Yra kepinių, kuriems reikia pusdienio, kelių dubenų ir nemažai kantrybės, o yra tokių, kuriuos pradėjusi gaminti jau po neilgo laiko matau pilną skardą gražiai apskrudusių gardėsių. Šie minkšti sausainiai su varškės įdaru priklauso būtent antrajai grupei. Tešla čia nėra trapi kaip klasikinių sviestinių sausainių – kefyras arba jogurtas ją padaro minkštesnę ir elastingesnę, todėl ją lengva kočioti bei formuoti.
Turinys (7)
Viduje slepiasi paprasta saldi varškė, o iškepus kraštai lengvai apskrunda ir labai gražiai kontrastuoja su šviesiu įdaru.
Pirmą kartą gamindama labiausiai baiminausi, kad varškė kepdama pradės bėgti lauk arba tešla aplink ją liks per sunki. Tačiau visa šio recepto paslaptis slypi gana tirštame įdare ir neperkrautuose ruošiniuose. Tešlos kvadratėlių nereikia uždaryti kaip pyragėlių – pakanka sujungti du priešingus kraštus, todėl viduryje lieka matoma varškė ir kepiniai atrodo labai jaukiai, tarsi iš nedidelės kepyklėlės.
Kai skardą po maždaug 20 minučių ištraukiu iš orkaitės, jau žinau, kad pirmieji dažniausiai dingsta dar nespėję visiškai atvėsti.
Ingredientai
Tešlai:
- 1 kiaušinis
- 50 g cukraus
- žiupsnelis druskos
- 100 g minkšto sviesto
- 150 ml kefyro arba natūralaus jogurto
- 300 g kvietinių miltų
- 1 arb. š. kepimo miltelių
Varškės įdarui:
- 200 g varškės
- 1 kiaušinio baltymas
- 2 valg. š. cukraus pudros
- 1 valg. š. kvietinių miltų
Paviršiui:
- 1 kiaušinio trynys
- 1 arb. š. pieno
- cukraus pudros pabarstyti
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia į dubenį įmušu kiaušinį, suberiu cukrų ir žiupsnelį druskos. Viską išmaišau, tada sudedu minkštą sviestą ir supilu kefyrą arba natūralų jogurtą. Šluotele maišau tol, kol masė tampa gana vientisa, nors keli smulkūs sviesto gabalėliai šiame etape nieko blogo nepadarys. Man svarbiausia, kad sviestas būtų tikrai minkštas, nes šaltą būtų sunku tolygiai įmaišyti.
Miltus sumaišau su kepimo milteliais ir į tešlą beriu palaipsniui. Kai maišyti šluotele tampa nepatogu, pereinu prie rankų ir trumpai paminkau, kol gaunu minkštą, vientisą tešlą. Ji turi būti elastinga ir lengvai valdoma, tačiau ne kieta. Paruoštą tešlą uždengiu ir palieku maždaug 10 minučių pastovėti.
Kol tešla ilsisi, pasiruošiu varškės įdarą. Į dubenį sudedu varškę, kiaušinio baltymą, cukraus pudrą ir šaukštą miltų. Viską gerai išmaišau iki vientisos, gana tirštos masės, kuri laikosi ant šaukšto ir neteka. Jei varškė labai stambiagrūdė, prieš maišydama ją trumpai patrinu šakute arba pertrinu, kad įdaras būtų švelnesnis.
Tešlą iškočioju ant lengvai miltais pabarstyto paviršiaus. Nedaryčiau jos pernelyg plonos – kepinys turi turėti pakankamai tešlos, kad išliktų minkštas ir išlaikytų įdarą. Iškočiotą lakštą supjaustau panašaus dydžio kvadratėliais. Į kiekvieno vidurį dedu po porciją varškės masės, palikdama kraštus švarius.
Tada paimu du priešingus kvadratėlio kraštus ir juos tvirtai sujungiu virš įdaro. Kitus kraštus palieku atvirus, todėl kepant varškė lieka matoma, o pats kepinys įgauna būdingą pailgą formą. Sujungimo vietą gerai paspaudžiu pirštais, kad orkaitėje ji neišsiskirtų. Paruoštus kepinėlius dedu ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir tarp jų palieku nedidelius tarpus.
Kiaušinio trynį sumaišau su arbatiniu šaukšteliu pieno ir šiuo mišiniu plonai aptepu tešlos paviršių. Būtent jis kepiniams suteikia tą gražią, blizgią ir auksinę plutelę, kurią matome ištraukus skardą iš orkaitės. Kepu iki 180 °C iš anksto įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių. Jei kepiniai didesni, paskutinėmis minutėmis stebiu jų spalvą – paviršius turi tapti ryškiai auksinis, bet ne per tamsus.
