Prieš keliolika metų mano kaimynas prie terasos pasodino nedidelį medelį. Tuo metu jis buvo toks kuklus, kad net atrodė juokinga kalbėti apie būsimą pavėsį. „Palauk, užaugs – vasarą po juo kavą gersiu“, – džiaugėsi kaimynas, kasmet matydamas vis aukštesnes šakas. Ir medis tikrai užaugo, tik kartu su maloniu šešėliu atsirado dar keli netikėti dalykai.
Turinys (9)
- 1. Tuopa – greitai auga, bet mažame kieme gali tapti problema
- 2. Gluosnis – gražus prie vandens, bet ne šalia vamzdynų
- 3. Graikinis riešutmedis – derlingas, bet jam reikia daug erdvės
- 4. Beržas – gražus medis, kuris gali stipriai sausinti aplinkinę dirvą
- Kokiu atstumu nuo namo geriausia sodinti didelius medžius?
- Ką Lietuvoje svarbu žinoti apie atstumą iki kaimyno sklypo?
- Į ką atkreipiu dėmesį prieš pirkdamas medžio sodinuką?
- Ką daryti, jei didelis medis jau auga prie pat namo?
- Dažniausios klaidos sodinant medžius prie namo
Dabar kaimynas juokauja, kad kavą gali gerti tamsoje, lietvamzdžius valo kaip antrą darbą, o saulės jo pomidorams tenka ieškoti kitame sklypo gale.
Prisiminęs tą istoriją visada pagalvoju, kaip lengva suklysti renkantis medį savo kiemui. Parduotuvėje sodinukas atrodo mažas, tvarkingas ir visiškai nepavojingas, tačiau po dešimties ar penkiolikos metų jo laja gali būti platesnė už terasą, o šaknys – išsikerojusios gerokai toliau, nei įsivaizdavome.
Lietuvoje ypač svarbu įvertinti ne tik medžio grožį, bet ir jo atsparumą mūsų žiemoms, augimo greitį, būsimą aukštį bei vietą sklype. Kai kuriems medžiams tiesiog reikia daug daugiau erdvės, nei gali pasiūlyti nedidelis namų kiemas. Todėl prieš sodindamas visada pasidomiu, koks augalas bus ne po dvejų, o po dvidešimties metų.
1. Tuopa – greitai auga, bet mažame kieme gali tapti problema
Tuopos vilioja tuo, kad auga gana greitai ir per palyginti trumpą laiką gali suteikti daug pavėsio. Tačiau tai dažnai dideli medžiai, kurių šaknų sistema gali išsiplėsti toli nuo kamieno. Jei tuopa pasodinta per arti takelio, trinkelių ar kitų lengvų konstrukcijų, augančios šaknys ilgainiui gali jas pakelti arba deformuoti. Ypač atidžiai reikėtų vertinti vietas, kuriose dirva suspausta, o medžiui trūksta erdvės.
Dar vienas rūpestis – stambios šakos, kurios virš namo ar automobilio stovėjimo vietos nėra pageidaujamos. Tai nereiškia, kad kiekviena tuopa būtinai pavojinga, tačiau seną ar pažeistą medį reikia reguliariai apžiūrėti. Kai kurių tuopų rūšių moteriški medžiai taip pat skleidžia pūkuotas sėklas, kurios gali pridaryti nepatogumų kieme ir prie atvirų langų. Todėl tuopai labiau tinka erdvi vieta, kur jos laja ir šaknys galėtų augti nevaržomai.
Baltų kojinių daugiau nebešveičiu iki išnaktų: štai kaip jas mirkau, kad išsiplautų nešvarūs padai
Lygintuvas vos nesugadino mano palaidinės: štai kaip nuvalau juodas pridegusias dėmes nuo pado
100 ml šilto vandens, actas ir indų ploviklis: mišinys puodų riebalus įveikia be brangios chemijos
Senų megztinių daugiau neišmetu: vos kelios gudrybės, ir namuose atsiranda jaukių naujų daiktų
Vanduo kriauklėje nebeišteka? Prieš kviesdami santechniką išbandykite šiuos 4 būdus
Duona gali išlikti gardi net 2 mėnesius: svarbiausia jos neužšaldyti taip, kaip daro daugelis2. Gluosnis – gražus prie vandens, bet ne šalia vamzdynų
Man visada patiko svyrantys gluosniai, ypač tie, kurie auga prie tvenkinio ar upelio. Jų ilgos šakos sukuria labai jaukų vaizdą, tačiau šie medžiai mėgsta drėgnas vietas ir gali išauginti plačią šaknų sistemą. Jei netoliese yra seni, nesandarūs vandentiekio ar nuotekų vamzdžiai, šaknys gali skverbtis pro jau esančius plyšius ir užkimšti vamzdyną. Todėl didelio gluosnio nesodinčiau visai šalia namo ar požeminių komunikacijų.
