Šitas pyragas man patinka tuo, kad jame nėra vieno vienintelio „pagrindinio“ skonio. Pirmiausia pajuntu minkštą obuolinę tešlą, tada ateina rūgštesnė slyva su cinamonu, o viską sušvelnina kreminis varškės sluoksnis.
Turinys (8)
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad darbo bus daug, tačiau iš tikrųjų visos trys dalys paruošiamos gana paprastai ir be sudėtingų konditerinių triukų.
Tokius pyragus dažniausiai kepu tada, kai vaisių dubenyje vienas obuolys jau niekam nebeatrodo įdomus, o slyvos pradeda minkštėti greičiau, nei spėjame jas suvalgyti.
Būtent kepiniuose tokie vaisiai dažnai atsiskleidžia geriausiai – slyvos kaitinamos tampa sultingesnės, obuolys tešlai suteikia papildomos drėgmės, o cinamonas viską sujungia į labai pažįstamą rudenišką aromatą.
Ingredientai
Tešlai:
- 3 kiaušiniai
- 120 g cukraus
- 1 arbat. š. vanilinio cukraus arba vanilės ekstrakto
- žiupsnelis druskos
- 130 ml neutralaus skonio aliejaus
- 110 ml pieno
- 1 arbat. š. kepimo miltelių
- 280 g kvietinių miltų
- 1 obuolys
Slyvų sluoksniui:
- 300–400 g slyvų
- 1/2 arbat. š. cinamono
- 1 valg. š. cukraus
Varškės sluoksniui:
- 180 g rikotos arba švelnios varškės
- 2 valg. š. cukraus
- 1 kiaušinis
- cukraus pudros patiekimui
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Į didesnį dubenį įmušu tris kiaušinius, suberiu cukrų, vanilinį cukrų ir žiupsnelį druskos. Mikseriu plaku maždaug 2–3 minutes, kol masė tampa šviesesnė ir putota. Tada supilu aliejų bei pieną ir trumpai išmaišau. Ilgai plakti šiame etape nebereikia – svarbu tik tolygiai sujungti skysčius.
Miltus sumaišau su kepimo milteliais ir į tešlą beriu per dvi dalis. Kaskart išmaišau tik tiek, kad nebeliktų sausų miltų ir gumulėlių. Tešla turi būti vientisa, bet jos nereikia plakti dar kelias minutes vien dėl atsargumo, nes per ilgas maišymas gali padaryti kepinį sunkesnį.
Obuolį nulupu, pašalinu sėklalizdį ir supjaustau nedideliais kubeliais. Juos suberiu tiesiai į paruoštą tešlą ir atsargiai įmaišau. 19 × 32 cm kepimo formą patepu riebalais, supilu visą tešlą ir paviršių išlyginu mentele.
Slyvas perpjaunu, išimu kauliukus ir vaisius supjaustau skiltelėmis. Sumaišau su cinamonu ir šaukštu cukraus. Jei slyvos labai prinokusios ir saldžios, papildomo cukraus galima nedauginti – man čia patinka, kai išlieka šiek tiek jų natūralios rūgštelės.
Atskirame dubenyje pasiruošiu kreminį sluoksnį. Rikotą arba varškę sumaišau su dviem šaukštais cukraus ir vienu kiaušiniu. Jei naudoju grūdėtesnę varškę ir noriu visiškai glotnaus sluoksnio, trumpai pertrinu trintuvu, tačiau su rikota dažniausiai pakanka gerai išmaišyti šaukštu.
Ant tešlos išdėlioju paruoštas slyvas, o paskui tarp jų ir virš jų paskirstau varškės masę. Nebandau suformuoti idealiai lygaus balto sluoksnio – man daug gražiau, kai iškepus matyti vaisių ir kreminės masės salelės. Formą dedu į iki 180 °C įkaitintą orkaitę ir kepu maždaug 40 minučių.
Iškepusio pyrago paviršius turi būti gražiai sutvirtėjęs, o kraštai lengvai pageltę. Iš orkaitės ištrauktą pyragą palieku šiek tiek pravėsti ir tik tada pjaustau. Prieš patiekdama viršų lengvai pabarstau cukraus pudra.
