Kai buvau maža, sausainiai „Grybukai“ man atrodė pats gražiausias saldumynas pasaulyje. Pamenu, kaip per šventes ant stalo atsirasdavo lėkštė mažų grybukų su rudomis kepurėlėmis ir aguonomis aplipusiais koteliais, o aš vis bandydavau išsirinkti patį gražiausią. Žinoma, kol rinkdavausi, brolis jau būdavo suvalgęs kokius tris.
Turinys (8)
Neseniai prisiminiau tą vaikystės skonį ir nusprendžiau grybukus iškepti pati, nors specialios kepimo formos neturėjau. Vyras, pamatęs mane virtuvėje lipdančią mažus kotelius, paklausė, ar nepaprasčiau būtų nueiti į mišką ir parsinešti tikrų grybų.
Tačiau kai pirmoji skarda iškepė, juokai greitai baigėsi. Virtuvėje pasklido sviestinių sausainių kvapas, ant stalo išsirikiavo mažos kepurėlės, o vyras jau dairėsi, ar negalima kurio nors grybuko paragauti dar nepapuošto. Prisipažinsiu, pirmus kelis sausainius padariau šiek tiek kreivus, bet vėliau supratau, kaip patogiau formuoti kotelius ir kepurėles, kad jie gražiai susijungtų.
Labiausiai nudžiugino tai, kad nereikėjo nei brangių įrankių, nei ypatingų produktų – tik šiek tiek kantrybės, paprastos tešlos ir šokolado. O kai grybukai sustingo ir sudėjau juos į lėkštę, vyras pareiškė, kad nuo šiol tokį „miško derlių“ galėčiau rinkti kiekvieną savaitgalį.
Ingredientai
Tešlai:
- 100 g kambario temperatūros sviesto
- 200 g cukraus
- 100 g grietinės
- 1 kiaušinis
- Apie 400 g kvietinių miltų
- 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
Papuošimui ir grybukų sujungimui:
350 g bulvių sutarkuoju blynams, bet įdaras su pievagrybiais ir šonine pakeičia visą vakarienę
Moliūgą supjaustau vos 2 mm griežinėliais: štai kaip iškepu gardžius traškučius orkaitėje
300 ml kefyro ir 200 g dešros: tingūs pyragėliai iš keptuvės paruošiami be ilgo minkymo
2 burokėliai, vištiena ir sūris sluoksniais: salotos Karalienė dingsta greičiau nei atvėsta
Draugė paragavo šio padažo ir paprašė viso puodo: vokiški šniceliai, kuriuos gaminu svečiams
Omletą paverčiu antklode, o ruduosius ryžius – meškiukais: pusryčiai vaikams tampa žaidimu- 1 pasterizuotas kiaušinio baltymas, apie 30 g
- 200 g cukraus pudros
- 2 valgomieji šaukštai aguonų
- 100 g juodojo arba pieniško šokolado
- 1 valgomasis šaukštas neutralaus skonio augalinio aliejaus
Paruošimo laikas: apie 35–45 minutes, neskaičiuojant tešlos šaldymo ir papuošimų stingimo. Kepimo temperatūra: 180 °C, kaitinimas iš viršaus ir apačios. Kepimo laikas: apie 12–18 minučių vienai skardai, priklausomai nuo sausainių dydžio. Kiekis: maždaug 20–25 grybukai.
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia į dubenį sudedu minkštą sviestą, suberiu cukrų ir išsuku iki vientisos, purios masės. Tuomet įmušu kiaušinį, sudedu grietinę ir dar kartą gerai išmaišau. Atskirame inde miltus sumaišau su kepimo milteliais ir palaipsniui beriu į sviestinę masę. Išminkau minkštą, nelimpančią tešlą, tačiau stengiuosi jos neperminkyti ir nedėti daugiau miltų, nei iš tiesų reikia.
Paruoštą tešlą padaliju į dvi maždaug lygias dalis. Vieną naudosiu grybukų koteliams, o kitą – kepurėlėms. Jeigu tešla labai minkšta ir sunkiai formuojama, maždaug 20–30 minučių palaikau ją šaldytuve. Atvėsusi tešla tampa tvirtesnė, todėl sausainiai kepdami geriau išlaiko norimą formą.
