Kai pirmą kartą pamačiau šiuos saldainius lėkštėje, jie atrodė taip, tarsi būtų atkeliavę iš nedidelės konditerijos. Lygus tamsaus šokolado sluoksnis, apvali forma ir visiškai neaišku, kas slepiasi viduje. Tačiau didžiausia staigmena laukia perpjovus saldainį – po šokoladu nėra nei sudėtingo kremo, nei sausainių, o minkšta obuolių ir žemės riešutų masė.
Turinys (7)
Man būtent tokie desertai ir patinka: iš kelių pažįstamų produktų gaunasi rezultatas, kurio iš pirmo žvilgsnio visai nesitiki.
Su šiuo receptu iš pradžių turėjau vieną abejonę – ar obuolių tyrė nepadarys masės pernelyg minkštos ir ar saldainiai išlaikys formą. Viskas pasikeičia tada, kai tyrę sumaišau su smulkiais žemės riešutais ir leidžiu masei susijungti į tvirtą, plastinį pagrindą.
Atšaldyti rutuliukai jau lengvai panardinami į šokoladą, o jam sustingus atsiranda malonus kontrastas tarp plono traškaus apvalkalo ir minkštesnio riešutinio vidaus. Rezultatas atrodo gerokai įspūdingiau, nei leidžia manyti trumpas ingredientų sąrašas.
Ingredientai
- 100 g obuolių tyrės
- 35–40 g cukraus arba pagal obuolių saldumą
- 150 g žemės riešutų miltų arba labai smulkiai sumaltų žemės riešutų
- 80 g juodojo šokolado
- 1 valg. š. neutralaus skonio aliejaus
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia pasiruošiu obuolių tyrę. Obuolius nulupu, pašalinu sėklalizdžius, minkštimą supjaustau nedideliais gabalėliais ir sudedu į nedidelį puodą. Įberiu cukraus, tačiau jo kiekį visada koreguoju pagal pačių obuolių skonį – saldiems vaisiams jo gali reikėti labai nedaug. Kaitinu ant vidutinės ugnies, kol obuoliai visiškai suminkštėja ir juos galima lengvai sutrinti.
Suminkštėjusius obuolius sutrinu trintuvu iki vientisos tyrės. Jei noriu ypač švelnios saldainių tekstūros, tyrę dar pertrinu per smulkų sietelį, kad neliktų nei žievelės, nei stambesnių vaisių gabalėlių. Tada pasveriu 100 g paruoštos tyrės ir palieku ją visiškai atvėsti. Šiltos tyrės su riešutais nemaišau, nes vėliau masę būtų sunkiau teisingai įvertinti pagal konsistenciją.
Originalo ingredientų sąraše naudojami žemės riešutų miltai, tačiau gaminimo aprašyme minima ir galimybė žemės riešutus susmulkinti pačiai. Jei renkuosi antrą būdą, juos malu trumpais impulsais ir sustoju dar prieš riešutams pradedant išskirti daug aliejaus. Mano tikslas yra labai smulkūs trupiniai, o ne žemės riešutų sviestas. Taip paruošti riešutai daug geriau sugeria obuolių tyrę ir leidžia suformuoti tvirtą masę.
Į žemės riešutų pagrindą dedu atvėsusią obuolių tyrę ir viską kruopščiai išmaišau. Masė turi tapti minkšta, bet plastinė – tokia, kurią suspaudus delne galima lengvai suformuoti ir ji neišsileidžia į šonus. Jei naudoju jau paruoštus žemės riešutų miltus, konsistencija paprastai gaunasi gana vienoda. Svarbiausia nedėti papildomo skysčio, nes būtent pakankamai tirštas pagrindas vėliau padeda gražiai padengti saldainius šokoladu.
Iš paruoštos masės formuoju vidutinio dydžio rutuliukus. Pagal originalų receptą iš šio kiekio gaunasi maždaug 12 saldainių, todėl stengiuosi visus padaryti panašaus dydžio. Paruoštus rutuliukus sudedu ant lėkštės ar kepimo popieriaus ir perkeliu į šaldytuvą. Atšaldyta masė sutvirtėja ir šokoladu ją padengti tampa gerokai paprasčiau.
Kol saldainiai vėsta, paruošiu glajų. Juodąjį šokoladą sulaužau nedideliais gabalėliais, įpilu šaukštą aliejaus ir tirpinu trumpais impulsais mikrobangų krosnelėje, kiekvieną kartą gerai pamaišydama. Šokolado nekaitinu vienu ilgu etapu, nes jis gali perkaisti ir prarasti lygią tekstūrą. Galutinis glajus turi būti vientisas, blizgus ir pakankamai skystas, kad lengvai apgaubtų saldainį.
Atšaldytus rutuliukus po vieną panardinu į ištirpintą šokoladą ir apverčiu taip, kad jie pasidengtų iš visų pusių. Ištraukdama leidžiu šokolado pertekliui nuvarvėti, o tada saldainį perkeliu ant kepimo popieriaus. Taip paruošiu visus dvylika ir palieku, kol šokolado sluoksnis visiškai sustingsta. Kai apvalkalas jau tvirtas, saldainiai lengvai nusiima nuo popieriaus ir yra paruošti patiekti.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Šiam desertui obuolius renkuosi ne vien pagal saldumą, bet ir pagal jų konsistenciją. Man patinka aromatingi saldžiarūgščiai obuoliai, nes jie suteikia ryškesnį skonį ir leidžia naudoti mažiau cukraus. Jei vaisiai labai vandeningi, tyrę pakaitinu šiek tiek ilgiau, kad išgaruotų dalis perteklinės drėgmės. Per skysta tyrė yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių vėliau sunku suformuoti tvarkingus rutuliukus.
