo rūšį ir auginimo sąlygas. Pavadinimas „kelmučiai“ be papildomos informacijos man nepakankamas. Taip pat vengčiau nepažįstamų grybų gabalėlių, atsitiktinai parsineštų iš miško, nes kartu galima perkelti ir nepageidaujamų organizmų. Geriau pradėti nuo aiškios, dokumentuotos valgomųjų grybų kultūros.
Dažniausios klaidos auginant grybus namuose
Viena didžiausių klaidų – manyti, kad visi ant kelmų augantys valgomi grybai vienodai tinkami auginti prie sodo. Taip nėra, nes skirtingos rūšys turi labai skirtingą ekologiją. Ypač pavojinga sąmoningai įveisti Armillaria genties grybus šalia gyvų medžių. Todėl prieš pradėdamas visada patikrinu ne tik grybo valgomumą, bet ir jo poveikį aplinkai.
Kita klaida – naudoti seną, jau stipriai supuvusią arba pelėsiu apaugusią medieną. Tokiuose rąstuose pasirinkta grybiena gali prastai įsitvirtinti, nes vietą jau užėmę kiti mikroorganizmai. Taip pat nepadeda nei nuolatinis rąstų džiūvimas, nei laikymas stovinčiame vandenyje. Geriausias rezultatas paprastai pasiekiamas tada, kai laikomasi konkrečiai grybų rūšiai skirtų drėgmės ir priežiūros rekomendacijų.
Dar viena klaida – tikėtis, kad grybai pasirodys per kelias savaites. Ant medienos grybiena dažnai vystosi lėtai, o pirmojo derliaus gali tekti laukti daug mėnesių. Tuo metu lengva prarasti kantrybę ir pradėti nuolat judinti rąstus, juos perdėtai laistyti arba keisti auginimo vietą. Todėl prieš pradedant verta nusiteikti, kad tai ne greitas daržovių auginimo projektas, o ilgesnis bandymas.
Kaip prižiūrėti grybų auginimo vietą per žiemą?
Lauke laikomų rąstų priežiūra priklauso nuo grybo rūšies ir jos atsparumo žemai temperatūrai. Lietuvos žiemą svarbu nepamiršti, kad įšalusi mediena ir grybiena gali išgyventi ne vienodai, todėl jokio universalaus žiemojimo būdo visiems grybams nėra. Jeigu gamintojas rekomenduoja apsaugoti auginimo medieną nuo kraštutinio išdžiūvimo ar stipraus šalčio, laikausi jo nurodymų. Tačiau rąstų neapvynioju visiškai orui nelaidžia medžiaga, jeigu dėl to galėtų kauptis perteklinė drėgmė.
Patalpoje laikomą auginimo bloką prižiūriu pagal gamintojo reikalavimus ir nepalieku jo tiesiai prie karšto radiatoriaus. Šildymo sezono metu oras namuose dažnai būna sausas, todėl grybų auginimui gali reikėti papildomos drėgmės kontrolės. Taip pat atsižvelgiu į vėdinimą ir švarą, kad auginimo vietoje nesikauptų pelėsis. Jei namuose yra žmonių, jautrių grybų sporoms ar pelėsiams, grybų auginimui parenku tinkamą atskirą vietą arba šio būdo atsisakau.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kelmučius tikrai galima auginti paprastame kieme?
Kai kurias valgomųjų grybų rūšis galima auginti ant tinkamos medienos, tačiau svarbu tiksliai žinoti, kokia rūšis naudojama. Rudeninių Armillaria genties kelmučių specialiai auginti sode nerekomenduojama dėl galimo pavojaus gyvų medžių šaknims. Pradedančiajam saugiau rinktis patikimo tiekėjo paruoštą valgomųjų grybų bloką.
Per kiek laiko ant rąsto išauga pirmieji grybai?
Tai priklauso nuo grybo rūšies, medienos, temperatūros ir drėgmės. Kai kurioms ant rąstų auginamoms kultūroms pirmojo derliaus gali tekti laukti maždaug 6–18 mėnesių ar dar ilgiau. Paruošti auginimo blokai dažnai pradeda derėti greičiau, tačiau ir jiems būtina sudaryti tinkamas sąlygas.
Ar galima grybieną parsinešti iš miško?
To nerekomenduoju, ypač jei grybų rūšis nėra tiksliai nustatyta. Kartu su nepažįstama grybiena galima perkelti augalų ligų sukėlėjų ar kitų nepageidaujamų organizmų. Be to, ne visi panašiai atrodantys grybai yra valgomi, todėl patikimai pažymėta komercinė grybiena yra geresnis pasirinkimas.
Ar žieminius kelmučius galima auginti bute?
Taip, tam tikri žieminių kelmučių auginimo rinkiniai yra skirti naudoti patalpoje. Jiems reikia gamintojo nurodytos temperatūros, drėgmės ir šviežio oro, todėl ne kiekviena palangė ar virtuvės spintelė bus tinkama. Paprasčiausia pradėti nuo jau paruošto bloko ir tiksliai laikytis jo priežiūros instrukcijos.
Ar galima valgyti visus ant užkrėsto rąsto išdygusius grybus?
Ne, nes ant medienos gali išaugti ir kitų grybų, kurių niekas specialiai nesodino. Kai kurie ant rąstų augantys nuodingi grybai gali būti panašūs į valgomuosius, todėl vien augimo vieta nėra patikimas atpažinimo požymis. Jei negaliu tiksliai nustatyti rūšies, grybo nevalgau.
Dabar, pamatęs kieme likusį gerą lapuočio rąstą, ne visada skubu jį mesti į malkų krūvą. Kartais pagalvoju, kad jis galėtų tapti įdomiu grybų auginimo bandymu, tik pirmiausia reikia tinkamai pasirinkti rūšį ir auginimo vietą. Mane labiausiai žavi pats procesas: iš pažiūros paprastoje medienoje pamažu vystosi grybiena, o vėliau, susiklosčius tinkamoms sąlygoms, pasirodo pirmieji vaisiakūniai. Vis dėlto dėl kelių grybų niekada nerizikuočiau savo vaismedžių sveikata ar šeimos saugumu. O jūs esate bandę auginti grybus ant rąstų arba specialiuose blokuose? Pasidalykite komentaruose, kokią rūšį pasirinkote ir ar pavyko sulaukti pirmojo derliaus!