Svarbu žinoti, kad medžių šaknys paprastai neieško būdo pralaužti sveiką, sandarų vamzdį. Didžiausia rizika atsiranda ten, kur jau yra nesandarių jungčių, įtrūkimų ar drėgmės nutekėjimo vietų. Vis dėlto net ir dėl takelių, tvorų ar kitų kiemo elementų gluosniui verta palikti pakankamai vietos. Jeigu sklypas mažas, geriau rinktis kompaktiškesnę medžio formą arba kitą rūšį.
3. Graikinis riešutmedis – derlingas, bet jam reikia daug erdvės
Graikinis riešutmedis vilioja ne tik gražia laja, bet ir skaniais riešutais. Tačiau suaugęs medis gali užaugti labai platus, todėl jo pavėsyje ne visos daržovės ar gėlės gerai jaučiasi. Jei riešutmedį pasodinsiu per arti daržo, po keliolikos metų gali paaiškėti, kad pomidorams, paprikoms ar kitoms saulę mėgstančioms kultūroms tenka gerokai mažiau šviesos. Net ir pats lapų bei vaisių rinkimas aplink didelį medį tampa papildomu darbu.
Riešutmedžiai taip pat siejami su juglonu – natūralia medžiaga, kuriai kai kurie augalai gali būti jautrūs. Vis dėlto čia svarbu nepainioti skirtingų riešutmedžių rūšių: stipresniu juglono poveikiu dažniau pasižymi juodasis riešutmedis, o graikinio riešutmedžio poveikis aplinkiniams augalams nėra vienodas ir paprastai silpnesnis. Be to, prastą augalų augimą po medžiu neretai lemia ne viena cheminė medžiaga, o pavėsis, drėgmės ir maisto medžiagų konkurencija. Todėl graikinį riešutmedį sodinčiau ten, kur jam pakaktų vietos ir nereikėtų kasmet kovoti dėl šviesos su daržo augalais.
4. Beržas – gražus medis, kuris gali stipriai sausinti aplinkinę dirvą
Baltas beržo kamienas ir švelnūs lapai man visada primena lietuvišką gamtą. Tačiau beržas gali išaugti aukštas ir aktyviai naudoti drėgmę iš dirvožemio, todėl sausomis vasaromis greta augantiems krūmams, gėlėms ar vejai gali prireikti daugiau vandens. Jo šaknys paprastai išsidėsčiusios gana plačiai, todėl nedideliame kieme konkurencija dėl drėgmės gali būti pastebima. Ypač tai aktualu lengvame, greitai išdžiūstančiame dirvožemyje.
Beržas taip pat nėra tinkamas pasirinkimas tiesiai po elektros laidais arba vietoje, kur jo laja ateityje remsis į stogą. Mažas sodinukas dar nieko nepasako apie suaugusio medžio aukštį, todėl planuojant būtina įvertinti jo rūšį ir augimo sąlygas. Man beržai gražiausi tada, kai turi pakankamai erdvės ir juos galima matyti iš toliau. Dideliame sklype jie gali būti puikus pasirinkimas, tačiau ankštame kieme reikalauja daugiau apdairumo.
Kokiu atstumu nuo namo geriausia sodinti didelius medžius?
Vieno universalaus atstumo, kuris tiktų visoms medžių rūšims ir visiems namams, nėra. Svarbu įvertinti būsimos lajos plotį, šaknų augimo ypatumus, grunto sąlygas, pamatų konstrukciją ir požeminių tinklų vietą. Dideliems medžiams dažniausiai reikia gerokai daugiau vietos negu mažiems dekoratyviniams augalams. Jei planuoju sodinti tuopą, gluosnį ar kitą stambų medį netoli pastato, pirmiausia pasitariu su želdinių specialistu ir pasitikrinu inžinerinių tinklų planą.
Taip pat nesiūlyčiau vien iš baimės manyti, kad kiekvieno medžio šaknys būtinai sugriaus namo pamatus. Problemos tikimybė priklauso nuo daugelio aplinkybių, o ne vien nuo medžio rūšies. Pavyzdžiui, dirvos judėjimas, drėgmės pokyčiai ir jau esami konstrukcijų pažeidimai gali būti svarbesni už patį šaknų buvimą šalia. Vis dėlto protingas atstumas nuo pastato ir tinkamai parinkta rūšis padeda išvengti daugybės ateities rūpesčių.
Ką Lietuvoje svarbu žinoti apie atstumą iki kaimyno sklypo?