Iš pirmosios tešlos dalies atgnybiu nedidelius gabalėlius ir tarp delnų suformuoju pailgus kotelius. Vieną jų galą darau šiek tiek siauresnį, kad vėliau būtų lengviau įstatyti į kepurėlę, o kitą palieku platesnį, tarsi tikro grybo pagrindą. Kotelius sudedu ant kepimo popieriumi išklotos skardos, palikdama nedidelius tarpus. Kepu iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje maždaug 12–18 minučių, kol jie lengvai pagelsta.
Iš likusios tešlos formuoju mažus kamuoliukus, kuriuos šiek tiek suplokštinu, kad primintų apvalias grybų kepurėles. Apatinėje kiekvienos kepurėlės pusėje dar prieš kepimą nykščiu arba medinio šaukšto kotu padarau nedidelę įdubą. Stengiuosi jos nepadaryti pernelyg gilios, kad nepradurtų tešlos. Kepurėles taip pat kepu 180 °C temperatūroje, kol jos sutvirtėja ir švelniai pagelsta.
Jeigu kepant įdubos šiek tiek sumažėja, dar šiltose kepurėlėse jas atsargiai pagilinu tinkamu įrankiu. Visiškai atvėsusių sausainių stipriai nepjaustau, nes trapios kepurėlės gali suskilti. Prieš puošdama leidžiu visiems iškeptiems gabalėliams visiškai atvėsti. Tuomet išdėlioju juos ant stalo ir suporuoju panašaus dydžio kotelius su kepurėlėmis.
Kaip sujungiu ir papuošiu sausainius „Grybukai“
Į dubenį supilu pasterizuotą kiaušinio baltymą ir palaipsniui įmaišau cukraus pudrą. Maišau, kol gaunu tirštą, vientisą glajų, kuris nenuteka nuo šaukštelio kaip vanduo. Būtent šis glajus padeda sujungti grybukų dalis ir suteikia jiems gražią baltą spalvą. Pasterizuotą baltymą renkuosi todėl, kad glajus papildomai nekepamas.
Į kiekvienos kepurėlės apačioje esančią įdubą įdedu truputį glajaus ir atsargiai įstatau kotelį. Grybuką trumpai prilaikau, kad dalys susijungtų, o tuomet padedu ant kepimo popieriaus taip, kad nesuirtų. Kai visi sausainiai surinkti, likusiu glajumi patepu kotelių apačią ir pamerkiu ją į aguonas. Taip atsiranda gražus tamsus pagrindas, primenantis mažą iš žemės ištrauktą grybą.
Šokoladą sulaužau gabalėliais ir ištirpinu virš šilto vandens vonelės arba atsargiai mikrobangų krosnelėje, trumpais intervalais pamaišydama. Įmaišau šaukštą neutralaus skonio aliejaus, kad šokolado masė būtų skystesnė ir ja būtų lengviau padengti kepurėles. Kiekvieną kepurėlę atsargiai pamerkiu į šokoladą arba aptepu šaukšteliu. Paruoštus grybukus sustatau ant kepimo popieriaus ir palieku, kol glajus bei šokoladas sutvirtėja.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Gražiausi grybukai man pavyksta tada, kai stengiuosi visas kepurėles daryti panašaus dydžio. Jei viena labai didelė, o kitos mažytės, kepimo laikas skiriasi ir dalis sausainių gali per daug paruduoti. Kotelius taip pat formuoju gana tvirtus, nes pernelyg ploni gali lūžti jungiant su kepurėlėmis. O svarbiausia – neskubu puošti sausainių, kol jie dar šilti, nes glajus ant jų gali pradėti skystėti.
Dar pastebėjau, kad skaniausia naudoti tikrą sviestą, o ne atsitiktinį kepinių riebalų mišinį. Jis suteikia sausainiams malonų aromatą ir tą jaukų naminį skonį, kurį prisimenu iš vaikystės. Jeigu tešla limpa, geriau trumpam ją atšaldau, o ne beriu papildomus miltus saujomis. Per daug miltų gali padaryti sausainius kietesnius ir sausesnius.