Žemės riešutus smulkinant namuose svarbu laiku sustoti. Jei trintuvas dirbs per ilgai, riešutai pradės išskirti aliejų ir masė vis labiau panašės į riešutų sviestą, o ne miltus. Tokia konsistencija nėra tas pats, kas recepte naudojamas sausas pagrindas. Todėl trumpi impulsai ir nuolatinis tekstūros tikrinimas čia veikia geriau nei ilgas nepertraukiamas malimas.
Dažniausios klaidos
Dažniausia problema – per minkšta saldainių masė. Taip gali nutikti, jei obuolių tyrėje liko per daug drėgmės arba vietoje smulkintų riešutų buvo panaudota riebi žemės riešutų pasta. Tokiu atveju rutuliukai šaldytuve nepakankamai sutvirtėja ir juos sunku panardinti į šokoladą. Todėl prieš formuodama visą porciją pirmiausia pabandau susukti vieną rutuliuką ir pažiūriu, ar jis išlaiko formą.
Kitas jautrus etapas yra šokolado tirpinimas. Perkaitintas šokoladas gali tapti tirštas, grūdėtas ir juo bus sunku gražiai padengti saldainius. Aš jį kaitinu trumpais intervalais ir po kiekvieno karto gerai išmaišau, nes dažnai likęs karštis ištirpdo paskutinius gabalėlius be papildomo kaitinimo. Taip glajus išlieka lygus, o sustingęs sluoksnis atrodo daug tvarkingiau.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Šiuos saldainius laikau šaldytuve uždarame inde, nes jų viduje yra obuolių tyrės. Man skaniausi jie per pirmąsias kelias dienas, kai šokolado sluoksnis išlieka tvirtas, o vidus – minkštas ir aromatingas. Saldainių nesudedų dar nesustingus glajui, nes tada jie priliptų vienas prie kito ir prarastų gražią išvaizdą. Prieš patiekiant galima kelioms minutėms išimti iš šaldytuvo, kad riešutų ir obuolių skonis būtų ryškesnis.
Su kuo skaniausia valgyti
Man šie saldainiai labiausiai tinka prie nesaldintos kavos, nes tamsus šokoladas ir riešutai jau suteikia pakankamai sodrumo. Labai skanu ir su juoda ar žolelių arbata, ypač kai obuoliai saldžiarūgščiai. Patiekdama svečiams saldainius tiesiog sudedu ant nedidelės lėkštės ir daugiau nieko nepuošiu – glotnus šokoladinis paviršius jau atrodo pakankamai šventiškai. O perpjovus vieną pusiau, iš karto matyti šviesesnis riešutinis vidus, kuris ir sukelia didžiausią smalsumą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima naudoti pirktinę obuolių tyrę?
Galima, jeigu jos sudėtis paprasta ir pati tyrė nėra labai skysta. Tokiu atveju cukraus kiekį koreguočiau tik paragavusi, nes pirktinė tyrė jau gali būti saldinta. Svarbiausia tiksliai pasverti 100 g ir stebėti galutinę masės konsistenciją.
Kuo skiriasi žemės riešutų miltai nuo smulkintų riešutų?
Originalo ingredientų sąraše nurodyti žemės riešutų miltai, o gaminimo tekste aprašomas smulkintų riešutų naudojimas. Smulkinti riešutai paprastai turi daugiau natūralaus aliejaus ir gali duoti kiek kitokią konsistenciją, todėl juos reikia sumalti smulkiai, bet ne iki pastos. Jei norisi kuo lengviau pakartojamo rezultato, patogiausi yra sausesni žemės riešutų miltai.
Ar juodąjį šokoladą galima pakeisti pienišku?
Taip, originalo gaminimo aprašyme minima, kad galima rinktis ir pienišką šokoladą. Jis suteiks saldesnį, švelnesnį skonį, todėl tuomet į obuolių tyrę cukraus dėčiau mažiau. Juodasis šokoladas man patinka labiau dėl ryškesnio kontrasto su saldžiu obuolių ir riešutų vidumi.
Ar cukrus būtinas?
Ne, jo kiekis priklauso nuo obuolių saldumo. Jei obuoliai natūraliai saldūs, cukraus galima sumažinti arba jo visai atsisakyti. Originale taip pat minima galimybė naudoti cukraus pakaitalą.
Kodėl saldainius reikia atšaldyti prieš merkiant į šokoladą?
Atšaldyti rutuliukai tampa tvirtesni ir nepradeda deformuotis vos patekę į šiltą glajų. Taip juos lengviau apversti, ištraukti ir padengti vienodu sluoksniu. Man tai vienas svarbiausių etapų, jei noriu ne tik skanių, bet ir gražiai atrodančių naminių saldainių.