Lietuvoje sodinant medžius svarbu laikytis ir želdinių sodinimo atstumų nuo kaimyninio sklypo ribos. Pagal bendrąsias želdinių veisimo taisykles medžiai, galintys užaugti aukštesni nei 3 metrai, be rašytinio kaimyno sutikimo šiaurinėje sklypo pusėje paprastai sodinami ne arčiau kaip 5 metrų nuo ribos, o kitose pusėse – ne arčiau kaip 3 metrų. Žemesniems medžiams ir krūmams taikomi kitokie atstumai, o konkrečiose vietovėse gali būti papildomų apribojimų. Todėl prieš sodindamas patikrinu aktualius reikalavimus ir, jei reikia, pasitariu su savivaldybe.
Man atrodo daug protingiau kaimynui iš anksto parodyti, kur planuoju sodinti medį, negu po keliolikos metų ginčytis dėl šakų, šešėlio ar lapų. Medis, pasodintas prie pat tvoros, ilgainiui gali užtemdyti kaimyno daržą arba užauginti šakas virš jo pastato. Net jei iš pradžių visiems atrodo, kad sodinukas mažas ir niekam netrukdys, jo dydis nuolat keisis. Todėl geras planavimas prasideda ne nuo kastuvo, o nuo sklypo plano ir paprasto pokalbio.
Į ką atkreipiu dėmesį prieš pirkdamas medžio sodinuką?
Rinkdamasis medį pirmiausia ieškau informacijos apie jo suaugusio individo aukštį ir lajos plotį. Taip pat įvertinu augimo greitį, atsparumą Lietuvos žiemoms ir tai, ar rūšis tiks mano sklypo dirvožemiui. Ne mažiau svarbu pagalvoti apie vėjo poveikį, lapų kritimą, vaisius bei būsimą priežiūrą. Kartais mažesnė, lėčiau auganti dekoratyvinė veislė gali būti daug geresnis pasirinkimas prie terasos nei greitai augantis didelis medis.
Dar mėgstu mintyse nupiešti medžio lają po penkiolikos ar dvidešimties metų. Ar po ja liks vietos daržui? Ar šakos nesieks stogo? Ar pavyks patogiai pravažiuoti automobiliu ir valyti lietvamzdžius? Jei bent į kelis klausimus atsakymas kelia abejonių, sodinimo vietą dar kartą persvarstau.
Ką daryti, jei didelis medis jau auga prie pat namo?
Jeigu jūsų kieme jau auga didelė tuopa, gluosnis, riešutmedis ar beržas, nereikia iškart griebtis pjūklo. Sveikas, tinkamai prižiūrimas medis gali augti daugybę metų ir teikti pavėsį, grožį bei prieglobstį paukščiams. Pirmiausia verta įvertinti jo būklę, šakų padėtį, atstumą iki pastatų ir galimus konstrukcijų pažeidimus. Jei kyla abejonių dėl saugumo, geriausia kreiptis į kvalifikuotą arboristą.
Taip pat svarbu žinoti, kad kai kuriems medžiams Lietuvoje gali būti taikoma saugotinų želdinių apsauga. Tokiais atvejais kirtimui ar intensyviam genėjimui gali reikėti leidimo, todėl savavališkai šalinti medžio nereikėtų. Be to, netinkamai atliktas stiprus genėjimas gali pakenkti medžiui ir pabloginti jo būklę. Aš mieliau renkuosi profesionalų įvertinimą, negu bandau viską išspręsti vienu savaitgalio darbu.
Dažniausios klaidos sodinant medžius prie namo
Didžiausia klaida – rinktis medį vien pagal tai, kaip gražiai jis atrodo medelyne. Mažas sodinukas dar neparodo, kiek vietos reikės jo lajai ir šaknims po daugelio metų. Kita klaida – sodinti didelį medį tiesiai šalia takelio, terasos ar požeminių vamzdynų, neįvertinus jų būklės ir vietos. Taip pat nereikėtų pamiršti kaimynų, elektros laidų ir to, kiek pavėsio ateityje teks daržui.
Po kaimyno istorijos pats į medžių sodinimą žiūriu kur kas atsakingiau. Pavėsis tikrai gali būti malonus, tačiau nesinori, kad po keliolikos metų tektų rinktis tarp gražaus medžio ir saulės daržui. Dabar žinau, kad problema dažniausiai slypi ne pačiame medyje, o netinkamai pasirinktoje vietoje. O kokie dideli medžiai auga prie jūsų namų? Ar esate turėję rūpesčių dėl šaknų, pavėsio, šakų ar lietvamzdžiuose besikaupiančių lapų? Parašykite komentaruose – įdomu sužinoti, kokia jūsų patirtis Lietuvos kiemuose ir soduose!