Dažniausios klaidos kepant grybukus
Viena dažniausių klaidų – per ilgai kepti sausainius. Mažos detalės orkaitėje greitai paruduoja, todėl paskutinėmis minutėmis visada stebiu jų spalvą. Kita klaida – bandyti kotelius stipriai įspausti į jau visiškai sukietėjusias kepurėles. Taip galima sulaužyti abi dalis, todėl man patogiau iš anksto suformuoti įdubas ir sausainius sujungti glajumi.
Dar nerekomenduoju glajui naudoti paprasto žalio kiaušinio baltymo, ypač jeigu sausainiais vaišinsis vaikai, nėščiosios ar vyresni žmonės. Pasterizuotas baltymas yra saugesnis pasirinkimas, nes glajus šiame recepte nebus termiškai apdorojamas. Jeigu jo neturiu, renkuosi kiaušinio baltymo nereikalaujantį konditerinį glajų, tinkamą sausainių dekoravimui. Svarbu ir tai, kad šokoladą tirpinant į jį nepatektų vandens, nes masė gali sukietėti ir pasidaryti grūdėta.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Visiškai sustingusius grybukus sudedu į sandarų indą, kad jie neprisigertų drėgmės ir pašalinių kvapų. Kadangi puošybai naudoju baltyminį glajų, net ir pasirinkusi pasterizuotą baltymą sausainius saugiausia laikau šaldytuve ir stengiuosi suvartoti per 3–4 dienas. Prieš patiekdama trumpam išimu, kad skonis būtų sodresnis, tačiau ilgai nelaikau šiltoje patalpoje. Jeigu naudoju stabilų komercinį glajų be kiaušinių, laikymo sąlygas pritaikau pagal jo gamintojo nurodymus.
Su kuo skaniausia valgyti
Man šie sausainiai labiausiai patinka prie juodos arbatos arba puodelio kavos su pienu. Vaikai dažniausiai pirmiausia suvalgo šokoladines kepurėles, o vyras juokauja, kad reikia pradėti nuo kotelio, nes kitaip grybų rinkimas netenka prasmės. Grybukai gražiai atrodo ant šventinio stalo, ypač kai sudedu juos į nedidelį krepšelį, išklotą servetėle. Juos taip pat smagu gaminti kartu su šeima, nes vieni gali formuoti kepurėles, kiti – kotelius, o papuošimas tampa atskira pramoga.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar tikrai nereikia specialios grybukų kepimo formos?
Tikrai nereikia, nes šiame recepte kepurėles ir kotelius formuoju rankomis. Žinoma, jie gali būti ne tokie vienodi kaip iš specialios formos, tačiau būtent tas nedidelis netobulumas suteikia naminiams sausainiams žavesio. Svarbiausia nepamiršti kepurėlėse padaryti įdubų koteliams.
Ar galiu naudoti pienišką šokoladą?
Taip, pieniškas šokoladas šiems grybukams puikiai tinka, ypač jei mėgstate saldesnius desertus. Aš kartais renkuosi juodąjį, nes jis šiek tiek atsveria saldžią sausainių tešlą ir glajų. Tačiau abu variantai skanūs, todėl čia drąsiai galima vadovautis savo šeimos skoniu.
Kai padėjau gatavus grybukus ant stalo, vyras pagaliau prisipažino, kad mano sumanymas buvo visai neblogas. Tik pridūrė, kad kitą kartą reikėtų kepti dvigubą porciją, nes tokie maži sausainiai kažkodėl dingsta ypač greitai. Man tai buvo pats geriausias komplimentas, nes šis receptas ne tik skanus, bet ir sugrąžina į šiltus vaikystės prisiminimus. O jūs prisimenate sausainius „Grybukai“ iš vaikystės? Parašykite komentaruose, ar jūsų namuose juos kepdavo su specialia forma, ar formuodavo rankomis, ir kokius dar senovinius saldumynus mielai prisimintumėte!