Maža detalė apie rikotą, kuri man visada buvo įdomi
Rikota itališkai siejama su žodžiais, reiškiančiais „išvirti dar kartą“, nes tradiciškai ji gaminama iš išrūgų, likusių gaminant kitus sūrius. Dėl to jos tekstūra kitokia nei mums įprastos grūdėtos varškės – minkštesnė, drėgnesnė ir kremiškesnė. Šiame pyrage tinka abi, tik naudojant sausesnę lietuvišką varškę aš ją geriau sutrinu, kad sluoksnis nebūtų trupus.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Slyvų čia negailiu, bet jų ir nepadauginu. Labai sultingi vaisiai kepdami išleidžia nemažai sulčių, todėl 300–400 gramų šiai formai yra geras kiekis. Jei slyvos itin vandeningos, jas supjaustau kiek stambiau ir nededu papildomai daugiau vien tam, kad sunaudočiau visą dubenį.
Obuolį, priešingai, pjaustau gana smulkiai. Jis neturi sudaryti atskiro storo vaisių sluoksnio – jo užduotis yra pasislėpti tešloje ir suteikti jai drėgmės bei mažų saldžių gabalėlių. Tvirtesnis, kepimui tinkantis obuolys išlaiko daugiau tekstūros, labai minkštas gali beveik visiškai ištirpti tešloje.
Dažniausios klaidos
Didžiausia pagunda – ištraukti pyragą iš orkaitės vien pagal laikrodį. Orkaitės kepa nevienodai, be to, slyvų sultingumas taip pat skiriasi, todėl po maždaug 40 minučių pirmiausia pasižiūriu į patį pyragą. Kraštai turi būti iškepę, o centras neturi atrodyti skystas ar stipriai banguoti pajudinus formą.
Kita klaida – pjaustyti jį visiškai karštą. Varškės ir vaisių sluoksniai dar būna labai minkšti, todėl gražus gabalėlis lengvai subyra. Pravėsęs pyragas pjaustosi žymiai tvarkingiau, o skonis per tą laiką tikrai niekur nedingsta.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Kadangi pyrage yra rikotos arba varškės ir kiaušinių, visiškai atvėsusį laikau šaldytuve. Uždengiu formą arba sudedu gabalėlius į sandarų indą, kad neapdžiūtų ir neprisigertų kitų kvapų. Geriausią skonį ir tekstūrą jis išlaiko pirmosiomis keliomis dienomis.
Iš šaldytuvo išimtas pyragas būna kiek tvirtesnis. Jei noriu minkštesnio ir aromatingesnio gabalėlio, palaikau jį kambario temperatūroje keliolika minučių. Šildyti nebūtina – man jis netgi skanesnis atvėsęs, kai visi sluoksniai jau gerai susistovėję.
Su kuo skaniausia valgyti
Šitam pyragui nereikia nei plaktos grietinėlės, nei papildomo kremo. Slyvos ir taip suteikia daug sultingumo, o varškės sluoksnis atlieka beveik deserto kremo vaidmenį. Man pakanka cukraus pudros ir puodelio nesaldintos kavos arba stipresnės arbatos.
Jei patiekiu svečiams, pyragą supjaustau nedideliais stačiakampiais, nes jis gana sotus. O jeigu valgome namuose, viskas būna gerokai paprasčiau – vienas gabalas prie arbatos, po pusvalandžio dar vienas „tik mažas“, ir tada paaiškėja, kad forma kažkaip pastebimai ištuštėjo.
O jūs slyvas dažniau valgote šviežias ar kepate su jomis pyragus? Ir kas jums skaniau – vaisinis pyragas vien iš tešlos ar su papildomu varškės sluoksniu? Parašykite komentaruose.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar rikotą galima pakeisti paprasta varške?
Taip, pats receptas leidžia naudoti tiek rikotą, tiek rūgštaus pieno varškę. Jei varškė labai sausa ir grūdėta, ją geriau sutrinti iki švelnesnės masės. Taip iškepęs sluoksnis bus artimesnis kreminei rikotos tekstūrai.
Ar galima naudoti šaldytas slyvas?
Galima, tačiau jos paprastai išleidžia daugiau skysčio negu šviežios. Tokiu atveju jų visiškai neatitirpinčiau iki labai minkštos būklės ir stebėčiau pyragą kepimo pabaigoje. Originaliame variante naudojamos šviežios slyvos, todėl su šaldytomis tekstūra gali šiek tiek skirtis.
Ar būtina lupti obuolį?
Šiame recepte obuolys nulupamas ir supjaustomas mažais kubeliais. Taip jis daug lengviau susilieja su minkšta tešla ir pyrago pjūvyje beveik netrukdo. Jei obuolio odelė labai plona, techniškai ją galima palikti, bet tekstūra bus kiek ryškesnė.