Iškepusius palieku skardoje kelias minutes, nes karštas varškės įdaras dar būna minkštas. Vėliau perkeliu ant grotelių arba lėkštės ir leidžiu bent šiek tiek pravėsti. Tik tuomet viršų lengvai pabarstau cukraus pudra, kad ji neištirptų nuo karščio. Gaunasi minkšti, kvapnūs kepinėliai su švelniu varškės viduriu ir gražiai apskrudusia tešla.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Varškės konsistencija šiame recepte turi nemažai reikšmės. Man geriausiai tinka įprasta, ne per šlapia varškė, nes iš labai drėgnos įdaras gali tapti per skystas. Jei atidariusi pakuotę matau daug išrūgų, jas nupilu arba varškę trumpam palieku sietelyje. Tokiu būdu nereikia kompensuoti drėgmės dideliu kiekiu papildomų miltų, kurie įdarą padarytų sunkesnį.
Su tešla elgiuosi priešingai – jos specialiai nekietinu. Vos tik ji nustoja stipriai lipti ir jau galiu ją kočioti, papildomų miltų nebededu. Minkštesnė tešla orkaitėje išlieka malonesnė, o atvėsusi nesukietėja taip greitai. Dešimties minučių poilsis taip pat padeda, nes per tą laiką miltai sugeria dalį drėgmės ir kočioti tampa lengviau.
Dažniausios klaidos
Dažniausiai bėdų kyla tada, kai į vieną tešlos kvadratėlį įdedama per daug varškės. Kepdama masė šiek tiek plečiasi, todėl didelė porcija gali išstumti sujungtus kraštus ir ištekėti ant skardos. Aš geriau dedu kiek mažiau įdaro ir gaunu tvarkingą kepinį. Taip pat prieš suspausdama kampus patikrinu, kad ant jų nebūtų varškės – švari tešla daug geriau sulimpa.
Kita klaida – kepti dar neįkaitusioje orkaitėje. Tuomet sviestinė tešla pradeda lėtai šilti, o kepiniai gali labiau išsiplėsti ir prasčiau išlaikyti formą. Skardą dedu tik tada, kai orkaitėje jau yra 180 °C. Taip paviršius greičiau sutvirtėja, o varškės įdaras iškepa kartu su tešla.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Kadangi viduje yra varškės ir kiaušinio, atvėsusius kepinius laikau šaldytuve uždarame inde. Geriausi jie būna per pirmąsias 2–3 dienas, kol tešla dar išlieka minkšta ir įdaras nepraranda savo švelnumo. Prieš valgydama galiu kepinį 10–15 minučių palaikyti kambario temperatūroje arba labai trumpai pašildyti. Ilgai šildyti nereikia, nes varškės įdaras gali pradėti sausėti.
Su kuo skaniausia valgyti
Man šie varškės kepinėliai yra klasikinis pasirinkimas prie kavos ar arbatos. Kadangi jų įdaras nėra labai saldus, cukraus pudros sluoksnis ant viršaus suteikia būtent tiek saldumo, kiek reikia. Vaikams juos galima patiekti su pienu ar kakava, o savaitgalio pusryčiams šalia labai tinka uogos ar keli šaukštai natūralaus jogurto. Papildomo kremo tikrai nereikia – minkšta varškė viduje pati atlieka jo vaidmenį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar tešlai geriau kefyras, ar jogurtas?
Tinka abu variantai, todėl dažniausiai naudoju tai, ką turiu šaldytuve. Kefyras tešlą padaro šiek tiek lengvesnę, o tirštesnis natūralus jogurtas gali pareikalauti truputį kitokio miltų kiekio. Todėl paskutinius miltus visada beriu palaipsniui ir žiūriu į pačią tešlą.
Ar į varškę galima įdėti vanilės?
Taip, nors originaliame recepte ji nenurodyta. Jei norisi labiau desertinio aromato, į varškės įdarą galima įberti vanilinio cukraus ar įlašinti šiek tiek vanilės ekstrakto. Daug nereikia, nes pagrindinis skonis čia turėtų likti švelnios varškės.
Kodėl kepiniai atsiveria orkaitėje?
Paprastai taip nutinka tada, kai kampai suspaudžiami per silpnai arba ant sujungimo vietos patenka įdaro. Sujungtus kraštus kelias sekundes stipriai prispaudžiu pirštais. Jei tešla labai sausa, galima kraštą vos sudrėkinti vandeniu, tačiau dažniausiai to neprireikia.
Ar galima pasiruošti juos iš anksto?
Galima pasiruošti tešlą ir įdarą keliomis valandomis anksčiau bei laikyti šaldytuve atskirai. Formuoti kepinius man labiau patinka prieš pat kepimą, nes tuomet tešla mažiau sugeria drėgmę iš varškės. Taip skardą galima greitai paruošti tada, kai jau norisi šviežių kepinių.
Ar galima į varškės įdarą įdėti razinų?
Galima, nors tai jau būtų recepto papildymas. Jei naudoju razinas, jų dedu nedaug ir prieš tai gerai nusausinu, kad į varškę nepatektų papildomos drėgmės. Ypač gerai toks variantas tinka, jei mėgstate tradiciškesnius saldžios varškės kepinius.
